Užbaigus 21-uosius...
Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namai, įsikūrę Vilniuje, netoli Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, kur daugiau kaip du dešimtmečius gyveno ir kūrė tuometinės Lietuvos valstybinės konservatorijos profesorius, ilgametis šios aukštosios mokyklos Fortepijono katedros vedėjas kompozitorius Stasys Vainiūnas. Dabar jau daug jo mokinių, kuriuos garbusis Maestro vadindavo savo vaikais, pasklidę po pasaulį, jie jau išugdė daugybę „vaikaičių“, tęsiančių svarias lietuviškas fortepijoninio muzikavimo tradicijas. Tad malonu, kad Stasio Vainiūno namuose netyla fortepijono skambesys, kad čia dažnai svečiuojasi ne tik sostinės muzikos atžalynas – pastarąjį sezoną lankėsi įvairių Lietuvos muzikos ir meno mokyklų mokiniai, pagerbdami profesoriaus S. Vainiūno atminimą, nes šiemet sukako jau 110 metų nuo jo gimimo. Su įspūdingu, nepamirštamu koncertu pasirodė Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokiniai ir mokytojai, vadovaujami direktorės Virginijos Marozaitės, jie aplankė ir kompozitoriaus kapą Antakalnyje.
Žavią dovaną Stasio Vainiūno namų lankytojams buvo atvežę ir Vilniaus rajono Pagirių meno mokyklos mokiniai – jie muzikavo įvairiais instrumentais, dainavo. Vadovaujami dainavimo mokytojos ir šio renginio sumanytojos Juditos Ušinskaitės, parodė prasmingą teatralizuotą koncertą, skirtą Teatro dienai. Kiekvienas atlikėjas žavėjo ne tik muzikine įtaiga, bet ir išmoningai parinktais kostiumais, šukuosena...
Jau daugelį metų gegužės mėnesį pas S. Vainiūną tradiciškai „atvyksta“ Vladas Jakubėnas, t. y. jo vardu pavadintos Biržų muzikos mokyklos mokiniai ir mokytojai. Abu kompozitoriai buvo beveik bendraamžiai, kartu studijavo Rygos konservatorijoje. Šiųmetis koncertas „Išsaugojęs tautinę pagarbą“, skirtas V. Jakubėno gimimo 115-osioms gimimo metinėms, buvo tikra, kaip sakydavo monsinjoras K. Vasiliauskas, meno puota. Ramutės Petronytės išmoningai sustyguotą koncerto programą atliko Biržų V. Jakubėno muzikos mokyklos mokiniai (Pijus Valotka, Karina Morkūnaitė ir Saulė Pleirytė) ir mokytojai, taip pat svečiai iš Kauno M. Petrausko muzikos mokyklos (Kotryna Mordaitė) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (Ugnė Kaušiūtė), ją užbaigė didelę muzikinę patirtį turintis pianistas, tarptautinio konkurso laureatas Andrius Vasiliauskas. Jis įtaigiai, puikia technika paskambino V. Jakubėno opusus „Iš pasakų krašto“, „Legenda“ ir Rapsodiją Nr. 2. Visi galėjo žavėtis kompozitoriaus muzika, kuri nenutolo į praeitį, skamba nūdieniškai ir gaiviai.
Gegužės 22-osios pavakarę Stasio Vainiūno namuose skambėjo ne tik V. Jakubėno muzika, bet ir mintys apie šią iškilią asmenybę, juolab kad prie renginio prisidėjo Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija, Vilniaus biržiečių klubas „Krivulė“ ir Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugija. Kalbėjo muzikologė Beata Baublinskienė, kuri praėjusiais metais buvo išrinkta Vlado Jakubėno draugijos pirmininke ir jau spėjo įsigyventi į šį „vaidmenį“. Malonu, kad vakare dalyvavo ir žodį tarė vienas šios draugijos sergėtojų profesorius Petras Kunca, praeityje nemažai nuveikęs garsindamas V. Jakubėno muzikinį palikimą. Jaudinančių momentų prisiminė muzikologė Rita Nomicaitė, ne vieną dešimtmetį priklausanti draugijai. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas Donatas Balčiauskas taip pat džiaugėsi, kad prie V. Jakubėno kūrybinio palikimo puoselėjimo prisideda talentingas jaunimas.
Tarp iškilių Stasio Vainiūno namų renginių turėtume paminėti balandžio 17 d. koncertą „Nuo Neries iki Geltonosios upės“, kuriame dalyvavo Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentai ir magistrantai. Dainavo docentės Ritos Novikaitės klasės studentės Inga Gykytė (sopranas) ir Evelina Sakalauskaitė (sopranas), profesoriaus Tomo Ladigos ugdytinis Yao He (baritonas, Kinija), docentės Birutės Sodaitytės mokinys Jurgis Kemežys (baritonas), grojo Wenlin Cheng, Suqi Dong, Danyang Hou, Xinchen Yao, Jing Lyu, Chenyu Song (Kinija), Kristina Jeganian, Žydrūnė Kovalenkaitė, Vesta Ratkevičiūtė (docentės Šviesės Čepliauskaitės fortepijono ir akompanimento kl.). Koncertą vedė Šviesė Čepliauskaitė, jo programą puošė S. Vainiūno, F. Chopino, I. Albenizo, P. Čaikovskio, C. Debussy, Ch. Gounod ir kitų kūriniai fortepijonui solo bei balsui ir fortepijonui. Malonu buvo ir tai, kad pasiklausyti savo tautiečių muzikavimo atvyko Kinijos ambasadorius Lietuvoje Shen Zhifei ir šios ambasados darbuotojai.
Stasio Vainiūno namuose sausio–birželio mėnesiais eksponuotos 5 dailininkų, tautodailininkų parodos, įvykę 45 muzikiniai renginiai (per sezoną surengiama antra tiek) tarsi leido lankytojams pasižvalgyti po Lietuvą. Muzikavo Valerijos Baranauskienės iniciatyva atvykę Kauno sakralinės muzikos mokyklos mokiniai – arfininkės, fleitininkai ir pianistai. Klausytojus džiugino Kauno valstybinio muzikinio teatro solistės ir poetės Violetos Sagaitytės kūrybos vakaras, kuriame dalyvavo solistai Aušra Cicėnaitė, Sofija Jonaitytė, Henrikas Barauskas, aktorius ir režisierius Rimantas Vaitkevičius, koncertmeisterė Birutė Šernaitė-Barauskienė. O susitikimas su muziku ir poetu Petru Juodele lankytojams priminė įspūdingą jo nueitą 95-erių metų gyvenimo kelią.
Kaip ir kasmet, su jaunaisiais smuiko talentais į Vilnių buvo atvykusi Šiaulių garbės pilietė Nijolė Prascevičienė. Šį kartą vakarą-koncertą jie skyrė profesoriaus Sauliaus Sondeckio atminimui. Lietuviškos vokalinės muzikos puslapius, skirtus Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms, padėjo sklaidyti profesorė Rita Aleknaitė-Bieliauskienė.
Namuose būrėsi ir didesni vokaliniai kolektyvai, Lietuvoje jų yra tikrai nemažai. Gražų susidainavimą demonstravo Pakruojo kultūros centro Rozalimo kultūros namų moterų choras „Gaudulė“, vadovaujamas Jūratės Skorupskienės, pažerdamas nemažą pluoštą lietuvių kompozitorių kūrinių, kaip ir Vilniaus mokytojų namų liaudiškos muzikos ansamblis „Kankleliai“, vadovaujamas Daivos Čičinskienės, 50-mečio proga atvėręs ansamblio muzikinius aruodus. Žavėjo ir Vilniaus Šeškinės bendruomenės liaudiškos muzikos ansdamblis „Auksinis ruduo“ (vadovai Asta Taluntienė ir Vytautas Jocius).
Lietuvos muzikų rėmimo fondo Stasio Vainiūno namai lankytojams primena ne tik lietuviškos muzikos kelius ir kelelius. Kasmet žvilgsnis krypsta į S. Vainiūno gimtinę Latviją – minime jos Nepriklausomybės dieną, taip pat pasižvalgome po Lenkijos muzikines platumas. Pažintį su Graikija šiemet gilino ne tik buvęs Lietuvos Respublikos Seimo narys Nikolajus Medvedevas, bet ir kompozitorės Tamaros Gaitanži-Blažienės suburtas bei vadovaujamas ansamblis „Patrida“ (Tėvynė).
O iš parodų bene ryškiausią įspūdį paliko režisieriaus Valiaus Staknio „Nagi...“ Lankytojus stebino vaizdų ir sprendimų įvairovė, netikėti autoriaus žvilgsniai ir matymai...
Štai ši 21-ojo kūrybinio sezono patirtis, nesulaukiant nors ir minimalios Lietuvos kultūros tarybos paramos, leidžia žvelgti į 22-ąjį sezoną, 22-uosius gyvavimo metus. Vėl žvalgysimės po nepamirštamus lietuviškos muzikos praeities tolius, versime nūdienos gyvenimo puslapius, žavėsimės dailininkų personalinėmis parodomis, ne tik Vilniaus, bet ir visos Lietuvos jaunųjų muzikų ieškojimais, nes nuo to kelio niekada nebuvo nutolęs šių namų šeimininkas profesorius Stasys Vainiūnas.