Bendras bažnytinis giedojimas ir kaip prie jo prieiti

1940 Nr. 2, Albertas Mateika

Pirmiausia reikėtų susitarti vyskupijų kurijoms su Švietimo Ministerija ir išleisti giedamų giesmių giesmyną su gaidomis. Giesmių tekstas turėtų būti sukirčiuotas, o kiekvienas žodis melodiškai išskiemenuotas (pavyzdžiui, kaip lotyniškos „Psalterkos“). Turint tokius giesmynus, reiktų pradėti darbą nuo pradinės mokyklos. Kadangi yra privalomas mokslas, tai kiekvienas klausą turįs išmoktų taisyklinga kalba ir melodija kultūringai giedoti. O dabar bendrasai giedojimas tai tikras šiupinys. Giesmynėlių tekstai nevienodi, vienas nuo kito skiriasi (pavyzdžiui, viename toj pačioj vietoj žodis „Viešpats“, antrame „Dievas“, trečiame „Jėzus“, o ketvirtame būtinai vėl kaip nors kitaip). O su melodija tai dar blogiau. Kas parapija, tai nauji iškraipymai. — Ir iš tikro, turim skambią, gražią kalbą, gražias melodijas, lietuvio švelnią sielą, muzikalumą, ir šias dovanas apleisti ir naudotis primityviškumu, tai nedovanotinas apsileidimas, atsilikimas nuo kultūrinės pažangos, tai žeminimas tautos. Tad nieko nedelsiant reikia pradėti praktiškai įgyvendinti kultūringą bendrąjį giedojimą.

Pradinėms mokykloms giedojimo bei dainavimo mokytojų yra. Tai parapijų vargonininkai, kurie sugebėtų šį darbą atlikti, jeigu jis būtų jiems pavestas. Lėšų nedaug reiktų, o nauda neįkainojama. Daugumas dabartinių pradinių mokyklų mokytojų neturi reikalingo muzikalinio išlavinimo ir mokyti giesmių negalėtų. Dalis jų net visai be muzikalinės klausos.

Dabartiniai bažnyčių giesmių giedotojai, vadinami „rožančininkais“, gieda po keletą žmonių, dažniausiai senų, su perrėktais balsais, traukdami iš „kantičkų“ savotiškomis melodijomis. Kartais kokią giesmę užgieda visi žmonės bažnyčioje, bet žodžiai nesiderina, arba dažnai visai be žodžių šaukia perrėkiančiais balsais, su devinbalsiu pritarimu. Ar begali radijo gadynėje išsilavinęs žmogus prie tokios giesmės susikaupti maldai? Jau būtų maloniau melstis tylinčioj bažnyčioj, negu girdint tokį giedojimą.

O dabar sau prisistatykim antrą vaizdą. Prabyla bažnyčioj iš tūkstantinės minios krūtinių kultūrinė giesmė. Unisonu viduriniame registre, vienodu tekstu, vienoda melodija. Toks giedojimas būtų darnus, gražus ir galingas. Šitokiu giedojimu todėl ir turime pasirūpinti.

Traviata