Septintas Egidijaus Buožio albumas pretenduoja į metų džiazo sensaciją
Sėkmingi Lietuvos džiazo muzikantų pasirodymai su kitų šalių kolegomis jau seniai nieko nebestebina, kaip ir įrašai užsienio studijose. Džiazo pianisto ir kompozitoriaus Egidijaus Buožio taip pat nebereikia pristatinėti, jo titulų, gautų apdovanojimų ir net rekordų sąrašas būtų ganėtinai ilgas, tad nekartosiu to, ką galite perskaityti oficialiame Egidijaus tinklalapyje http://www.egidijusbuozis.com.
Taigi, 2019-ųjų sausio pabaigoje pasaulį išvydo septintasis Egidijaus Buožio albumas „Labyrinth“, išvydo dviem pavidalais – aštuonių autorinių kompozicijų CD ir riboto tiražo dvigubo vinilo (pasirodžiusio šiek tiek vėliau), kurio vienoje pusėje skamba tik fortepijonas. Albumas tarsi apibendrina daugiau kaip dviejų dešimtmečių Egidijaus kūrybinį kelią nuo pirmojo albumo „Town of Love“, kur jo jazzy-pop stiliaus dainas 1995-aisiais įrašė Irena Starošaitė ir Stepas Januška.
Albumas įrašytas privačioje garsaus vokiečių įrašų prodiuserio Franzo Plasos studijoje H.O.M.E. Hamburge.
Septintas albumas išskirtinis ir muzikine bei technine kokybe, ir muzikantų sudėtimi – užtenka pasakyti, kad su Egidijumi visas jo albumo kompozicijas įrašė vienas žymiausių pasaulio gitaristų Al Di Meola. Egidijus prisimena, kad pirmosios pažintys su šiuolaikiniu džiazu kaip tik ir buvo Al Di Meolos daugiau nei prieš tris dešimtmečius išleistos vinilo plokštelės „Splendido Hotel“, „Electric Rendezvous“, „Scenario“, kurias tuomet iš vakarų Europos šiapus geležinės uždangos atveždavo a. a. Sauliaus Karoso bičiuliai Amerikos lietuviai.
Pasak Egidijaus, kultūros mecenato Sauliaus Karoso indėlį į šio albumo pasirodymą būtų sunku pervertinti. Jis ne tik finansavo leidybą, bet ir nuolat aktyviai domėjosi kūrybiniu procesu. Egidijus pasidžiaugė, kad prieš išeidamas anapilin Saulius Karosas dar spėjo pamatyti spaustuvės dažais kvepiantį CD. Deja, išvysti albumo vinilo versijos jam jau nebuvo lemta.
Visi septyni Egidijaus albumai yra labai skirtingi muzikinėmis idėjomis ir stiliais. Galima priminti, kad 2000-aisiais pasirodęs albumas „Solos & Duos“, kur pianistas kartu su trimitininku Valerijumi Ramoška įrašė džiazo standartus, gavo aukščiausią žurnalo „Gramofonas“ įvertinimą. 2002 m. prasidėjo spontaniškų improvizacijų etapas, pasirodė albumas „Impro-vizijos“, kuriame buvo užfiksuotos spontaniškos improvizacijos su žymiausiais Lietuvos džiazo muzikantais. Panašiai ir 2007-ųjų albume „Spontanica“ buvo įrašytos Egidijaus Buožio ir Petro Vyšniausko improvizacijos iš koncerto Šv. Kotrynos bažnyčioje. Tačiau jau 2005 metais Egidijaus biografijoje matome ryškų posūkį į ištobulintų ir apibrėžtų originalių kompozicijų lauką su albumu „At First Sight“ (įrašytas su Valerijumi Ramoška, Eugenijumi Kanevičiumi ir Dariumi Rudžiu).
2011 m. pasirodęs Egidijaus solinis koncertinis albumas „One“ buvo tarsi kūrybinė virtuvė, kurioje tilpo tiek spontaniškos improvizacijos, tiek ir išbaigtos įvairių stilių originalios kompozicijos bei džiazo standartai. 2015 m. albumas „Pictures“ – pirmas sėkmingas žingsnis į tarptautinę rinką, pasitelkiant žinomus skandinavų džiazo meistrus kompozitorių ir prodiuserį Larsą Danielssoną bei dainininkę ir kompozitorę Caecilie Norby, taip pat skandinavų, vokiečių ir lietuvių muzikantus Arve Henrikseną, Stefaną Pintevą, Mattiasą Gronroosą, Tommy Holmgreną, Vytautą Sondeckį. Albumą sudarė lietuvių ir danų liaudies dainų aranžuotės bei originalios Caecilie Norby ir Larso Danielssono kompozicijos.
Naujausias Egidijaus Buožio albumas „Labyrinth“ yra grynai autorinis ir, kaip minėta, tarsi kelių dešimtmečių kūrybos apibendrinimas. Albumo stiprybė – ne tik „primarijus“ Al Di Meola, bet ir visa atlikėjų komanda: Brianas Brombergas (bosinė gitara), Xavieras Desandre Navarre (būgnai, perkusija, vokalas), Domingo Patricio (fleita) ir Vytautas Sondeckis (violončelė). Įdomu dar ir tai, kad visi muzikantai groja ir elektroniniais, ir akustiniais instrumentais.
Pirmoji kompozicija „Labyrinth“ stilistiškai ir kompoziciškai sinkretiška, tarsi užduodanti toną visam albumui. Anot paties Egidijaus, kūrybos kelias yra tarsi labirintas, kuriame susipina įvairūs džiazo stiliai – nuo fusion iki latino. Beje latino stilių, kas Egidijaus kūryboje yra naujas dalykas, ryškiai atspindi šeštoji albumo kompozicija „Sunny Honey“, tarsi gaivus Karibų vėjas praūžianti sambos ritmu su efektingais calipso „permušimais“. Pastarojoje kompozicijoje – efektingos, virtuoziškos fortepijono ir gitaros improvizacijos, ryškiai atsiskleidė fleitininkas Domingo Patricio, kuris yra grojęs su legendiniu flamenko gitaristu Paco de Lucia. Ugningą „Sunny Honey“ keičia svajinga ir meditatyvi „Dreamflight“, šiek tiek netikėtai albumą užbaigia beveik klasikinis Gavotas – tarsi elegantiška duoklė akademinei muzikai, kuri svarbi visoje Egidijaus kūryboje. Čia girdime išties puikų akademišką Al Di Meolos ir Vytauto Sondeckio duetą, o jį į spalvingos džiazo harmonijos drabužį sintezatoriumi įvelka E. Buožis. Egidijaus sakė, kad teko prisiminti polifonijos pamokas. Beje, Al Di Meola yra grojęs J. S. Bachą.
Darbas prie naujausio albumo prasidėjo dar 2017-aisiais, kai buvo tariamasi su muzikantais bei įrašų studijos savininku Franzu Plasa. Tada užsimezgė ir kontaktas su Al di Meola. Į klausimą „Kaip?“ Egidijus tik mįslingai atsakė: „Atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje“. Al Di Meola, perklausęs ankstesnių metų Egidijaus Buožio įrašus, gana greitai sutiko dalyvauti albumo įrašyme. Ir tai visiškai nenuostabu, juk Al Di Meolos įtaką galima jausti visoje Egidijaus kūryboje. Abu muzikantai artimi savo muzikiniu mąstymu, melodikos išraiška, harmonijos girdėjimu ir spontanišku virtuoziškumu.
Albumo „logistika“ nebuvo lengva derinant visų muzikantų ir F. Plasos studijos darbo grafikus, tačiau džiazo įrašų gurmanai galės įvertinti nepaprastai aukštą įrašo techninę kokybę, kuo garsėja ši studija.
Pabaigai informacija tiems, kurie dar nesusipažino su naujuoju albumu: jis platinamas per elektroninę prekybą, pasiklausyti galima spotify.com bei amazon.com platformose.