Pagerbtas profesorius Algirdas Vyžintas

Kada bepasilabintum su profesoriumi Algirdu Vyžintu, kalba pasisuks ne apie sveikatą, bet apie sudėtingas, dažnai skaudžias mūsų kultūros problemas. Devyniasdešimties sulaukusio mokslininko, pedagogo galva šviesi, jis vis planuoja skirti laiko nebaigtiems darbams, nuolat grįžta prie nešvariomis kojomis mindžiojamo Jono Švedo pasaulio, prisimena savo numylėtą tėviškę. Skaudu dėl diplomuotų, bet nesupratingų žmonių purvais drabstomų dainų švenčių.

Et... Tačiau tą vakarą, spalio 25-ąją, buvo šventė. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje sunkiai tilpo daugelį dešimtmečių profesoriaus pamokomis, knygų puslapiais, asmeniniu pavyzdžiu ugdyti žmonės. Buvo ir studentų, ir žilų profesorių, jubiliato bendraamžių, muzikų ir kraštiečių iš pa Utenas.

1954 m. jaunas energingas vyras tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute įkūrė Dainų ir šokių ansamblį „Šviesa“. Jubiliejinį vakarą į sceną rinkosi ne tik dabartiniai ansamblio nariai, bet ir tie, kurie kadaise jame šoko ar dainavo. Žilagalvės moterys ir vyrai prisiminė jaunystę, kurios užtaisas, įskiepytas daigas iki šiol neleidžia pamiršti dainos.

Liaudies muzikos tyrėjas, dirigentas, humanitarinių mokslų daktaras, profesorius labai gražiai ir sklandžiai scenoje atsakinėjo į vakaro vedėjos klausimus. Jis dabar jau legenda, visą gyvenimą atidavęs liaudies muzikai, vadovavęs įvairiausiems kolektyvams, dirigavęs dainų šventėse... Tokiai veiklai aukštosiose mokyklose ruošė jaunąją kartą.

A.Vyžinto vaikystė prabėgo prie Alaušo ežero, iki šiol jam viskas gamtoje skamba. „Ganydamas karves išmokau pasidaryti įvairių dūdelių. Vėliau tėvas nupirko akordeoną, su juo prasidėjo mano kelias į muziką. Buvau nepakeičiamas gimnazijos ir kaimo vakaruškų muzikantas“, – susirinkusiems pasakojo profesorius. Apie savo kraštą, Vyžuonų žmones yra paskelbęs nemažai straipsnių, išleido monografiją.

Utenos „Saulės“ gimnazijoje sutikęs daug šviesių mokytojų, bendraamžių, su šiais ansamblyje „Smetoniški berniokai“ liaudies dainas traukdavo. Baigęs gimnaziją įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti žurnalistikos (štai iš kur tas profesoriaus raštingumas!), net vadovavo studentų vokaliniams ir instrumentiniams ansambliams. Tačiau saugumo žvilgsnis užkliuvo už tėvo, jis buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą, ten atsidūrė ir vyresnysis brolis. Iš universiteto pašalintas Algirdas buvo sekamas, tad teko slėptis kitame Lietuvos pakraštyje. „Pasiėmiau akordeoną ir išvažiavau pas gerus žmones į Eržvilką“, – savo biografiją komentavo profesorius. Profesinis kelias prasidėjo darbu su mėgėjų kolektyvais, vėliau su Jonu Švedu.

Šventiniame vakare profesorių A. Vyžintą sveikino Lietuvos kultūros ministras, klaipėdiečiai, rusniškiai, žemaičiai ir aukštaičiai, Utenos valdžia ir kraštiečiai – etnologė Gražina Kadžytė, tarmę išsaugojęs klubo „Indraja“ prezidentas tapytojas prof. Arvydas Šaltenis ir daugelis kitų.

Sklandžiai vykusiame koncerte skambėjo daug muzikos. Kankliavo ir dirigavo Aistė Bružaitė, birbynę virkdė Egidijus Ališauskas, grojo visuomet nostalgiškai paveikus Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, Klaipėdos krašto tautinių instrumentų orkestras „Trimitaitis“, Vilniaus birbynių kvintetas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos liaudies instrumentų orkestras.

„Visa Lietuva buvo manęs pilna...“, – pažvelgęs į pilną salę atsiduso devyniasdešimties sulaukęs profesorius Algirdas Vyžintas.