Pastabos apie muzikos mokymą mokykloj

1932 Nr. 10–11, Mok. Alis.

Į muzikos mokymą didžiausią chaosą įneša naujai įstojantieji į II—III—IV kl. Kadangi jie iš muzikos neegzaminuojami, tai dažniausiai jie atitinkamo muzikos kurso visai nemoka. Vėliau tie mokiniai lieka klasių tormozai ir neigiami pavyzdžiai kitiems. Ir jei toks mokinys kitus dalykus per metus sklandžiai išeina, paprastai pedagogų taryba muzikos mokytoją priverčia nusileisti ir nerašyti tokiam mokiniui blogo metinio pažymio. Aišku, kad taip mokiniai ir demoralizuojami. Egzaminai iš muzikos įstojantiems turėtų būti, nes juk negalima klasėj muzikos mokyti individualine sistema, todėl kaip gi galės muzikos mokytojas sėkmingai dirbti, jei klasėj turi dalį mokinių, kurie negali pamokų sekti.

Dabartinio mūsų mokyklų muzikos mokslo būvio vaisiai dažnai labai liūdni. Pavyzdžiui, atsitinka, kad mokiniai, „išėję“ muzikos teoriją, skambindami gitara ar mandolina, vartoja skaitmenų sistemą, kur linijos rodo stygas, o skaitmens — instrumento laiptelius (ladus), o gaidų ilgis čia nesvarbu. Kitas pavyzdys rodo, kaip muzikos mokoma kai kuriose mokytojų seminarijose: užpernai iš Tauragės mkytojų seminarijos atvažiavusi mokinė, turinti muzikos pažymį „4“ (gerai), visai nieko nemokėjo nei iš muz. teorijos, nei iš instrumento. Teisybė, grojo „juodųjų klavišų valsą“.

Muzikos programoj kai kur netikslingai paskirstyta mokslo medžiaga. Pav.: II klasėj „2 — 3 balsų kontrapunkto solfedžio“. III kl. „Labiausiai kreipti dėmesį į choro technikos tobulinimą... pradedant nuo lengvų keturbalsių kūrinių, baigiant sunkiais kontrapunktiniais ir kitais esamais efektais“. IV kl. „Pratinimas užrašinėti sunkesnių (sic!) žmonių dainų gaidas. Dainavimas solo, duetų, trio, kvartetų ir kitų, žmonių dainos motyvais pagamintų ir originalių Europos kūrinių“. Čia pacituotas programos vietos apie dainavimą III ir IV kl. liks neįvykdomos, kad ir geriausiai muzikos mokslas būtų pastatytas, nes III — IV klasėj nėra tam medžiagos. Dėl muzikos programos ydingumo, tenka pageidauti, kad ta programa, o kartu ir jos vykdymas būtų kaip galima greičiau sutvarkyti.

Kad muzika mokykloj pasidarytų mokiniams įdomesnė ir lengvesnė mokytis, reiktų mokinius jau II klasėj mokyti groti parankiausiais instrumentais: kanklėmis, gitara, mandolina ir kitais. Tokiu instrumentu kiekvienas mokinys turėtų išmokti pagroti iš gaidų bent lengvas liaudies dainas. Iš gabesnių mokinių būtų sudaromas orkestras. Tada palengvėtų teorijos mokymas, o ir mokiniams būtų didelio džiaugsmo. Tas savaime pakeltų namų muzikos praktiką, kuri šalies muzikos kultūrai, o ypač grojimo talentų ugdymui, turi didžiausios reikšmės.

Mokyklose muzikos mokymą turėtų tikrinti tik muzikininkai pedagogai, kurie galėtų duoti muzikos mokytojams ir patarimų. Dabar mokyklų vizitatoriai kartais, tikrindami muzikos mokymą, klaidingai ką supranta. Pavyzdžiui, jei mokinys nuo bet kurios gaidos parašo gamą, tai negerai, reikia rašyt tik pagal kun. Brazio vadovėlį, nes tik taip supranta vizitatorius. Muzikos mokytojas dar gauna iš Švietimo Ministerijos pastabą: „IV-os klasės mokiniai nemokėjo gamų“.

Muzikos mokymo sutvarkymas turėtų būti nebe atidėliojamas, nes dabar vis atsilikdami šioj srity, kiekvienais mokslo metais darom nuostolius savo kultūrai.