Tarptautinis simpoziumas Baltarusijoje

2019 Nr. 9–12 (500–502), MB inf.

2019 m. rugsėjo 18–19 dienomis Baltarusijoje vyko tarptautinis simpoziumas, skirtas Stanislavo Moniuškos 200-osioms gimimo metinėms. Simpoziumas buvo 3 dalių: Tarptautinė mokslinė konferencija „Stanislavas Moniuška – nuo Ubelio iki Varšuvos“, S. Moniuškos vargonų ir vokalinės muzikos koncertas ir Koncertas-diskusija „Moniuškos laikas“, kartu ir simpoziumo rezultatų aptarimas.

Iš Lietuvos į simpoziumą buvo išvykusi aštuonių asmenų delegacija: dainininkės Asta Krikščiūnaitė ir Rita Novikaitė, pianistės Ala Bendoraitienė ir Šviesė Čepliauskaitė, vargonininkė Jurgita Kazakevičiūtė, muzikologė Laima Budzinauskienė, kompozitorė Audronė Žigaitytė ir dailininkas Arvydas Nekrošius.

  1. dieną mokslinė konferencija „Stanislavas Moniuška – nuo Ubelio iki Varšuvos“ vyko Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje. Konferencijos dalyvius nuoširdžiu žodžiu pasveikino Lietuvos ambasadorius Baltarusijos Respublikoje Andrius Pulokas.

Pranešimų dalį pradėjo mūsų bičiulis, praeities muziką entuziastingai studijuojantis dainininkas Viktoras Skorobogatovas. Jo iniciatyva Baltarusijos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatyta A. Radvilos opera „Faustas“, išleista knygelė ir CD. Inicijuodamas praeities veikalų pastatymus, straipsnius, įvairiausius leidinius V. Skorobogatovas nemažai dėmesio skiria K. Oginskiui, A. Radvilai, S. Moniuškai ir kitiems iškiliems LDK muzikams.

Baltarusijos prelegentai Svetlana Šejpa, Jazepas Januškevičius, dr. Olga Savickaja ir Halina Cmyga savo pranešimuose aptarė Moniuškos chorinės ir simfoninės kūrybos problemas, kompozitoriaus gyvenimą, indėlį į Baltarusijos muzikinę kultūrą ir jo atminimo puoselėjimą šiandieniniame koncertiniame ir pedagoginiame repertuare.

Doc. dr. Laima Budzinauskienė ir prof. Audronė Žigaitytė pristatė dabarties požiūrį į iškiliausius S. Moniuškos Vilniaus laikotarpio bažnytinius kūrinius ir operą „Halka“.

Vienintelio pasaulyje (kaip kad buvo pristatyta) S. Moniuškos muziejaus Smilovičiuose direktorės Irinos Seredos pranešimas apie kolekcijos formavimo problemas mus taip sudomino, kad kitą dieną simpoziumo programą papildėme kelione į Smilovičius ir Ubelį, kur apžiūrėjome Stanislavo Moniuškos gimtąsias vietas ir muziejų, aplankėme Smilovičiuose gimusio Chaimo Sutino (Chaïm Soutine) muziejų, įrengtą Kultūros centre.

Pirmosios dienos vakarą praleidome Švč. Trejybės ir šv. Roko bažnyčioje, ten buvo surengtas S. Moniuškos vargonų ir vokalinės muzikos koncertas. Jis simboliškai pradėtas trečiąja Aušros vartų litanija, tarsi sujungusia birželį Vilniuje vykusios tarptautinės konferencijos pabaigos koncertą su simpoziumu Baltarusijoje. Žinoma, mažoje, bet labai jaukioje bažnytėlėje skambėjusi kamerinė versija nei užmoju, nei atlikimu neprilygo Vilniaus Šv. Jonų bažnyčioje giedotoms visoms keturioms Aušros vartų litanijoms. Trečiąją litaniją atliko prie Baltarusijos nacionalinės mokslų akademijos tik prieš metus susibūręs choras ir instrumentinis ansamblis „Cantus Alba Rutheniae“, vadovaujamas Galinos Cmygos.

Koncerte pasirodė vargonininkas Viktoras Kistenas ir jaunas, perspektyvus, dažniausiai Europos šalyse koncertuojantis tenoras Yury Haradzetskis.

Kelias Moniuškos dainas ir kūrinius vargonams atliko Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prof. Asta Krikščiūnaitė ir Jurgita Kazakevičiūtė. Lietuvių muzikavimas sužavėjo gausiai į koncertą susirinkusius klausytojus.

Antroji viešnagės Baltarusijoje diena prasidėjo itin įspūdingai ir suteikė nemažai impulsų būsimoms Lietuvos muzikų sąjungos veikloms.

Sunku patikėti, kad pasaulyje vienintelis Moniuškos muziejus įsikūręs vieno aukšto silikatinių plytų namelyje Smilovičiuose, tačiau su nuostaba patyrėme, ką reiškia vienintelės darbuotojos, kartu ir direktorės, Irinos Seredos nuoširdžios pastangos kaupti eksponatus, kurti jaukią aplinką ir puoselėti Moniuškos atminimą jo gimtinėje. Lenkijos ir Baltarusijos teatrai muziejui dovanoja kostiumų, rekvizito detalių, čia sukaupta nemažai dokumentų nuorašų, spektaklių afišų, programėlių, nuotraukų. Nedidukėje salytėje, kurioje telpa apie 40 žmonių, stovi fortepijonas. Pasirodo, klausytojai itin mėgsta čia rengiamus muzikos vakarus, į juos autobusais atvykstama iš įvairių Baltarusijos vietų – juk viename autobuse kaip tik ir telpa apie 40 klausytojų.

Mieli suvenyrai primins jaukų susitikimą Moniuškos muziejuje.

Dar daugiau įspūdžių netikėtai patyrėme Smilovičių kultūros centre esančiame Chaimo Sutino muziejuje, kuris gimtajame dailininko miestelyje 2012 metais įrengtas UNESCO komisijos iniciatyva (skirtas tikslinis finansavimas). Ketindami gana formaliai skirti dėmesio garsiajam Baltarusijos išeiviui, Vilniuje ir Prancūzijoje mokslus baigusiam, daugiausia Paryžiuje dirbusiam tapytojui, su nuostaba atradome dviejuose dideliuose pastato kambariuose originaliai ir meniškai sukomponuotą informatyvią ekspoziciją bei nuoširdžią pasakotoją. Pirmajame kambaryje godžiai klausėmės gidės pasakojimo ir paveikslų reprodukcijų pristatymo. Pakviesti į antrąjį muziejaus kambarį, buvome maloniai nustebinti – patekome į Monmartro „Rotondos“ kavinę, mus pasitiko gardžios kavos aromatas, ją gėrėme susėdę prie nedidelių apvalių staliukų... Gidė tęsė įdomų pasakojimą, dabar jau jį papildydama vaizdais ekrane. Apiberta mūsų klausimų, ji noriai dalinosi maloniais faktais apie moksleivių entuziazmą muzikuoti ir domėtis daile (koridoriuose matėme ne tik gausią, bet ir įspūdingą moksleivių darbų ekspoziciją) vien todėl, kad čia įkurti didžiųjų menininkų muziejai.

Žinoma, ir kelionėje iki Minsko, ir vakare grįždami namo aptarinėjome tuos netikėtus įspūdžius, kai nuoširdus rūpestis savo krašto kultūra gali suteikti impulsą reikšmingam jaunuomenės judėjimui, sudominti, atskleisti talentus ir tęsti pradėtus procesus.

Koncertas-diskusija „Moniuškos laikas“ rugsėjo 19-osios popietę vyko Baltarusijos teatro, muzikos ir kino muziejuje.

Renginį Moniuškos fortepijonine muzika pradėjo doc. Šviesė Čepliauskaitė, vėliau apie ją skaitė ir pranešimą. Zmiceras Jurkevičius pristatė unikalius Moniuškos kilmės faktus – nemažai laiko mokslininkas skiria kompozitoriaus giminės medžio sudarymui. Apie vargonų muziką kalbėjo Viktoras Kistenas, kurio vargonavimą išvakarėse girdėjome koncerte. Ala Bendoraitienė Vilniuje sukurtus kompozitoriaus opusus fortepijonui komentavo čia pat juos atlikdama. Tarsi intermedija tarp pranešimų buvo doc. Ritos Novikaitės ir Šviesės Čepliauskaitės atliktas Moniuškos dainų pluoštas ir renginio organizatoriaus iš Baltarusijos pusės Aleksejaus Frolovo pasakojimas apie namų muzikavimui skirtus Moniuškos kūrinius. Teatralizuota forma vaizdingus kūrinėlius „Meška“, „Gegutė“, „Žuvelė“ ir kitus žaismingai iliustravo Aleksejaus suburtas ansamblis „Vytoki“.

Aptardami dviejų dienų Tarptautinį simpoziumą, skirtą S. Moniuškos 200-osioms gimimo metinėms, jo dalyviai ir klausytojai vienu balsu akcentavo formos originalumą: kai mokslinius faktus iliustruoja čia pat gyvai skambanti muzika, įspūdis kur kas didesnis nei vien klausantis pranešimų. Visi dėkojo simpoziumui didelį dėmesį skyrusiai Lietuvos ambasadai Baltarusijoje ir aktyviai renginiuose dalyvavusiam jos antrajam sekretoriui Mindaugui Gabrėnui.

Baigiamasis Stanislavo Moniuškos metų akcentas – Lietuvos delegacijos lapkričio 16 dieną surengtas vakaras „Atsisveikinimo daina“ veiklą pradėjusioje LMS Muzikos svetainėje. Buvo apibendrinti Moniuškos jubiliejui skirti renginiai, pasidalyta mintimis, ką naujo sužinojome, patyrėme ir ką įsipareigojame daryti, kad užmirštas vilnietis Stanislavas Moniuška nebebūtų užmirštas.

Prenumeruokite „Muzikos barus“!