Choro detonavimo priežastys

Detonavimas yra didžiausia yda, dažnai pasireiškianti choro dainavime. Kad chorvedis galėtų sėkmingiau su šia yda kovoti, jis turi gerai žinoti detonavimo priežastis. Jų yra įvairių.

Suskirstant choristus į balsus, dažnai mergaitės stengiasi patekti į pirmąjį balsą. Minkštaširdis chorvedis kartais vieną kitą altą paskiria į sopraną, o kad be altų negalima apsieiti, priverstas paskirti į altus vieną kitą sopraną. Atsiranda ir kitų neteisingo balsų suskirstymo priežasčių. Taip suskirstytas choras būtinai detonuos, nes altas, patekęs į sopranus ir negalėdamas tinkamai dainuoti aukštų gaidų, temps žemyn, o sopranas patekęs į altus, negalėdamas paimti žemų gaidų, kels aukštyn. Tas pat ir su vyriškais balsais.

Progą detonuoti duos ir neproporcionalus balsų suskirstymas, kai vienas balsas nustelbia kitus. Negirdėdamas harmonijos, šis balsas lengvai gali iškrypti iš tonacijos. Kartais detonuoti priverčia chorą ir vienas asmuo, detonuodamas dėl savo blogos muzikalinės klausos.

Detonuoja choras iš nuovargio ir dėl blogų akustinių sąlygų. Todėl didelėj salėj ar miške, kur yra geras rezonansas, tinka kartais pustoniu ar net ir tonu aukščiau dainuoti, o prisikimšusioj salėj be jokio rezonanso pustoniu ar tonu žemiau. Jei tos smulkmenos chorvedžio nebojamos, detonavimo išvengti sunku.

Dažnai chorą priverčia detonuoti dramatiškieji tenorai, kuriems sunkoka aukštesniosios gaidos dainuoti. Todėl šiuos balsus tenka ypatingai lavinti, saugoti nuo nuvargimo.

Choras detonuoja pačioje pradžioje dainos, jei jos pradžioje yra žemos gaidos, o reikia duoti fortissimo. Tada choras, pasiėmęs daug oro ir energijos, duoda šuolį aukštyn. Šituo atveju reikia pradžioje, ligi choras pripras dainuojamoj tonacijoj, vengti per didelės jėgos. Kaip per stipriai patraukta gitaros styga duoda nenatūralų ir kartu aukštesnį toną, taip panašiai yra ir su choru, kai nori duoti didesnį ff, negu choras pajėgia.

Kartais detonavimo priežastis gali būti blogas suskirstymas koncerto programos. Jei, pavyzdžiui, pirma dainelė buvo G tonacijoj, antra As, dažnai iš As tonacijos choras nukrypsta atgal į G ton., nes pirmoji tonacija yra įstrigusi į klausą, o naujoji skiriasi tik pusės tono tarpu.

Kiekvieną dainelę turi chorvedis išbandyti, kurioj tonacijoj geriau skamba. Pasitaiko, kad kuri daina vienam chorui tinka pustoniu ar tonu aukščiau, kitam pustoniu ar tonu žemiau. Chorvedis per daug nenusikals autoriui, jei dainuos dainelę kitoj tonacijoj, negu parašyta, bet todėl išvengs detonavimo.

Sudarant koncerto programą, reikia rūpestingai išstudijavus su choru, kurioje tonacijoje geriau skamba, taip pat rūpestingai nustatyti dainų eilę. Kelias vienos tonacijos dainas sudėti paeiliui monotoniška, geriausia sudaryti eilę moduliacijos principu, pav.: G — D — A — D — G C, G — e — C — a, F — d — B — g, arba ir staigiomis moduliacijomis: B—D—Ges—B—; C—E-As-C; G—H—Es—G.

Mažų dainininkų balsai detonuoja, kai leidžiama per garsiai šaukti. Kai jie kupini energijos, tai vienoje dainelėje duoda kartais kelis šuolis aukštyn. Geriausias vaistas — padainuoti piano ir paleist dainelę kokiu tonu žemiau.

Be čia nurodytų detonavimo priežasčių pašalinimo svarbu, žinoma, kad kiekvienas choristas būtų įpratintas jausti ir sekti harmoniją, ir kad choras būtų taip sustatytas, kad kiekvieno balso dainininkai galėtų girdėti visus kitus choro balsus.