Lietuvių muzikų draugijos veiklos trimetis
Šių metų kovo pradžioje įvykusiame Lietuvių Muzikų Draugijos narių suvažiavime valdyba pateikė paskutinę metinę savo veikimo apyskaitą, baigusi savo kadenciją. Kadangi draugijos vadovaujantieji organai renkami trejiems metams, tai, šiaip ar taip, ir draugijos veikimas susiskirsto tais pačiais trimečiais. Peržvelgę paskutiniojo trimečio veiklą ir palyginę ją su ankstesniuoju draugijos gyvenimu, matome labai žymų draugijos veikimo išsiplėtojimą paskutiniame trimetyje. Jeigu jau anksčiau buvo ne vienas svarbus darbas nuveiktas ir ne vienas sumanytas, tai bene visose srityse buvo sparčiau pažengta paskutiniame periode ir taip pat daug kas naujo padaryta. Tą naująją veiklą žymėjo ir planingumas. Bevykdant anksčiau pradėtus darbus, pirmiausia apsitvarkyta viduje: naujai suredaguoti ir įregistruoti įstatai, išsinuomotas būstas draugijos biurui, įsigyta reikalingiausiojo inventoriaus, pasisamdytas reikalų vedėjas, susiformavo ir ėmė vystyti veiklą sekcijos, buvo sudarytas draugijos veikimo penkmečio planas. Iš kitos eilės naujųjų paskutinio trimečio darbų pažymėtini: rajoninės dainų šventės (Panevėžyje, Marijampolėje, Klaipėdoje ir Ukmergėje) su chorų varžybomis, simfoniniais koncertais ir oratorijomis, populiariųjų pigių ir nemokamų koncertų rengimas, muzikos mokytojų sekcijos rengiamos muzikos mokslo valandėlės per radiją ir simfoniniai koncertai mokiniams, vargonininkų sekcijos kas vasara rengiami vargonininkų ir chorvedžių kursai, orkestrų vedėjų sekcijos leidžiamos natos pučiamųjų instrumentų orkestrams, pagaliau, vienas svarbiausių draugijos naujosios veiklos dalykų — muzikos žurnalo su natų priedais leidimas. Be šios veiklos savo šalyje pažymėtina santykių su užsienių lietuvių muzikais ir chorais išplėtimas ir pirmosios Pabaltijo tautų muzikų konferencijos sušaukimas Kaune 1939 metais. Iš eilinių atliktų darbų svarbus yra didelio ir labai pasisekusio naujų dainų rinkinio chorams (III-ios serijos) išleidimas 1938 metais. Tai iš viso geriausias lig šiol lietuviškų chorinių dainų rinkinys. Iš nebaigtų ir nevykdytų ne dėl draugijos kaltės darbų svarbesnieji buvo parengtoji Alytaus rajoninė dainų šventė, nebegalėjusi įvykti dėl prasidėjusio kaimynystėje karo, nebeįvykstanti šiemet dėl nenormalių laikų Vilniaus dainų šventė, muzikos mokyklos Panevėžyje steigimas, vargonininkų mokyklos Vilniuje steigimas ir kita. Valdybos buvo taip pat rūpintasi įvairiais kitais bendraisiais mūsų muzikos reikalais ir muzikų teisėmis, bet daug ko negalėjo įgyvendinti dėl sutiktų tuo tarpu per didelių kliūčių.
Visa nuveiktųjų darbų vertė paaiškės kiek vėliau, bet jų reikšmė pastebima ir dabar: įvykusios rajoninės dainų šventės ir chorų varžybos parodė šiokią tokią mūsų chorų pažangą ir muzikalinio gyvenimo provincijoje pagyvinimą; išleistomis natomis labai žymiai praturtintas mūsų chorų repertuaras ir pateikiama mūsų pučiamųjų orkestrams gražiai išspausdintų lietuviškų kompozicijų; vargonininkų ir chorvedžių kursais keliamas jų išsilavinimo lygis; populiariaisiais koncertais ir paskaitomis per radiją prisidėta prie muzikos populiarinimo; muzikos žurnalas, kurio skaitytojų kasmet daugėja, duoda įvairių bendrojo ir specialaus turinio muzikos straipsnių, žinių iš Lietuvos ir užsienio muzikos gyvenimo, informacijų ir priedais lietuviškų kompozicijų, tuo būdu turtina muzikų ir muzikos mėgėjų žinias ir repertuarą; užsienių lietuvių chorai ir orkestrai aprūpinami geromis lietuviškomis natomis; pradėtas Pabaltijo muzikų bendradarbiavimas naudingai plėtojasi ir t. t.
Čia reikia taip pat atsiminti, kad laikas muzikalinei veiklai paskutiniaisiais keleriais metais nebuvo patogus: nekalbant apie tai, kad gyvenome kaip tik didžiausią sporto įsigalėjimą, uzurpavusį intelektualinį gyvenimą, 1938 ir 1939 metais mūsų valstybė pergyveno didelius smūgius, o pagaliau mūsų kaimynystėje prasidėjo karas, kuris, čia pasibaigus, ėmė įsidegti kitur ir virsti Europos gaisru.
Lietuvių Muzikų Draugija neapėmė, žinoma, viso Lietuvos muzikalinio gyvenimo, kaip daugelio muzikų pageidauta arba net kai kurių prikaišiota, bet virsti tokia institucija, kontroliuojančia visą šalies muzikalinį gyvenimą, draugija galėtų tik išleidus atitinkamą įstatymą. Kitą vertus, draugijai, kurios vadovybės nariai tik atliekamą nuo savo tarnybos laiką gali skirti organizacijos darbams, už kuriuos negauna ir atlyginimo, negalima tokių pareigų nė uždėti.
Jei vis tik Lietuvių Muzikų Draugija per paskutinius trejus metus daugiausia nuveikė, tai, atrodo, labiausiai todėl, kad bent dalis muzikų surado bendrą kalbą; kad į vadovybę įėję įvairių nusistatymų ir įvairaus amžiaus muzikai mokėjo bendruosius reikalus statyti aukščiau už kitus ir rasti kompromisų; kad vadovybė turėjo darbo entuziazmo ir negailėjo draugijos veiklai savo energijos ir laiko; kad tuo būdu buvo įsigyta vyriausybės ir visuomenės pasitikėjimo ir paramos, nors netrūko priešų iš pačių muzikų tarpo, kurie stengėsi draugijai pakenkti.
Žvelgiant į pradėtą naują trimetį ir naują valdybą, atrodo, kad darbas bus sunkesnis. Viena, nors naujosios vadovybės priešakyje pasiliko paskutinių laikų draugijos spiritus rector N. Martinonis ir nors kiti valdybos nariai yra veiklūs muzikai, bet dalis valdybos narių gyvena Kaune, o kita — Vilniuje (dėl panašaus lokalinio valdybos susiskaldymo draugija jau yra sirgusi), ir tai turės neigiamai atsiliepti draugijos darbui. Antra, vaisingas paskutinio laiko draugijos veikimas yra sujudinęs jos (ir apskritai kitų veikimo) priešus, kurie nori net visai išardyti draugiją, griaudami ją iš oro ir iš vidaus. Todėl atrodo, kad naujajai vadovybei gali tekti sunkesnių išmėginimų, kuriuos tik tada galės nugalėti, jeigu ji pirmiausia savo tarpe ir su artimaisiais bendradarbiais išlaikys gerą sutarimą ir dar su didesne energija imsis draugijos darbų.
Pasikeičiant vadovybei, jaučiame didelį dėkingumą senajai ir lūkestingai žiūrime į naująją, tikėdamies, kad ji viską padarys, kad naujasis trimetis būtų ne mažiau vaisingas už praeitąjį.