Įsimintinas koncertas Panevėžio muzikiniame teatre

Sunku apsakyti (aprašyti) nuostabą ir susižavėjimą, kuriuos patyrė išrankiausi kamerinės muzikos gerbėjai, kovo 26 d. apsilankę fleitininko Justino Mačio ir pianistės Monikos Laukaitytės-Miklovienės koncerte Panevėžio muzikiniame teatre. Nedažnai galima Lietuvoje išgirsti dviejų valandų trukmės fleitos rečitalį, juolab taip skoningai ir darniai sukomponuotą iš prancūzų kompozitorių XIX a. pabaigos ir XX a. pirmosios pusės sonatų ir A. Martinaičio, O. Balakausko taip pat sonatinio pobūdžio kūrinių, beje, su prancūziškomis aliuzijomis.

Iš kelių Europoje egzistuojančių fleitos mokyklų ypač ryški prancūzų mokykla. Vienas iš J. Mačio pedagogų Algirdas Vizgirda kadaise stažavosi Paryžiaus konservatorijoje, pats Justinas yra Liono nacionalinės aukštosios muzikos ir šokio konservatorijos auklėtinis, tad neatsitiktinai koncerto programai buvo pasirinkti prancūziški ar jiems artimi lietuvių kūriniai.

Fleitininkas kartu su partnere pademonstravo puikią stiliaus pajautą. Ypač žavėjo subtili garso filiracija, agoginiai niuansai, plastiškas ritmas. Tobulas atlikėjų ansamblis privertė pamiršti fortepijono netobulumą, nelabai jaukią salę (nors geresnę mieste vargu ar rasi). Kaip jau minėta, koncerto programa skirta elitiniam kamerinės muzikos klausytojui, tačiau ji pakerėjo gausią ir įvairią publiką, ši buvo taip sužavėta, kad, nepaisydama akademinių koncertų konvencijų, plojo po kiekvienos sonatos dalies, paversdama vientisą ir kruopščiai sudėliotą programą 20 miniatiūrų rinkiniu, tuo gal suteikdama galimybę atlikėjams kiek atsikvėpti...

Neabejotina, kad žymių Lietuvos fleitininkų A. Vizgirdos, V. Gelgoto, G. Gelgoto, R. Giedraičio, L. Šulskutės ir kitų gretas puikiai papildo Justinas Mačys, kuriam galima palinkėti tik gausesnių koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Pasiūlymas ateičiai: koncertuojant provincijoje, pageidautinas koncerto vedėjas, kuris leistų atlikėjams kiek atsipūsti ir publikai nesuteiktų galimybės kūrinio architektonikos ardyti aplodismentais.