Kronika

Antrasis tarptautinis „Lisztofonijos“ konkursas

Kovą įvyko antrasis profesorės Mūzos Rubackytės inicijuotas ir jos globojamas tarptautinis pianistų konkursas „Lisztofonija“. Jį rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademija drauge su Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „Lisztuania“.

Konkursas buvo gražiai pristatytas Juozo Karoso salėje, skambėjo Ferenzo Liszto muzika. „Lisztas neapsiribojo tik pianisto ar tik kompozitoriaus veikla. Muziko asmenybė daugiabriaunė, tai mes girdime jo skirtingo turinio kūriniuose“, – pristatydama konkursą kalbėjo pianistė, 1981 m. laimėjusi Grand prix Liszto ir Bartoko konkurse Budapešte. Jos įgrotas trigubas albumas su F. Liszto „Klajonių metais“ pelnė tarptautinį pripažinimą ir aukščiausią „Chicago tribune“ bei „BBC magazine“ įvertinimą. Parengta ir kitų įrašų, kuriuose atsispindi pianistės požiūris į sudėtingą Liszto kūrybą.

Šiais metais „Lisztofonijoje“ varžėsi vienuolika jaunųjų Lietuvos pianistų iki 30 metų, gyvenančių tėvynėje ir svetur. Konkurso dalyvius vertino penkių pripažintų Lietuvos pianistų žiuri: Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, LMTA profesorė Mūza Rubackytė (pirmininkė), LMTA Fortepijono katedros vedėjas profesorius Jurgis Karnavičius, profesorė Rūta Rikterė, LMTA dėstantis Aidas Puodžiukas ir asociacijos „Lisztuania“ atstovė Eglė Andrejevaitė.

Konkursą laimėjo talentinga pianistė iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Elžbieta Liepa Dvarionaitė. Jos pirmoji pedagogė buvo mama Vaida Kirvelytė, šiuo metu – doc. Albina Šikšniūtė. Elžbieta yra daugelio šalies ir tarptautinių konkursų laureatė: „Young Musician“ konkurso Taline (2011), konkurso „Chopin dla najmlodszych“ Antonine (Lenkija, 2013), Rygos tarptautinio pianistų konkurso, Čekijoje rengiamo konkurso „Virtuosi per musica di pianoforte“ (2016) ir kitų. 2016 m. ji pelnė Grand Prix VIII Lietuvos J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkurse Vilniuje ir Tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse „Kaunas sonorum“.

Nuo 2014 m. Elžbietą remia Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas.

Antrąją premiją pelnė Londone besimokanti Milda Daunoraitė, trečiąją – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Lukas Gedvilas.

Mūza Rubackytė žaismingai pasveikino nugalėtojus ir palinkėjo visada atminti, kad „visas mūsų gyvenimas yra konkursas“.

Laureatai apdovanoti rėmėjų prizais: įrašų studija „MAMA Studios“ ir garso režisierius Arūnas Zujus suteikė galimybę profesionaliai įrašyti Liszto kūrinių programą, asociacija „Lisztuania“ įteikė pinigines premijas, fortepijonų salonas ir koncertų salė „Organum“ pasiūlė balandžio 17 d. surengti solinį koncertą.

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vakarai

Modesto Pitrėno pastangos tobulinti Nacionalinį simfoninį orkestrą jau davė rezultatų. Orkestras tapo paslankesnis, išsiplėtė dinaminė skalė, atskiros grupės pradėjo viena kitą geriau girdėti, reaguoti į niuansus. Įdomi buvo balandžio 12 d. Klaipėdoje ir 13 d. Vilniuje atlikta Richardui Straussui skirta programa.

Baigiantis koncertų sezonui gegužės 10 d. orkestras vėl sulaukė puikaus violončelininko Nareko Hakhnazaryano. Modestas Pitrėnas parengė spalvingą programą: Alfredo Casellos, Igorio Stravinskio ir Antoníno Dvořáko partitūras.

Vilniuje jau viešėjęs ir karštas publikos simpatijas pelnęs violončelininkas Narekas Hakhnazaryanas koncertuoja visame pasaulyje su svarbiausiais orkestrais, žymiausiais dirigentais ir įsitvirtina kaip vienas ryškiausių savo kartos violončelininkų. N. Hakhnazaryano meną kritikai vertina itin aukštai. Įtakingas leidinys „The Strad“ atlikėjo griežimą apibūdino kaip „žaviai nuostabų“, o „Washington Post“ violončelininką yra pavadinęs „ryškiausiu sezono fenomenu“. 2014 m. N. Hakhnazaryanas pateko tarp BBC Naujosios kartos atlikėjų, o 2016 m. rugpjūtį debiutavo festivalyje „BBC Proms“.

Pastaraisiais metais N. Hakhnazaryanas pirmąkart griežė su Baltimorės, Sent Luiso, Liverpulio ir Stokholmo karališkųjų filharmonijų, Stavangerio, Utos, Berlyno „Konzerthaus“, Olandijos ir Eseno filharmonijų, Romos „Teatro DellˊOpera“ simfoniniais orkestrais. Tarp ryškesnių sugrįžimų – pasirodymai su Kanzaso miesto, Naujosios Zelandijos, BBC filharmonijos, Toskanos ir kt. simfoniniais kolektyvais. Praėjusiais metais San Fransiske, Toronte, Vašingtone ir Niujorke violončelininkas surengė keletą rečitalių su pianiste Noreen Polera, jų programoje skambėjo I. Albénizo, J. Brahmso, G. Ligeti, J. Massenet, R. Ščedrino ir kt. muzika.

Gegužės 10 d. vakarą su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru N. Hakhnazaryanas atliko Antoníno Dvořáko Koncertą violončelei ir orkestrui h-moll.

Klausytojai galėjo pajusti pasikeitusį laiką. Jaunas ir talentingas XXI a. violončelės meistras N. Hakhnazaryanas atliepė romantikų šauksmą, bet perteikė ir šiuolaikinio žmogaus dvasios nerimą, herojinė pagrindinė tema sukūrė įtampos kupiną atmosferą. Girdėjome, kaip norėjo autorius, raiškų atlikėjų risoluto. Netgi lyrinė antroji tema (dolce sostenuto) virpėjo vidine energija. Puikiai tokiai vizijai pritarė valtornos, klarnetas, fleita. Romantišką nuotaiką kūrė ekspresyvus obojaus solo, kuriam pakako ir poetikos, ir ekspresijos. Kompozitoriaus biografai teigia, kad trečioji kūrinio dalis – džiaugsmas mąstant apie grįžimą į tėvynę. Skambėjo puiki, natūrali ekspresija, įkūnyta gerai intonuojančių orkestro grupių.

Alfredo Casellos divertismentas „Paganiniana“ nelabai nutolo nuo romantizmo. Kūrinio prasmę M. Pitrėnas tarsi suvokė kaip romantizmo inspiracijų jungtį su naujojo žodžio proveržiu. Muzika alsavo žaisme, gėrėjausi antros dalies gracija, ažūru, gražiais dialogais, dinamikos kontrastais, atskirų instrumentų soliniais epizodais.

Į naująjį, prieškario, pasaulį klausytojus įvedė Igorio Stravinskio baleto „Ugnies paukštė“ siuita. Joje atsispindėjo baleto herojų charakteriai, jų santykių žaismė. Orkestro grupės puikiai intonavo ir įgyvendino dirigento siekį kurti darnius ansamblius.

Pianistų koncertai

Viena iš įdomių Vilniaus kamerinių salių – „Organum“ erdvė. Ją kuria ne tik aplinka, bet ir šeimininkų – Dainiaus Sverdiolo šeimos – globojamos šiuolaikinių klavišinių instrumentų kolekcijos ir rūpestingumas. „Organum“ yra fortepijonų gamintojų „Steinway & Sons“, „Samick“, „Petrof“ bei vargonų firmos „Allen Organ Company“ atstovas Lietuvoje. Koncertinės organizacijos turi galimybių ypatingiems koncertams skolintis puikius instrumentus.

Balandžio 10 d. šioje salėje įvyko Daumanto Kirilausko naujo albumo „Pathétique“ sutiktuvės. Tą dieną pianistas buvo įtrauktas į austrų fortepijonų firmos „Bösendorfer“ atlikėjų sąrašą, o jame – tokios asmenybės kaip Herbertas von Karajanas, Ernstas Křenekas ir kiti didieji. Ta proga Vienoje planuojamas D. Kirilausko koncertas.

Pagrindiniai atlikėjo autoriai – L. van Beethovenas, J. S. Bachas, taip pat didieji romantikai. Kruopščiai apgalvotas programas D. Kirilauskas paprastai atlieka negausiose auditorijose.

Gegužės 4 d. koncertų salėje „Organum“ vyko rečitalis „Birutė Vainiūnaitė skambina Debussy“. Pianistė atliko pjesių ciklą „Images“ („Vaizdai“) ir 10 preliudų iš ciklo „24 Preliudai“.

***

Nutrūko pustrečių metų gyvavęs projektas „Vaidilos klasika“. Per tą laiką puikios akustikos „Vaidilos“ salėje pasirodė nemažai geriausių Lietuvos muzikų, tarp jų ir vienas aktyviausiai koncertuojančių pianistų Lukas Geniušas, bet komersantai, atrodo, nusilenkė brangiai apmokamam pigiam menui ir iškilių atlikėjų koncertų čia nebebus. Gaila. Tačiau įdomus pianistas ir vadybininkas Darius Mažintas, vienas iš „Vaidilos klasikos“ sumanytojų, tapo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro direktoriumi ir drauge su talentingu dirigentu Modestu Barkausku žada intriguojančių koncertinių sezonų.

***

Pianistui Pauliui Anderssonui, Diuseldorfo R. Schumanno muzikos akademijos magistrantui, 2018–2019 m. koncertų sezonas buvo sėkmingas. Jis surengė rečitalių Italijoje, gruodį Neapolyje vykusiame Meistrų konkurse pelnė trečiąją vietą, Palangoje skambino K. Bubnelio Koncerto fortepijonui ir orkestrui premjerą (dirigavo M. Staškus), naują versiją pakartojo Valdovų rūmuose. Sėkmingi buvo koncertai Varšuvoje ir kituose Lenkijos miestuose, Torunės filharmonijoje P. Anderssonas skambino E. Griego Koncertą, Kopenhagoje atliko S. Rachmaninovo Antrąjį koncertą. Tegu toks pat sėkmingas Pauliui bus ir naujasis koncertų sezonas.

***

Šiais metais 80-metį švenčia pianistė profesorė Veronika Vitaitė. Kritikų ji vadinama virtuoze, mokinių – nuostabia pedagoge, kolegų – linksma, kuklia, bet kartu stipria asmenybe. Pianistės sceninių, pedagoginių ir kultūrinių veiklų bei pasiekimų gausa stebina.

Profesorės Olgos Šteinberg klasę baigusi V. Vitaitė geranoriškai pakluso konservatorijos (dabar – LMTA) absolventų skirstymo komisijos sprendimui: bus dėstytoja Šiaulių aukštesniojoje muzikos mokykloje. Ten ji išvystė tokią veiklą! Mokė, akompanavo, grojo solo, sukūrė fortepijoninį duetą su pianistu Andriumi Povilaičiu. Draugų paskatinti pianistai išvyko studijuoti į Maskvos Gnesinų instituto aspirantūrą (1972–1976). Jiems vadovavo garsūs profesoriai broliai Adolfas ir Michailas Gotlibai.

„Kai šiauliečių Veronikos Vitaitės ir Andriaus Povilaičio, Maskvos Gnesinų instituto aspirantų, fortepijoninio dueto koncerte gegužę nuskambėjo F. Šopeno „Rondo“, išsyk įvertinome ne tik atlikėjų muzikinę kultūrą, stiliaus pojūtį, bet ir jų pianistines galimybes... Taigi, turime dar vieną tikrai aukšto lygio atlikėjų ansamblį, o tokią džiugią naujieną galime konstatuoti anaiptol ne kasmet“, – jau po metų įvertinio E. Gedgaudas.

V. Vitaitė ir A. Povilaitis – antras Lietuvoje (greta Kęstučio ir Liudos Grybauskų) nuolat koncertavęs duetas. Jis pasirodydavo Maskvoje, Rygoje, Taline, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio ir kitų miestų salėse. Padaryta nemažai radijo įrašų, dalyvauta TV laidose. Labai greitai šis duetas pasiekė aukštą profesinį lygį, paneigdamas tuo metu vyravusią nuomonę, kad periferijoje gerų muzikinių kolektyvų nebūna.

Dabar dažniau minime fortepijoninį trio „Dinastija“. Tai Veronikos Vitaitės, jos dukters Aleksandros Žvirblytės ir vaikaičio Pauliaus Anderssono ansamblis, liudijantis gilią kartų kultūros perimamumo prasmę. Paklausta, iš kur semiasi tiek energijos, profesorė šmaikščiai atsako, kad tai užkoduota jos pavardėje, prasidedančioje itališku žodžiu vita, reiškiančiu gyvenimą. Šiais koncertiniais metais dar įvyks prasmingų susitikimų su šia pianiste ir iškilia pedagoge.