Pasaulinę muzikos dieną pagerbti „Auksinio disko“ laureatai

Spalio 1 dienos vakarą LDK Valdovų rūmuose įvyko iškilmingas Lietuvos muzikų sąjungos renginys Didžioji muzikų šventė, skirta Pasaulinei muzikos dienai. Šventinio vakaro metu apdovanoti 2019 m. „Auksinio disko“ laureatai. Šiemet jais tapo tenoras Kristianas Benediktas, akordeonistas Raimondas Sviackevičius, choras „Vilnius“ (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas), ansamblis „Subtilu-Z“: Laurynas Vaitkus (tenorinė birbynė, lamzdelis), Povilas Velikis (akordeonas), Dmitrijs Mihailovs (akordeonas), Vytautas Švažas (perkusija).

Nuo 2001 m. „Baltic Optical Disc“ kartu su Lietuvos muzikų sąjunga įsteigtas apdovanojimas kiekvienais metais skiriamas keturiems skirtingų žanrų ar sričių muzikos atstovams. „Auksinio disko“ laureatams įteikiamas apdovanojimo simbolis – statulėlė, atlikėjai taip pat įamžinami auksuotame CD, kuris plačiai paskleidžiamas su muzikos meno ir mokslo žurnalu „Muzikos barai“.

Muzikų bendruomenę pasveikino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas: „Nuoširdžiai sveikinu tradicinės Didžiosios muzikų šventės dalyvius ir šiųmečius „Auksinio disko“ laureatus. Prasminga, kad Tarptautinė muzikos diena Lietuvoje paminima pagerbiant geriausius muzikos atlikėjus, suburiant mūsų šalies muzikų bendruomenę. Muzikos kalba yra universali, vienijanti, ji neturi sienų, tad ja bendrauti gali visi, kam pažįstamas muzikos raštas. Muzika dovanoja stebuklą, nukelia į tauresnius pasaulius, skaidrina sielą. Linkiu, kad šis stebuklas lydėtų ne tik per šią šventę, bet ir jai pasibaigus, kad muzikos garsai pakylėtų virš kasdienybės rūpesčių.“

Šių metų „Auksinio disko“ laureatus rinko LMS tarybos nariai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai profesoriai Asta Krikščiūnaitė, Modestas Pitrėnas, Juozas Domarkas, profesoriai Ramunė Kryžauskienė, Leonidas Melnikas, Petras Kunca, Robertas Beinaris, docentas Vytautas Alenskas, muzikos kritikas Tomas Bakučionis ir LMS prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Lietuvių tenoras Kristianas Benediktas (Lietuvoje žinomas kaip Vaidas Vyšniauskas) tarptautinėje arenoje ypač išgarsėjo Otelo vaidmens interpretacijomis. Sudėtingą G. Verdi operos partiją garsiausiuose pasaulio teatruose jis dainavo jau daugiau kaip 120 kartų. 2018 m. Samsono vaidmeniu („Samsonas ir Dalila“) Benediktas debiutavo Niujorko „Metropolitan Opera“. 2019 m. dienos šviesą išvydo pirmasis Benedikto CD, kurį jis įrašė drauge su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, o išleido kompanija „Delos“.

Šiuolaikinė muzika akordeonui Lietuvoje dažniausiai siejama su Raimondu Sviackevičiumi. Jis – daugelio naujų kūrinių šiam instrumentui pirmasis atlikėjas ir jų atsiradimo iniciatorius, festivalių rengėjas ir pedagogas, siekiantis šiuolaikinės muzikos virusu užkrėsti savo studentus. Pastaraisiais metais šiuolaikinės akademinės muzikos scenoje akordeono užsitarnautos tvirtos pozicijos daugeliu atžvilgiu yra R. Sviackevičiaus nuopelnas. Tarp ryškiausių pastarojo laiko kūrybinės veiklos projektų – rečitalis Lince (Austrija), kuriame maestro griežė jam dedikuotus O. Balakausko, R. Motiekaičio, V. Germanavičiaus, N. Valančiūtės, D. Čemerytės ir kitų autorių kūrinius. Neseniai R. Sviackevičiui teko garbė atidaryti vieną didžiausių festivalių Kinijoje, Harbino didžiajame teatre. Su simfoniniu orkestru, diriguojamu Yu Xuefengo, 3500 klausytojų akivaizdoje jis atliko specialiai atidarymo ceremonijai parašytą Liu Qiao kūrinį „Sun Island Ouverture“.

Choras „Vilnius“ – profesionalų kolektyvas, pasižymintis atlikimo kultūra, įvairiapusiškumu, edukacine veikla. Choras žengia koja kojon su šiandieninėmis meno aktualijomis, bet nepamiršta ir praeities epochų klasikos fondo. Ypatingas dėmesys skiriamas lietuviškos muzikos sklaidai – kasmet parengiamos šiuolaikinių lietuvių kompozitorių opusų premjeros, išskirtiniai kūriniai pasiekia įrašų studiją.

„Vilnius“ jau yra išleidęs 15 kompaktinių plokštelių, 300 kūrinių įrašų saugoma Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos fonduose. Išskirtinė choro ypatybė – kūrybiškumo ir profesionalumo sintezė, gebėjimas perteikti muziką skirtingoms klausytojų auditorijoms, netradicinių renginių ir projektų įgyvendinimas. Išskirtinė ir pastarųjų kelerių metų choro veikla – G. Kuprevičiaus operos „Liuterio durys“ pastatymas ir sklaida Lietuvoje, lietuvių autorių stambių formų veikalų premjeros, rengiamas Tarptautinis Šv. Jokūbo festivalis.

Vienuolika metų gyvuojanti grupė „Subtilu-Z“ save pristato kaip ekstremaliai virtuozišką garso estetų sambūrį, kurio pagrindinis siekis – ypatinga skambesio kokybė. Šį pavasarį naują albumą „Play Life“ (Įsijunk gyvenimą) pristačiusi grupė tikslingai eina link to, kas, jų manymu, yra muzikos pašaukimas ir tikslas – jaudinti klausytoją, kalbėti jam, atskleisti svarbius vidinius išgyvenimus. Nuolat originaliais muzikiniais sumanymais klausytojus stebinantis ansamblis ne vienus metus dalyvavo ir „Didžiajame muzikų parade“, o 2011 m. pelnė Publikos simpatijų prizą.

„Daugelį metų Lietuvos muzikų sąjunga „Auksinio disko“ prizu laureatus apdovanodavo analogo neturėjusio 10 valandų trukmės koncerto-maratono „Didysis muzikų paradas“ metu. Ilgainiui ėmėme ieškoti naujų formų, koncertą-maratoną rengėme televizijoje, kituose miestuose. 2016 metais dvidešimtuoju koncertu užbaigėme „Paradų“ ciklą. Pasaulinę muzikų dieną visada siekėme atkreipti dėmesį į jaunus, į didžiąsias scenas dar tik žengiančius muzikus. Šiais metais nusprendėme sujungti svarbiausius Lietuvos muzikų sąjungos renginius ir surengti vieną didelę šventę. Pastaraisiais metais išskirtinį dėmesį skiriame Birštono vasaros menų akademijai, tad ir savo šventę minėsime kartu su aktyviausiais jos, taip pat kitų renginių dalyviais, artimiausiais bičiuliais bei partneriais“, – pasakojo LMS prezidentė prof. Audronė Žigaitytė-Nekrošienė.

Taigi šiais metais pirmą kartą Didžioji muzikų šventė vyko Valdovų rūmuose. Gausiai susirinkusiai publikai greta „Auksinio disko“ laureatų pasirodė Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos ir Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos, Birštono meno mokyklos moksleiviai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai.

2147483647. į sceną pakilo Šiaulių 1-osios muzikos mokyklos smuikininkų ansamblis „Fiori musicali“, suburtas mokytojos ekspertės Nijolės Prascevičienės. Būtent šis ansamblis, sudaręs Birštono menų akademijos smuikininkų ansamblio pagrindą, vasarą žavėjo akademijos dalyvius ir kurorto poilsiautojus. Valdovų rūmuose puikiai parinkta ansamblio programa (skambėjo Mozarto, Litvinovo ir Medvedovskio kūriniai) leido vaikams nuoširdžiai muzikuoti, o klausytojams – mėgautis žaviai jaunatvišku smuikininkų ansambliu. Ansambliui „fundamentalų“ pagrindą suteikė prie fortepijono sėdusi koncertmeisterė Neringa Krikščiūnė.

Ansamblį „Fiori musicali“ scenoje pakeitė BVMA numylėtiniai penktokas smuikininkas Paulius Ubartas ir šeštokas pianistas Povilas Ušinskis – abu iš Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos, pedagogių Nijolės Prascevičienės ir Raimondos Sližienės ugdytiniai. Klausant jųdviejų atliekamo L. Boccherini Menueto nevalingai mintys sukosi apie Šiaulių fenomeną ugdyti Lietuvai garsius vardus: Virgilijus ir Laimonas Noreikos, Saulius Sondeckis, Gintarė Skerytė, Povilas Jaraminas, Šiaulių kamerinis choras „Polifonija“ ir šiandien per pasaulį skriejantis choras „Dagilėlis“... Tai tik maža dalis visų, išugdytų Saulės mieste...

Vis dar skambantis Menuetas skraidina į praeitį. Gal jį grojo ir Šiaulių burmistro Jackaus Sondeckio vaikai: smuiku – trumpakelnis Sauliukas, fortepijonu – ilgakasė kaspiniuota jo sesė Danguolė, prikalbinti mokytis muzikos kompozitoriaus Juozo Karoso, vadovavusio Klaipėdos muzikos mokyklai, karo metais perkeltai į Šiaulius... Ir tada suvoki, kad jeigu ne Juozas Karosas, kantriai varstęs Šiaulių inteligentų namų duris ir įtikinėjęs leisti vaikus į muzikos mokyklą, jeigu ne tie supratingi tėvai, padėję kilti galingam menų judėjimui, kažin kiek muzikų iš Šiaulių būtų netekusi mūsų kultūra...

O štai scenoje jau kitos Šiaulių muzikos atšakos – akordeono meno – pažiba Jonas Vozbutas, S. Sondeckio menų gimnazijos aštuntokas (mokytoja ekspertė Marytė Markevičienė). Klausantis Jono net sunku suprasti, kas muzikoje išmokstama, o kas dosnios prigimties suteikta – jo virtuoziškumas neatsiejamas nuo muzikalumo, garso dinamikos valdymas – nuo įtaigos ir neįtikėtino poveikio publikai. Prasmėmis toli gražu ne Jono amžiui skirta, tačiau specialiai jam sukurta A. Nižniko pjesė „Kryžių kalnas“ akimirksniu užvaldė Valdovų rūmuose susirinkusią publiką. Tvyrojo tokia tyla, kad atrodė, jog net natūraliausias kvėptelėjimas sudarkytų muzikos rimtį... Praeities šešėliuose sustingo laikas...

Prisijungus Orintai Lukauskaitei (S. Sondeckio menų gimnazijos III klasė), akordeonų duetas kūrė siautulingą šėlsmą, grieždamas K. W. Glucko Furijų šokį iš operos „Orfėjas ir Euridikė“.

Koks kitas instrumentas savo žavesiu galėtų prilygti arfai? Nuostabūs dangiški akordai, skaidrūs arpeggio ir glissando raibuliavimai pagauna ir užhipnotizuoja grožiu, palaima, amžinybės pojūčiu... Skambindamas arfa jaunuolis Dovydas, būsimasis Izraelio karalystės valdovas, malšindavo karaliaus Sauliaus įsiūčio priepuolius – tai žinome iš Biblijos. Tačiau arfa gali daugiau. Ji gali sujaudinti žmogaus sielą ir atverti pačius intymiausius jausmų niuansus, kerėti paslaptingais melodijų nėriniais, sekti senovės dainių baladžių istorijas ar prabilti kampuotais šiuolaikinės muzikos pasažais.

Lyg ir įprantame žavėtis vis dažnesniais soliniais Lietuvos arfininkių pasirodymais, čia akivaizdi lyderė yra Joana Daunytė. Bet vyresnėlei teks pasitempti – į sceną žengia jaunoji Giedra Julija Tutkutė!

Trylikametė arfininkė mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Vilijos Grencevičiūtės arfos klasėje, neseniai ji tapo Lietuvos muzikų sąjungos Jaunųjų muzikų sekcijos nare. Arfa skambinti Giedra Julija pradėjo būdama trejų su puse metų. Pirmoji jos mokytoja – Daiva Šlyžienė. Gabi ir smalsi mergaitė nuolatos tobulinasi įvairiuose arfos meistriškumo užsiėmimuose, randa laiko ir kūrybai, ir grakštaus judesio siekiui. O trumpoje jos biografijoje jau rikiuojasi vis rimtėjančių konkursų geografija ir laurai – Lietuva, Slovėnija, Belgija, Italija, Švedija...

Didžiojoje muzikų šventėje Giedra Julija klausytojus sužavėjo skambindama Bedřicho Dobrodinský Gavotą ir Marcelo Grandjany Fantaziją arfai „Kolorado takas“.

Į sceną žengiant Charlottei Kilch, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasės studentei, vėl prisiminimai nukėlė į Birštono vasaros menų akademijoje užgimusį gražų jaunimo kūrybiškumą skatinantį renginį – 2019 m. vasarą jau antrą kartą vyko Liaudies dainų konkursas Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės taurei laimėti. Vertinimo komisijai tiek pernai, tiek ir šiais metais buvo labai sunku išrinkti nugalėtojus – kūrybiškumu stebino ir mažiausi, ir vyresnieji BVMA dalyviai. Tarytum jausdami šiandienos poreikį kuo vizualiau pateikti pasirinktas dainas, visi puošėsi netikėtais aksesuarais, rinkosi drabužius ir galvojo apie dainas papildančius judesius – kad būtų ne tik žiuri, bet ir publikos įvertinti. Merės prizą pažadu geriausius dainininkus pakviesti į Didžiąją muzikų šventę tuoj pat papildė LMS prezidentė A. Žigaitytė-Nekrošienė.

Charlotte, atlikdama dzūkų liaudies dainą „Teka, teka“, dar kartą įrodė, kad ne tik linksmos dainos gali pelnyti laurus. Jaunoji solistė tiek Birštone, tiek Vilniuje nustebino ne tik publiką, bet ir – visiškai netikėtu amplua – savo profesorę Astą Krikščiūnaitę.

Gražus ir įpareigojantis BVMA reiškinys – auganti jaunųjų birštoniškių grupė. 2015 metais akademijoje mokėsi vos dvi dainininkės, o štai 2019 m. pas Gintarę Skerytę tobulinosi jau per dešimt dainorėlių, kai kurie lankydami ir Donaldo Račio fortepijono pamokas. Tad Birštono meno mokyklos vokalinio ansamblio, vadovaujamo Ramunės Liutvynskienės ir Redos Černiauskienės, pasirodymas Didžiojoje muzikų šventėje vainikavo ilgametę bičiulystę su BVMA. Lietuvių liaudies daina „Oi tu strazde, strazdeli“, aranžuota Linos Kairytės, liejosi gaiviai, su jaunatvišku polėkiu.

Raimonda Sližienė ir jos auklėtinė S. Sondeckio menų gimnazijos ketvirtokė Kamilė Kaučikaitė – taip pat LMS ir BVMA bičiulės. Ne vienus metus bendraudami, galime atsižvelgti į kolegių norus ir lūkesčius, o jos atsidėkoja meniniais rezultatais.

Valdovų rūmuose Kamilė paskambino savo mėgstamo kompozitoriaus S. Rachmaninovo, apie kurio kūrinių programą drįsta svajoti, Etiudą-paveikslą, op. 39 Nr. 1.

Ruošdamasi minėti Stanislavo Moniuškos 200-ąsias gimimo metines, Lietuvos muzikų sąjunga užsibrėžė užmirštąjį vilnietį propaguoti kiekviename renginyje. Dvi tarptautinės konferencijos (Vilniuje ir Minske), kompozitoriaus kūrinių koncertai Valdovų rūmuose, S. Moniuškos mokykloje Šalčininkuose, Minske ir LMS Muzikos svetainėje, paskaitos Birštone ir Riešėje bei Moniuškos kūrinių pristatymas įvairiuose koncertuose visoje Lietuvoje – toks Moniuškos metų kraitis LMS aruode.

Didžiojoje muzikų šventėje Halkos ariją iš operos „Halka“ atliko LMTA profesorės Astos Krikščiūnaitės dainavimo klasės studentė Monika Kučinska.

Antroji renginio dalis buvo skirta 2019 metų „Auksinio disko“ laureatams. Skambant istorinėms fanfaroms (kompozitorius R. Žigaitis), į sceną kilo Raimondas Sviackevičius, choras „Vilnius“ ir jo meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Artūras Dambrauskas, ansamblis „Subtilu-Z“. Kristianui Benediktui skirtą apdovanojimą atsiėmė jo žmona Lina, nes garsusis tenoras tą akimirką Lisabonos operoje kūrė naują savo vaidmenį. Laureatus pasveikino berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Vytautas Miškinis, vargonininkė Renata Marcinkutė-Lesieur ir LMS tarybos narys Tomas Bakučionis.

Laureatai, kaip ir dera vakaro solenizantams, vainikavo Didžiąją muzikų šventę įspūdingais pasirodymais, reprezentuodami savąsias kūrybos vertybes: R. Sviackevičius – moderniąja muzika akordeonui, choras „Vilnius“ – lietuviškais chorinės muzikos perlais, o ansamblis „Subtilu-Z“ akademiškai pramogine muzika sudėjo paskutinius šventinius akcentus.

Publika entuziastingais plojimais ir šūksniais „bravo“ išsireikalavusi kelių bisų, po koncerto skirstėsi džiugiai nusiteikusi.