Palikę ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos kultūroje

Šiemet minime Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorių – pianistės Mariam Azizbekovos ir smuikininko Viktoro Radovičiaus – 100-ąsias gimimo metines. Ta proga LMTA alumnų draugija lapkričio 3 d. Paliesiaus dvare surengė koncertą-prisiminimą „Lietuvos muzikos kultūros pėdsakais: profesorių M. Azizbekovos ir V. Radovičiaus 100-mečiui“.

Pro Mielagėnus – į Paliesių

Iš Vilniaus autobusu kelios dešimtys LMTA alumnų draugijos narių, svečių, koncerto atlikėjų pasiekė Mielagėnus, garsėjančius 500 metų istorija, dvarų kultūra bei vieno žymiausių XIX a. profesionalaus lietuvių dailininko Vincento Smakausko (1797–1876) darbais. Jie puošia Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje 2016 m. atidengta paminklinė lenta, skirta šiame miestelyje palaidotam dailininkui. Vilniaus universitete piešimą ir tapybą studijavęs, Peterburgo dailės akademijoje įgūdžius tobulinęs V. Makauskas baigė ir Vilniaus universiteto medicinos ir chirurgijos akademiją, dirbo gydytoju Švenčionių paviete, vėliau Varšuvoje. Keletą kartų yra atostogavęs uošviams Kublickiams priklausiusiame Paliesiaus dvare.

Klebonas Marijonas Savickas svečius pasitiko bažnyčios varpų gaudesiu, papasakojo jos įkūrimo istoriją. Prie bažnyčios fundavimo 1779 m. prisidėjo tuometiniai Paliesiaus dvaro savininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickiai, o tęsiant XIX a. tradicijas, kai prie bažnyčios veikė prieglobstis keliems parapijiečiams, dabar jau trečią dešimtmetį parapijos globojamuose Mielagėnų senjorų namuose gyvena kelios dešimtys garbingo amžiaus žmonių.

Klebonas celebravo šv. Mišias, kuriose buvo paminėti ir amžinybėn išėję LMTA bendruomenės nariai. Puikios akustikos bažnyčioje skambėjo smuiko melodija – „Dedikacija V. Radovičiui“, J. S. Bacho ir Ch. Gounod Meditacijos transkripcija smuikui, kurią atliko pats jos autorius prof. Petras Kunca.

Po pamaldų su LMTA vėliava Alumnų draugijos narys, buvęs akademijos rektorius prof. Eduardas Gabnys, šios draugijos narys ir ilgametis akademijos rektorius prof. Juozas Antanavičius, Alumnų draugijos įkūrėjas ir prezidentas prof. P. Kunca, kiti jos nariai, į koncertą atvykę svečiai, visi būsimų iškilmių dalyviai pasuko Paliesiaus dvaro link. Ten su dvaro istorija supažindino paveldo ekspertas, šio dvaro restauratorius Petras Kanevičius.

Į Sibirą ištremto paskutinio dvaro savininko Romualdo Brzezińskio, neseniai mirusio Lenkijoje, 1940 m. nacionalizuotas ir sunykęs dvaras atgimė gydytojo Juliaus Ptašeko dėka. Ant atrastų pamatų prie įvažiavimo į dvarą, ten, kur kadaise gyvendavo daktaras Vincentas Smakauskas, pastatyta kompaktiška fizinio krūvio terapijos klinika. Atverti senieji buvusių savininkų ponų Kublickių namo rūsiai, ledainė, o grynakraujų ristūnų ir artilerijos žirgų laikymo pastatuose įrengta svetainė ir „Pasagos“ koncertų salė. Metalo karkasu sutvirtinto stiklo statinys, gaubiantis mūro liekanas, pasižymi ypatinga akustika, todėl „Pasagoje“ dažnai muzikuoja įžymūs pasaulio atlikėjai. Čia ir įvyko iškilmingas koncertas, skirtas profesorių Mariam Azizbekovos ir Viktoro Radovičiaus šimtosioms gimimo metinėms paminėti.

Su pagarba tariami vardai

Kas buvo tie pedagogai, kurių vardus ir šiandien su gilia pagarba mini jų buvę mokiniai, dabartiniai profesoriai?

Viktoras Radovičius (1919–1982) gimė Abchazijoje, vėliau gyveno Rostove prie Dono, studijavo Maskvos konservatorijoje pas Davidą Oistrachą, ją baigęs dirbo Osetijoje. Tą pačią Maskvos konservatoriją baigusiai žmonai Mariam Azizbekovai gavus paskyrimą į Vilnių, 1950 m. čia atvyko kartu su ja. Daug koncertuodavo su ansambliais, nuo 1952 m. dirbo Vilniaus valstybinėje konservatorijoje, buvo Lietuvos kamerinio orkestro, vadovaujamo Sauliaus Sondeckio, primarijus. V. Radovičiaus mokiniai – Rimtautas Čekuolis, Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Jurgis Dvarionas, Eugenijus Urbonas, Undinė Jagėlaitė, Hiacetonas (Atis) Bankas (gyvena Kanadoje), Aleksandras Štarkas, Ingrida Armonaitė, Jonas Tankevičius, Vytautas Martišius, Algirdas Paukštė, Rusnė Mataitytė, Vytautas Mikeliūnas, Eugenija Miklaševskaja ir kiti.

Mariam Azizbekova (1919–2012) gimė Rostove prie Dono, Maskvos konservatorijoje baigė Samuelio Feinbergo klasę, studijavo aspirantūroje, vadovaujant tam pačiam pedagogui apgynė menotyros kandidato disertaciją (1950), skirtą kompozitoriaus Anatolijaus Liadovo kūrinių interpretacijos problemoms. Atvykusi į Vilnių ne tik dėstė, koncertavo, bet ir dirbo mokslinį darbą, paskelbė tris monografijas, skirtas Lietuvos fortepijono meno XIX–XX a. tradicijoms, keletą dešimčių mokslinių straipsnių. M. Azizbekova rengė kamerinės muzikos koncertus, daug grojo su įvairiais ansambliais. Jos mokinai – įžymūs atlikėjai ir pedagogai Aldona Dvarionaitė, Birutė Vainiūnaitė, Marija Radvilaitė, Aušra Banaitytė, Sergejus Okruško, Balys Vaitkus, Birutė Kiverytė-Karosienė, Jūratė Karosaitė, Audronė Kisieliūtė, Saulius Bazaras, Aleksandras Vizbaras, Leonidas Dorfmanas, Zecharia Plavinas, Ričardas Biveinis, Laima Kančytė-Jakniūnienė, Nijolė Vaitiekūnaitė-Kereševičienė, Saulius Šiaučiulis, Tatjana Radovič, Justinas Krėpšta, Arūnas Šlaustas, Viktoras Paukštelis jaun., Laima Simonaitytė-Blažienė ir kiti.

– Mariam Azizbekova ir Viktoras Radovičius buvo aukštos kultūros menininkai, pedagogai, kurie, atvykę į Lietuvą, tęsė tradicijas, klestėjusias Kaune, – sakė šio renginio sumanytojas ir pagrindinis organizatorius, LMTA alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca. – Lietuvoje ryškus įžymiojo smuikininko Jaschos Heifetzo pėdsakas, Kaune trumpai dirbo garsioji Gražina Bacevič, atstovavusi Europos smuiko mokyklai. Garsėjo pedagogas Vladas Varčikas, mano mokytojas Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje (dabar – J. Naujalio muzikos gimnazija), studijavęs Kauno konservatorijoje pas I. Vildmaną-Zaidmaną ir A. Metzą. Pastarasis Peterburge mokėsi pas Leopoldą Auerį, vėliau gyveno Rygoje ir buvo Latvijos konservatorijos profesorius. Į Kauno konservatoriją iš Latvijos atvykdavo ir Arvīds Norītis – smuikininkas, gavęs diplomą iš Jāzepo Vītolo rankų, puikus solistas ir kvarteto muzikantas. Pagal sutartį su Valstybės teatru jis dirbo orkestro koncertmeisteriu ir dėstė smuiko specialybę Kauno konservatorijoje. Kauno pedagogų lavintiems jauniesiems smuikininkams Vilniaus konservatorijoje Viktoras Radovičius perteikė ir iš įžymiojo savo mokytojo Davido Oistracho įgytą patirtį.“

Mokinių koncertas

Koncertą, skirtą savo mokytojų atminimui, Paliesiaus dvare pradėjo V. Radovičiaus klasės absolventas Petras Kunca. Smuikuodamas Igorio Stravinskio Introducione ir Serenata iš Itališkosios siuitos (akompanavo Aušra Banaitytė), žavėjo garso kultūra ir neoklasicistinio stiliaus pojūčiu.

Koncerto vedėjas prof. Jurgis Dvarionas pasidalijo prisiminimais iš tolimų 1982-ųjų, kai aplankius sunkiai sergantį V. Radovičių šis prisipažino, kad jo gyvenimas buvo gražus ir laimingas, nes pažinojo ypatingą smuiko mokytoją Davidą Oistrachą, turėjo puikių mokinių, nuostabią šeimą, koncertuodamas su Lietuvos kameriniu orkestru pavažinėjo po pasaulį. Šviesų optimistinį žvilgsnį į gyvenimą įžymusis pedagogas perteikė ir būriui savo mokinių. J. Dvarionas paskaitė ir savo sesers, žymios pianistės Aldono Dvarionaitės prisiminimų apie profesorę Azizbekovą.

Radovičiaus mokinys Algirdas Paukštė ir Vaida Paukštienė stilingai atliko Wolfgango Amadeaus Mozarto Dueto B-dur dviem smuikams I d., Antoníno Dvořáko ir Fritzo Kreislerio Slavų šokį e-moll. Smuikininkams akompanavo M. Azizbekovos mokinė, puiki koncertmeisterė Aušra Banaitytė. Gustavo Mahlerio Adagietto smuikui ir fortepijonui išraiškingai pagriežė Algirdas Šimėnas (akompanavo A. Banaitytė). Manuelio Marios Ponce ir Jaschos Heifetzo kūrinį „Estrellita“ ir Fritzo Kreislerio „Schön Rosmarin“ atliko Rusnė Mataitytė, klausytojus sužavėjusi stilinga, temperamentinga interperetacija, aistringu polėkiu (akompanavo Sergejus Okruško).

Šiltai apie Mariam Azizbekovą, jos pedagoginio darbo ypatumus kalbėjo į šventinį renginį atvykęs Jeruzalės muzikos akademijos profesorius dr. Zecharia Plavinas, emigravęs iš Lietuvos tolimais 1977 metais, bet puikiai kalbantis lietuviškai. Iš studijų metų jam įstrigo profesorės posakis, kad koncertas – tai herojiška šventė arba šventiškas heroizmas... M. Azizbekova savo studentams atvėrė prancūzų autorių Andre Jolivet, Olivier Messiaeno, Claudeˊo Debbussy, Moriso Ravelio pasaulį. Ji skirdavo groti ir armėno Aleksandro Grigorijaus Arutiuniano, Dagestano kompozitoriaus Gotfrido Alidino Hasanovo kūrinius, studentams suteikdama galimybę plačiau suvokti įvairių Europos kraštų meno pasaulį. Z. Plavinas, prisimindamas profesorę, vertino filosofišką jos požiūrį į pedagoginę veiklą, pabrėždamas, be kita ko, Azizbekovos „aukštą tiesos suvokimą“. Ji vadovavosi nuostata, kad ateitis, nors ir paslaptinga, yra kupina gėrio, o kiekvienas žmogus, galvodamas apie ateitį, turi pažvelgti į savo sielos gelmę.

Optimistinis profesorės požiūris į jauną atlikėją, jos muzikinė kultūra turbūt ir suformavo mokinių ypatingą, švelnų ir tvirtą, fortepijonu išgaunamą tušė.

Virtuozišku, „saloniniu“ Ferenco Liszto pjesės „Les jeux dˊeaux à la villa dˊEste“ atlikimu Zecharia Plavinas pademonstravo, kokią įtaką jo skambinimo stiliui padarė profesorės Azizbekovos pamokos.

Panašiu pianistiniu braižu pasižymi ir Azizbekovos mokinys, LMTA profesorius Sergejus Okruško, trejetą dešimtmečių aktyviai koncertuojantis solo ir su įvairiais kolektyvais, ilgametis ansamblio „Arsenalas“ narys. S. Okruško skambinimas (jis atliko Roberto Schumanno „Quasi variazioni. Andantino de Clara Wieck“), regis, leido įžvelgti jo mokytojos apibūdintą šventinio heroizmo pėdsaką...

Koncerte išgirdome ir jau pagarsėjusio koncertuojančio atlikėjo Viktoro Paukštelio – V. Radovičiaus ir M. Azizbekovos anūko, taip pat ir profesorės mokinio, skambinimą. Meno licenciato laipsnį įgijęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pianistas ketvertą metų tobulinosi Paryžiuje, o dabar gilinasi ir į tapybos paslaptis, Lietuvos dailės akademijoje apgynė bakalauro diplomą. Su prancūzų klavesinininkų kūrinių atlikimui reikiamu grakštumu jis paskambino Jeano-Philippeˊo Rameau pjeses klavesinui „Le Rappel des oiseaux“, „La Villageoise“, „Tambourin“.

Kitas Radovičių anūkas Vytautas Paukštelis tapo kompozitoriumi, yra parašęs jau per 300 kūrinių. Koncerte skambėjo jo Op. 10 Nr. 1.

Vytauto Paukštelio valdomos elektronikos „kosminių“ garsų fone romantinio Chopino etiudo parafrazes virtuoziškai perteikė pianistas Arūnas Šlaustas.