Minorinių gamų mokymas

1932 Nr. 12, J. Bertulis

Gal ne visur, bet labai dažnai tenka sutikti mokinių, kuriems minorinių gamų giminystė atrodo paradoksu. Kai kas net pasako, kad minorinė gama majorinei gal tik tiek giminė, kiek botagas arkliui. Išmokti minorines gamas yra mokinių sunkiausias kryžius. Čia man labai daug palengvindavo trejetuko („3“) sistema. Pirma mokiniai turi gerai išmokti majorines gamas. Išmokus majorines, „3“ yra raktas į minorines gamas ir atvirkščiai. Bet reikia atminti „3-ko“ principą: kryželius „3“ naikina, o bemolius daugina. Pasišarvavę tuo principu, eisime į darbą. „3-ko“ pagalba mes sužinome kokius ženklus prie rakto turi minorinė gama. Taigi: jei majorinė gama ženkliukų visai neturi (vargšė!), mes, paversdami ją minorine, pridėsime „3“, t.y. tris bemolius. Taip iš C-dur gausime c-moll su trim bemoliais. Kaip jau minėjau, pridėti galime tik bemolius. Jei turi bent vieną kryželį, mes jį atimsime (kryželiai yra našta, todėl atimami) ir pridėsime tiek bemolių, kiek trūko ženklų iki „3“. Taip iš G-dur su vienu kryželiu gausim g-moll su dviem bemoliais. E-dur gama turi 4 kryželius. Norėdami ją versti minorine, atimsime 3 kryželius ir gausime e-moll su vienu kryželiu. Imsime D-dur. Ji turi 2 kryželius. Juos atėmę, pridėsime trūkstančius iki „3“, t. y. 1 bemolį. Gis-dur turi 8 kryželius. Atėmę „3“, gausime gis-moll su 5 kryželiais. B-dur turi 2 bemoliu. Kadangi bemoliai neatimami pridėsime jai dar 3 bemolius. Dabar turėsim b-moll su 5 bemoliais ir t. t.

Einant iš minoro į majorą, reikia laikytis atvirkščio dėsnio: kryželiai pridedami, bemoliai atimami. Bet daugiausia teks eiti iš majoro, nes minorinės gamos sunkiau išmokstamos. Kai pritrūko priemonių minorinėms gamoms išmokyti, pabandykite šį „trejetuko“ būdą — gal rasit sau talkininką.