Eduardo Balsio jubiliejinių metų pradžia Klaipėdoje
Jubiliejiniai renginiai, skirti vieno žymiausių XX a. II pusės lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio (1919–1984) gimimo šimtmečiui paminėti, prasidėjo Klaipėdoje. Tai neturėtų stebinti, nes žymusis kūrėjas yra tikras pamario krašto sūnus: čia prabėgo jo jaunystė, čia baigė Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnaziją (1939 m.), kurioje aukštas visų dalykų, taip pat ir muzikos, mokymo lygis galbūt nulėmė būsimojo kompozitoriaus ateitį. Muzikologė O. Narbutienė yra rašiusi, kad šioje gimnazijoje muzikos dalyko reikalavimai beveik atitiko muzikos mokyklų lygį. Buvo dėstoma muzikos teorija, harmonija, formos, muzikos istorija, simfoninio orkestro instrumentai. Jaunuolis grojo gimnazijos pučiamųjų instrumentų orkestre altu ir trimitu. Ne prasčiau E. Balsiui sekėsi ir kiti dalykai, todėl, gavęs atestatą, Kretingos mokykloje jis galėjo dėstyti įvairias disciplinas: matematiką, chemiją, fiziką, fizinį lavinimą ir muziką; vadovavo mokyklos chorui, suorganizavo mokinių oktetą, vyrų kvartetą. Be to, žaidė futbolą Klaipėdos sporto sąjungos komandoje, būdamas septyniolikos net buvo kviečiamas į Lietuvos rinktinę.
Ir vėliau, studijuojant Kauno bei Vilniaus konservatorijose, Sankt Peterburgo (tada Leningrado) aspirantūroje, jo saitai su pajūriu išliko labai glaudūs. Po karo tėvams apsigyvenus Palangoje, E. Balsys visas vasaras leisdavo prie jūros, kurią nepaprastai mylėjo.
Jūros, pamario, Mažosios Lietuvos temoms E. Balsys paskyrė daug puikių savo kūrybos puslapių, todėl jį drąsiai galima vadinti kompozitoriumi marinistu: baletas „Eglė žalčių karalienė“, opera „Kelionė į Tilžę“ (pagal H. Sudermanno novelę), poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“, dainos „Baltijos jūrai“, „Buriuotojų daina“, „Baltijos lašeli, tyras gintarėli“, „Daina apie Klaipėdą“, „Jūreivių daina“, „Jūreivių užstalės daina“, muzika kino filmui „Eglė žalčių karalienė“, dramos spektakliams – J. Grušo „Herkui Mantui“, J. Marcinkevičiaus „Mažvydui“... Operos solistas R. Siparis žavėjosi: „Sunku žodžiais išreikšti tą nepakartojamą jūros alsavimą, jos grožį, įvairiai ir nuotaikingai skambantį E. Balsio muzikoje“.
Puikios iniciatyvos paminėti iškilaus lietuvių kompozitoriaus šimtmetį ėmėsi Klaipėdos muzikinis teatras, bendradarbiaudamas su Klaipėdos E. Balsio menų gimnazija.
Pirmasis įspūdingas E. Balsio jubiliejinių metų koncertas įvyko sausio 15 d. Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmų didžiojoje salėje (kaip žinoma, Muzikinio teatro pastatas rekonstruojamas). Teatro simfoninis orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Tomo Ambrozaičio, atliko du stambius, etapinius kompozitoriaus veikalus.
Koncerto pradžioje skambėjo labai retai girdimas E. Balsio Pirmasis koncertas smuikui ir simfoniniam orkestrui, kurtas net dvejus metus (1952–1954). Kompozitoriui tai buvo apskritai pirmas simfoninis opusas, pareikalavęs daug kūrybinių pastangų ir apmąstymų. Pirmasis koncerto atlikėjas legendinis smuikininkas A. Livontas, kuriam šis kūrinys buvo dedikuotas, prisiminė: „Savo pirmąjį smuiko koncertą kompozitorius instrumentavo tris kartus, kol partitūra visiškai atitiko jo sumanymą. Tobulinimas – pats sudėtingiausias darbo etapas, ruošiant kūrinį pirmam atlikimui“ („Literatūra ir menas“, 1969 m. gruodžio 20 d.).
Jubiliejiniame vakare E. Balsio Koncerto smuiko partiją atliko talentinga daug Lietuvoje ir užsienyje koncertuojanti tarptautinių konkursų laureatė smuikininkė Lina Marija Domarkaitė-Songailė.
Tipiškos klasikinės struktūros – trijų dalių – kūrinys, kupinas dramatinių nuotaikų, yra gan komplikuotas techniniu (išradinga orkestruotė, besikaitaliojantys metrai, sinkopės), dramaturginiu, prasminiu požiūriais. Nenaudodamas lietuvių liaudies dainų citatų, kas buvo būdinga daugumai to laikotarpio lietuvių kompozitorių, autorius nenutolsta nuo folkloro dvasios, antroje dalyje pasigirsta tema, artima senosioms lietuvių liaudies melodijoms.
Sudėtingos muzikinės medžiagos kūrinį smuikininkė griežė įkvėptai, preciziškai ir elegantiškai.
L. M. Domarkaitė-Songailė sugebėjo perteikti ryškius pirmosios dalies nuotaikų kontrastus, dramatinę įtampą bei santūrią aistrą, dainingumą. Antroje, lėtojoje, Koncerto dalyje puiki kantileniška, skausminga melodija prasiveržė švelniu smuiko garsu, lanksčia frazuote, emociniu jautrumu bei sodriu tembru. Žaismingame finale atsiskleidė žaižaruojantis smuikininkės virtuoziškumas; ji grojo temperamentingai, ekspresyviai, išryškindama kontrastus.
Simfoninis orkestras grojo sklandžiai, dirigentui T. Ambrozaičiui pavyko suderinti išraiškingą smuiko partiją su orkestro skambesiu, išryškinti išradingai instrumentuotos partitūros niuansus, polifoniškai plėtojamas temas. Tik viename kitame epizode pritrūko kiek darnesnės solistės ir orkestro partnerystės.
Antroje koncerto dalyje orkestras atliko E. Balsio Siuitą iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Baletas sukurtas 1960 m., o 1961-aisiais kompozitorius atskiras jo ištraukas sujungė į siuitą, kuri neretai būdavo atliekama koncertuose.
Be abejo, Siuitoje sunku pajusti baleto apgalvotos dramaturgijos nulemtą simfoninį vientisumą, nes kontrasto principu išdėstytos dalys – divertismentiniai numeriai („Liaudis linksminasi“, „Eglės ir Žilvino duetas“, „Žalčių šokis“, „Eglės rauda“, „Klumpių šokis“) – atspindi tik kai kurias svarbias baleto personažų bei masinių scenų nuotaikas.
Klaipėdos muzikinio teatro orkestrui, nedažnai atliekančiam lietuvišką simfoninę muziką, E. Balsio Siuita buvo nemenkas iššūkis, nes pripažinto orkestruotės meistro simfoninės partitūros yra itin sudėtingos, išradingos, polifonizuotos, dažnai pagrįstos leitmotyvų sistema. Klaipėdiečių orkestras ir jo dirigentas T. Ambrozaitis sėkmingai įveikė visus interpretacijos sunkumus. Girdėjome sklandų visų orkestro grupių griežimą, ansamblišką muzikavimą. Dirigentas, logiškai „vesdamas“ muzikines mintis, valdingai ir įtaigiai vadovavo orkestrui, perteikdamas kolorito kaitą ir įkūnijamus muzikinius charakterius.
Vis dėlto Žvejų rūmų salės akustika kišo koją skambesio kokybei. Liūdna, kad Klaipėda iki šiol neturi tikros akademinės koncertų salės ir nežinia, kada ją turės.
Nekantriai laukiame kitų E. Balsio jubiliejiniams metams skirtų Muzikinio teatro premjerų – šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ bei operos „Kelionė į Tilžę“.
