Kūrybinės veiklos 40-mečio minėjimą užbaigė kompaktinė plokštelė

2017 m. gruodžio 17 d. Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, kamerinės muzikos ansamblis „Armonas-Uss Duo“ koncertu „Lietuviškas rapsodas“ pažymėjo savo kūrybinės veiklos 40-metį. Koncertas buvo išskirtinis ne tik iškilios sukakties minėjimu, bet ir tuo, kad jame skambėjo vien Lietuvos kompozitorių muzika. Tai ir tapo rimta paskata išleisti kompaktinę plokštelę.

Irena Uss-Armonienė papasakojo, kad duetas lietuvių autorių muziką pradėjo groti sulaukęs jau brandaus kūrybinio laikotarpio. Iki tol programoje vyraudavo klasikiniai, taip pat romantinio repertuaro kūriniai, kurie kiekvieno muziko kelyje tiesiog privalo būti kaip profesinės kokybės vertinimo atskaitos taškas. O šiandien dėl įgytos patirties pianistės ir violončelininko koncertuose pasaulinių muzikos korifėjų pavardės nebėra tokios svarbios, todėl daug dėmesio skiriama šiuolaikinei muzikai, ypač lietuvių kompozitorių kūrybai.

Paklausti, kaip juodu susipažino, Irena ir Rimantas nesiryžta pasakyti, ar pirmiau atsirado muzikinis duetas, ar simpatija vienas kitam... Tačiau viena aišku – be vieno nebūtų kito.

„Muzika kyla iš vidinio grožio potyrio. Jeigu tarp muzikų tvyro antipatija – toks duetas negalės gyvuoti, jis pasmerktas. Reikia vienam kitą suprasti, nuomonės daugeliu klausimų turi sutapti, kaip ir pažiūros, skoniai… Jei viską matysi skirtingai, neišvengiamas konfliktas, kuris baigsis vienu koncertu. Koncertas – tik rezultatas, daug laiko praleidžiame kartu rengdami programą – reikia viską aptarti, pasišnekėti, tiesiog būti kartu. Ar norėtum daug valandų praleisti su tuo, kuris tau nemielas? Ne. Todėl taip ir atsitiko: 40 metų ne su kuo nors kitu, o su šiuo solistu“, – kalbėjo Irena Uss-Armonienė.

Anot Rimanto Armono, pirmiausia turi atitikti charakterio savybės, svarbu supratimas, abipusė pagarba. „Jei pasauliai skirtingi, tenka bėgti nuo tokio partnerio, – juokavo violončelininkas. – Kai susitinka du muzikai, dvi kūrybingos asmenybės, kūryba ties namų slenksčiu nesibaigia. Grįžę svarstome – kaip grosime, ką darysime, kokie tolesni planai. Pasakyti, kad darbo diena pasibaigė akademijoje, kad užvertėm puslapį, – taip nėra.“

Kaip duetas Armonai koncertuoja nuo 1977-ųjų. Vienas įsimintiniausių – pirmasis koncertas Panevėžio dramos teatre. Ne didžiojoje, o mažesnėje – kamerinėje – salėje.

„Pats pirmasis gyvenimo koncertas! Tik atvykę nuskubėjome repetuoti. Eidami salės link išvydome, kad susirinkę neįprastai daug jaunimo. Pilnas koridorius – kas stoviniuoja, kas sėdi ant palangių... Teiraujamės administratoriaus, koks renginys vyks šalia mūsiškio – gal šokiai? O šis šypsodamasis atsako – jie visi atėjo į mūsų koncertą, bet netilpo į salę...“, – pasakojo muzikantai.

Per visą gyvenimą, pasak pašnekovų, tokių tikrai įsimintinų koncertų, kai pats esi patenkintas tuo, kas ir kaip vyko, tebuvo keli, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, nors scenoje grota šimtus kartų. Yra buvę, kad salė didžiulė, graži, o žiūrovų – tik keliolika. Tai visų mūsų problemą: kas ir kodėl sudomina publiką ir kiek tai priklauso nuo pačių atlikėjų, o kiek nuo miesto ar miestelio kultūrinio konteksto.

Per keturiasdešimt kūrybinės veiklos metų duetas „Armonas-Uss Duo“ surengė daugiau nei 700 koncertų Lietuvoje ir užsienyje – Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Lenkijoje, Švedijoje, Suomijoje, Olandijoje, Čekijoje, Latvijoje, Alžyre, Baltarusijoje...

Šiandien Armonai – pripažinti lietuvių šiuolaikinės muzikos propaguotojai, parengę per 50 lietuvių kompozitorių kūrinių pasaulinių premjerų. Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių jie yra atlikę Juliaus Andrejevo, Vytauto Barkausko, Vidmanto Bartulio, Zitos Bružaitės, Vytauto Germanavičiaus, Antano Jasenkos, Jurgio Juozapaičio, Anatolijaus Šenderevo, daugelio kitų kompozitorių kūrinius. Tačiau, anot I. Uss-Armonienės, duetui svarbi dar ir mokslinė-metodinė veikla. „Ne tik grojame šiuolaikinę lietuvių kompozitorių muziką – jiems esame reikalingi, jie mums dedikuoja savo kūrinius, – bet ir stengiamės ją įamžinti. Atkūrėme nemažai anksčiau parašytų kūrinių rankraščių, darome jų metodines redakcijas ir rūpinamės spausdinimu bei muzikos įrašais. Džiugu, kad nemažai kūrinių įrašyta Lietuvos radijo fondams.“

„Tik ką baigiau klausyti visą kompaktinę plokštelę „Lietuviškas rapsodas“. Prisiminiau Armonų koncertą 2017-aisiais. Išties labai vertingas leidinys. Ir muzika įvairi – įvairiems „skoniams“. Gražus darbas, o ir CD apipavidalinimas – informatyvus, santūrus, meniškas... Čia jau visiems jums gėlės... Ačiū... Linkėjimai skrieja iš Kauno“, – maloniais „karšto“ CD įspūdžiais pasidalino viena iš programos autorių kompozitorė Zita Bružaitė.