Lietuvių muzikų draugijos 1940 m. kovo 1–2 d. metinio narių suvažiavimo Vilniuje plenumo posėdžių protokolas

1940 Nr. 3, .

1. Narių registracija

10 val. pradėtas narių registravimas. Į suvažiavimą atvyko 82 nariai.

2. Suvažiavimo atidarymas

Tardamas sveikinimo žodį atvykusiems, d-jos pirmininkas N. Martinonis atidarė suvažiavimą ir pakvietė j garbės prezidiumą Vilniaus burmistrą Stasį, pulk. Gustaitį, Trimaką, apskr. viršininką Šlepetį, kun. Bieliauską, kun. Bukėną, mokyt. Kaveckienę ir p. Reinį.

3. Sveikinimai

Visi garbės prezidiumo nariai, sveikindami suvažiavimą, iškėlė didelę muzikos meno reikšmę Lietuvos kultūriniame gyvenime ir linkėjo turint sostinę Vilnių su dar didesniu pasiryžimu siekti užsibrėžto tikslo.

4. Darbo prezidiumo kvietimas

Į darbo prezidiumą pakviesti pirmininkauti p. p. Karka ir Skirgaila, sekretoriauti p. p. Motiekaitis, Kiškis ir Vasiliauskas.

5. Sveikinimai raštu

Raštu sveikino Šiaulių muzikos mokyklos vardu dir. Karosas ir Jaunosios Lietuvos Sąjunga.

6. K. Kavecko referatas „Muzika ir jos artimiausieji uždaviniai“.

Prelegentas savo referate konstatavo, kad iki šiol dar muzikos menas Lietuvoje laikomas menkesniu kultūros požymiu, kaip sportas, kuris turi visokių lengvatų ir visai gerą paramą iš valstybės. Dar tebeturime perdaug primityvų natų reprodukavimą, per daug menką muzikos darbininkų viskuo aprūpinimą. Kūrėjai savo veikalų be nuostolių nepajėgia išleisti, nes niekas jų neparemia, ir už atliekamus kūrinius (kaip, pvz., radiofone) autoriui kaži, ar kas bent dėkų pasako. Tuo tarpu Latvių radiofonas net mūsų autoriui už jo veikale grojimą Latvių radiofone sumoka skirtą atlyginimą. Atgavus Vilnių organizuojami jame kooperatyvai, tvarkomas universitetas, sporto reikalai, tačiau muzikos reikalai palikti nuošaliai. Iki šiol nepajėgta suprasti, kad sostinėj turi būti įsteigta konservatorija ir kt., nes kai kieno manoma, kad Vilniuje negalėtų išsilaikyti. Tuo tarpu Vilniuje pajėgia veikti kažkokia privati muzikos mokykla, ir keista, kad yra žmonių kurie pritaria tokiai būklei ir tvirtina, kad užtenka ir Kaune esamų muzikos įstaigų. Muzikų draugijos iškeltas reikalas vienur kitur steigti muzikos mokyklas nerado pritarimo, todėl gražus sumanymas kažkur įstrigo ir be draugijos kaltės liko neįvykdytas.

Diskusijos referato tema

V. Jakubėnas pastebėjo, kad ilgainiui muzikos gyvenimas, nepaisant atskirų asmenų norų, turės susikoncentruoti Vilniuje.

Kreivėnas. Muzikinimo darbas geriausiai vyktų, jei jis būtų tvarkomas ir valstybės, o ne vien privatinės iniciatyvos. Muzikos institucijų galėtų būti ne viena, nes trūksta muzikos darbininkų. Muzikos kultūros darbe geriausiai pagelbėtų Kultūros Fondas

Augulis pasisako prieš muzikos įstaigų centralizaciją. Gabūs provincijos jaunuoliai neturi tinkamų muzikalėjimo sąlygų. Dėl to muzikos mokyklos steigtinos ypač apskrities miestuose.

7. Valdybos pranešimas

Draugijos pirmininkas N. Martinonis praneša: valdyba padarė 24 posėdžius (kas mėnesį po 2). Muzikai masėse populiarinti suruošti 8 koncertai, kurių 3 buvo skiriami pradžios mokykloms, 3–vidur, mokykloms ir 2- kariuomenei. Pabaltijo valstybių bendradarbiavimo reikalu suruošta Pabaltijo valstybių muzikų konferenciją, kurios metu buvo parodytas Lietuvos mokyklų muzikos pedagoginis darbas ir šiaip Lietuvos muzikinis gyvenimas. Toji konferencija, deja, Lietuvos spaudos buvo menkai pastebėta, tačiau kitų valstybių spauda, ypač Estų, daugiausia atkreipė dėmesio. Konferencijon atsilankė ypač mažai mūsų muzikos mokytojų. Draugija šiuo metu turi 3 sekcijas: mokytojų, vargonininkų ir puč. orkestrų vedėjų. Draugija išrūpino leidimą ir lėšas buvusiems vasaros vargonininkų kursams. Rajoninės dainų šventės dėl prasidėjusio karo ir mobilizacijos turėjo būti atidėtos. Ateityje rajoninės šventės pareikalaus daug energijos ir rūpesčių, ypatingai iš chorų vedėjų. Chorai turėtų būti geriau paruošiami. Ieškomi nauji būdai surasti lėšų chorams į šventes atgabenti, nes iki šiol dėl lėšų stokos daug chorų į šventes neatvykdavo. Pritrūkus dainų švenčių repertuaro natų, gautas leidimas ir lėšos atspausti antrą laidą. Nelengva būklė yra su „Muzikos Barų“ leidimu. Žurnalui nuolatos trūksta medžiagos, nes mažai kas terašo. Ne geriau atrodo ir lėšų reikalas. Pučiamųjų orkestrų vedėjų sekcijos pirmininkas B. Jonušas pranešė, kad sekcijoj trūksta gyvumo. Nors iš Švietimo Ministerijos lėšų natoms išleisti ir nepavyko gauti, tačiau natos orkestrams išleidžiamos. Rūpinamasi suruošti orkestrų varžybas, kurios, reikia manyti, sustiprins orkestrų pajėgumą.

Iždininko ir Revizijos Komisijos pranešimas.

Iždininkas A. Budriūnas pranešė apie kasos stovį. Apie Revizijos Komisijos atliktus darbus pranešė J. Kūmietis.

8. Pranešimai iš vietų

Augulis (Rudamina). Turįs su choru gan sunkias darbo sąlygas: trūksta vyrų balsų. Primena kelionės sunkumus į Vilnių iš tolimų Lietuvos vietų. Dainų Šventė geriausiai pavyktų, jei chorai jon būtų vežami nemokamai ar bent didžiausia nuolaida.

Skirgaila (Kudirkos Naumiestis) Nurodo Latvijos pavyzdį, kur chorai į šventes vežami nemokamai.

Tamošaitis (Veliuona). Choras į Dainų Šventų tegalės važiuoti, jeigu dainininkams nekaštuos kelionė.

11 č i u k a s. (Tauragė). Mieste yra 4 chorai. Jaučiamas jėgų išskaldymas. Ar vyks chorai Dainų Šventėn – nulems lėšų klausimas.

Krutulys (Vilnius). Vilniuje chorai tuo tarpu yra organizavimo stadijoj Kol kas yra šaulių „Varpo“ mišrus choras, Siniaus vedamas, šaulių vyrų – Mikulskio, propagandinis choras – Krutulio, ir studentų: Universiteto ir Pedag. Instituto chorai.

Sąmatos tvirtinimas. Patvirtinta Muz. Dr-jos 1940 m. sąmata.

9. Valdybos rinkimai

Į naują Valdybą slaptu balsavimu išrinkti nariais: p. p. N. Martinonis, K. Kaveckas, Krutulys, Mikulskis ir Sinius, nariais kandidatais p. p. A. Budriūnas ir J. Gaubas.

Į Revizijos Komisiją pusiau slaptu balsavimu išrinkti: nariais p. p. Kreivėnas, Virbickas ir Norvaiša, nariais kandidatais p.p. Augulis ir J. Motiekaitis.

10. Dainų Šventė

Visuotinė Dainų Šventė nutarta suruošti 1940 m. birželio mėn. Vilniuje. Šventei dieną nustatyti, atsižvelgiant į chorų pageidavimus, pavesta L. M. D. Valdybai. Be to, nutarta šventės dieną Vilniuje giedoti lietuviškas giesmes, kurias turės išmokti visi chorai. Giesmes patikrins vyriausi dirigentai. Giesmių repertuarą sudarys Vargonininkų sekcija.

11. Klausimai ir sumanymai

A. Budriunas iškėlė reikalą įtraukti Dainų Šventėn ir gimnazijų chorus, kurie galėtų atlikti kelias dainas. Pageidauta choristus vadinti dainininkais.

Nutarta kovo 3 d. 9 val. aplankyti Rasų kapus, kur palaidoti didieji lietuviai M. K. Čiurlionis ir kiti.

Suvažiavimo metu buvo surengtas viešas mišrus koncertas, kurį išklausė ir suvažiavę muzikai. Be to, suvažiavimo posėdžių tarpuose padainavo Pedagoginio Instituto, Vilniaus V. D. Gimnazijos ir Tauragės mokytojų seminarijos mišrūs chorai.

Suvažiavimas baigtas Tautos himnu.

Prezid. Pirmininkai M. Karka, Z. Skirgaila

Sekretoriai J. Motiekaitis, J. Kiškis

Pastaba: sekcijų posėdžiai buvo protokoluoti atskirai. 

Traviata