Vasaros akademija liudija gyvą chorinio žanro tradiciją

2018 Nr. 11–12 (490–491), Algirdas Šumskis

Rugpjūčio 19–23 d. Molėtų r. Zamokėlių kaime, „Bebrusų“ poilsio namuose, Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Lietuvos chorų sąjungos (LCHS) iniciatyva jau šešioliktą kartą buvo surengta Vasaros akademija – chorų vadovų kvalifikacijos kėlimo kursai. Juose dalyvavo daugiau kaip 80 choro dirigentų ir muzikos mokytojų iš visos Lietuvos.

Vasaros akademijos darbotvarkėje – ne tik profesiniam tobulėjimui skirtos paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. Chorinio dainavimo specialistai, kolegiškai bendraudami, dalijasi aktualia muzikine informacija, diskutuoja dėl Lietuvos chorinės kultūros dabarties ir ateities, dainų švenčių perspektyvos, aptaria kitus svarbius dalykus.

Išskirtinis šių metų Vasaros akademijos įvykis – visuotinis Lietuvos chorų sąjungos susirinkimas. Pagrindinis klausimas buvo naujų įstatų svarstymas ir tvirtinimas, nes pasikeitė sąjungos statusas – buvusi visuomeninė organizacija tapo meno kūrėjų organizacija. LCHS tarybos narys Kristijonas Bartoševičius pateikė metų finansinę ir dalykinę ataskaitą, sąjungos prezidentė Rasa Gelgotienė pristatė 2019–2021 m. veiklos planus. Prezidentės pranešime pasigedau LCHS vizijos ir strategijos iš esmės keičiantis sąjungos veiklos organizavimui, o ne vien statusui.

Į susirinkimą pakviesta Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė pranešime „Kūrybinis sambūris: iššūkiai ir perspektyva“ kalbėjo apie meno kūrėjų organizacijos statusą ir jo reikšmę, mokesčius, autorių teises, narių socialines garantijas ir pan. Profesorė suvažiavimui iškėlė daug klausimų – dėl narystės naują statusą įgijusioje LCHS, dėl naujo organizacijos veiklos pobūdžio ir kt. Į šiuos klausimus, manau, turėjome rasti atsakymus, bent jau aktyviai padiskutuoti, tačiau tai nebuvo padaryta.

Ir vis dėlto nuoširdžiai sveikinu dabartinę LCHS tarybą ir prezidentę, nuveikusius didelį darbą ryžtingai siekiant meno kūrėjų organizacijos statuso. Pripažinimas valstybiniu mastu yra istorinę reikšmę turintis faktas visam choriniam žanrui, šito siekė ne viena chorvedžių karta. Todėl manau, kad eidami nauju keliu, mokydamiesi, įgydami patirties, įveiksime išryškėjusius nesklandumus.

Šiais metais Vasaros akademijos viešnios buvo „Liepaitės“. Choro vadovė Jolita Vaitkevičienė ir režisierė Eglė Storpirštienė vedė praktikumą „Sceninis judesys ir dainavimas“.

E. Storpirštienė, kalbėdama apie choro sceninio judesio kūrimo principus, pabrėžė būtinybę labai gerai išanalizuoti kūrinio tekstą, jo pagrindinę mintį. Ir dirigentas, ir dainininkai turi aiškiai suvokti, kas kiekvienu judesiu norima pasakyti klausytojui. Judesys turi padėti atskleisti kūrinio idėją ir emociją, o ne primityviai iliustruoti jo turinį. Merginų choras, vadovaujamas J. Vaitkevičienės, praktiškai pademonstravo, kaip gimsta prasmingas judesys, dainai suteikiantis naujų prasmių.

Vasaros akademijos viešnia profesorė Inessa Bodiako iš Baltarusijos pasakojo apie savo katedros studentų chorą, kurio nariai mokomi ir vaidybos pagrindų. Choristams tai suteikia daugiau pasitikėjimo savimi, laisvumo scenoje.

I. Bodiako – Baltarusijos choro dirigentų asociacijos prezidentė, tad antroji jos pranešimo dalis buvo skirta šalies choriniam gyvenimui. Nors muzikinio ugdymo sistema Baltarusijoje nebuvo sugriauta, kaip kad įvyko pas mus, valstybinis chorų finansavimas pastebimai sumažėjęs, yra tik 3 profesionalūs kolektyvai, ir visi jie dirba Minske. Rengiami 3 tarptautiniai chorų konkursai, 6 šalies festivaliai bei konkursai, keli choro dirigentų konkursai. Menkai kaimynų chorinę muziką pažįstantiems lietuviams įdomus ir naudingas buvo prof. I. Bodiako pasakojimas apie Baltarusijos kompozitorių klasikų ir jaunų autorių kūrybą.

Didelio susidomėjimo sulaukė psichologės Lauros Dubosaitės paskaita „Fobijų formos. Scenos baimė“, intrigavo prof. Aušros Daugirdienės paskaitos tema „Muzika ir smegenys: faktai ir legendos“. Remdamasi naujausiais pasauliniais tyrimais, profesorė konstatavo, kad muzikuojant smegenyse vykstantys labai sudėtingi procesai stimuliuoja ne atskirus centrus (motorikos, regos, klausos ir pan.), kaip būna atliekant kokį nors kitą darbą, bet visus centrus vienu metu. Jau įrodyta, kad muzikavimas padeda išvengti, pavyzdžiui, Alzheimerio ligos ar ją atitolinti. Taigi ir dainavimas chore yra tam tikra ligų profilaktikos priemonė.

Ukmergės folkloro draugijos „Dagilėlis“ ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos jaunimo choro vadovė Jūratė Martinkutė analizavo liaudiško giedojimo principus.

Daug originalių įžvalgų pranešime „Donato Zakaro sakralinė muzika“ pateikė Linas Balandis. Kompozitoriaus kūrinius pranešėjas analizavo ieškodamas sąsajų su sakraliniu tekstu, lietuviškų sutartinių struktūra.

Labai informatyvus buvo profesoriaus Vaclovo Augustino pranešimas „Jaunųjų kompozitorių choro kūrinių konkursas „Vox juventutis“ ir paskaita „Choro muzikos natų ir įrašų leidybos aktualijos“. V. Augustinas pabrėžė, kad Lietuvoje labai prasta natų leidybos padėtis, nėra tokia veikla užsiimančios leidyklos.

Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius ir Vasaros akademijos kursų kuratorius Saulius Liausa aptarė Lietuvos šimtmečio dainų šventę, padėkojo chorų vadovams už gerą chorų parengimą, priminė ir tam tikras organizacines problemas. Apie savo patirtį režisuojant Dainų dieną kalbėjo režisierius Dalius Abaris. Filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis kalbėjo apie savo 2024 metų Lietuvos dainų šventės viziją.

Unikalus Vasaros akademijos reiškinys – chorvedžių choras, kuris vykdo prasmingą misiją atrinkti geriausius naujus chorinės muzikos opusus. Lietuvos nacionalinio kultūros centro rengiamo konkurso kūrinius chorų vadovai išdainuoja, „išnarsto“ visais aspektais ir savo nuomonę išreiškia juos reitinguodami. Choro studijai, kaip visada, vadovavo profesorius Vytautas Miškinis, akompanavo Rimvydas Mitkus. Prof. V. Miškinis ir šiais metais parodė dalį savo sukaupto videoarchyvo, demonstruotos medžiagos tema buvo „Vunderkindai“.

Vasaros akademijoje įgytos žinios, aptartos naujos idėjos, neabejotina, ras atgarsį kasdieniuose joje dalyvavusiųjų darbuose.

Traviata
Prenumeruokite „Muzikos barus“!