Lietuvos Chorvedžių ir Muzikų Draugijos memorandumas
Šių metų birželio mėnesį Lietuvos Chorvedžių ir Muzikų Draugijos valdyba įteikė p. švietimo ministeriui pareiškimą, kuriame išdėstė pageidavimus apie mūsų dainos gaivinimo ir tobulesnio muzikos kultūros ugdymo kelius ir žygius. Čia pateikiamas to pareiškimo turinys.
Pradžios mokyklos
Reikia planingai siekti, kad kiekvienas, baigęs pradžios mokyklą, tinkamai mokėtų pakankamą skaičių liaudies ir lengvų originalių lietuvių dainų ir turėtų pirmųjų žinių apie gaidas ir ritmą. Pradžios mokykla tada prirengtų chorams krašte geresnių dainininkų, palengvintų aukštesniosiose mokyklose įvykdyti muzikos programą ir labai didelės reikšmės turėtų atgaivinimui liaudyje lietuvių dainos pamėgimo.
Mokytojų seminarijos
Kad muzikos mokymo uždaviniai pradžios mokykloj galėtų būti įvykdyti, reikia, kad mokytojų seminarijose muzikos mokslas būtų tinkamai pastatytas. Dėl to reikia perreviduoti mokytojų seminarijų muzikos mokytojų personalą ir palikti ten tik rimčiausias pedagogines pajėgas. Mokytojų seminarijos tada ne tik prirengtų mokytojų, kurie tinkamai pamokytų muzikos pradžios mokyklose, bet ir duotų kaimams chorvedžių.
Vidurinės ir aukštesniosios mokyklos
Vidurinių ir aukštesniųjų bendrojo mokslinimo mokyklų muzikos programas reikia pertaisyti, geriau pritaikant jas mūsų sąlygoms. Programos vykdymą reikėtų prižiūrėti, nes dabar muzikos programa daugumoj mokyklų neišeinama, ir muzikos mokytojai dirba kiekvienas pagal savo norą ir išmanymą.
Mokinių dalyvavimas mokyklos choruose turėtų būti privalomas, bet nepaliktas mokinių laisvam norui ar malonei. Priimant mokinius ne į pirmąją, bet į kurią aukštesnę klasę, reikėtų iš muzikos egzaminuoti ta pačia tvarka, kaip iš kitų dalykų, nes priimti į aukštesnes klases neišėję muzikos nustatytos programos mokiniai negali kartu su kitais muzikos mokytis, trukdo programos vykdymą ir labai apsunkina darbą.
Universitetas
Universitete reikėtų būtinai skaityti bent muzikos istoriją ir muz. estetiką, kartu supažindinant su visomis muzikos kryptimis. Taip pat reikėtų turėti muzikos instruktorių, kuris galėtų sudaryt rimtą universiteto orkestrą ir chorą.
Lietuvos chorai
Chorus reikia stiprint, teikiant jiems įvairų turtingą repertuarą, leidžiant chorvedžiams muzikos žurnalą, knygas, rengiant kursus, teikiant kitais būdais žinių ir paskatinimo darbui.
Valstybinė muzikos mokykla
Valstybinė Muzikos Mokykla turi planingai rengti muzikos darbui žmones visų muzikos rūšių skyriuose proporcionaliai Lietuvos muzikos gyvenimo reikalams.
Valstybinis teatras
Valstybiniam Teatre, lygiai kaip ir Valstybinėj Muzikos Mokykloj ir radio ištaigoj turi tilpti patys geriausieji išmokslinti lietuviai muzikininkai, dirigentai ir orkestrantai.
Radio
Radio stotis turėtų būti žymia savo programos dalim naudojama mūsų muzikos ir dainos kultūros kėlimui, tautos muzikalinio skonio ugdymui.
Koncertų rengimas
Reikia pasirūpint sąlygomis, kad sostinės muzikininkai, susibūrę į filharmoniją ar panašią draugiją, galėtų dažniau duoti simfoninių, kamerinių ir rimtų choro koncertų. Ypatingai taip pat tenka susirūpint tinkamo meninio aukštumo dainų švenčių rengimu.
Lietuvių muzikos kūryba
Mažoj tautoj muzikos kūrybai sąlygos labai sunkios. Todėl ir lietuvių muzikos kūryba reikalinga ypatingos globos ir paramos. Autorių kūrėjų teises reikia įstatymu apsaugot nuo išnaudojimo.
Liaudies melodijų rinkimas
Mūsų liaudies melodijų rinkimas apverktinai apleistas. Šituo reikalu reikia kuo skubiausiai susirūpinti ir kuo uoliausiai imtis darbo.
Muzikos reikalams tvarkyti institucija
Plati ir įvairi Lietuvos muzikos darbo organizacija, ypač daugybė jaunos mūsų muzikos kultūros aktualių klausimų ir darbų daro taip pat labai aktualų reikalą įsteigti prie Švietimo Ministerijos muzikos reikalams tvarkyti instituciją. Jai gal užtektų vieno aukštąjį muzikos mokslą baigusio Lietuvos muzikos reikalais susirūpinusio ir juose nusimanančio lietuvio muzikininko, kuris būtų betarpiškai atsakingas tik Švietimo Mi- nisteriui. Mes esam įsitikinę, kad tokia institucija labai palengvintų Švietimo Ministerijos labai painų ir sunkų muzikos reikalų tvarkymo darbą ir Lietuvos muzikos gyvenimui turėtų labai didelės reikšmės. Todėl ypač prašome Jūsų Ekscelenciją į šį reikalą atkreipti dėmesį ir minėtą instituciją galimai greičiausiai įsteigti.
Bendrieji reikalai
Visame muzikos darbe Lietuvoj turėtų tik patsai minimumas būti svetimšalių ir kitataučių, ypač svetimšalių, ne vien dėlto, kad jie mūsų muzikininkams atima duoną ir progas muzikos darbą dirbti ir jam augti, bet kad jie savo svetimumu įneša į visą mūsų muzikos kūrybą lietuvių dvasiai svetimą stilių, interpretaciją ir nenuoširdumą. Lietuvos Chorvedžių ir Muzikų Draugijos 1932 m. gegužės mėn. 31 d. susirinkimas pavedė mums pareikšti, kad ypač sunkų, slegiantį įspūdį daro, kad svetimšaliai ir kitataučiai, talentu, mokslu ir darbu menkesni už mūsiškius, statomi aukščiau už juos. Lietuviai šalinami iš muzikos darbo, jiems atimamas paties pragyvenimo galimumas arba paliekamas tik skurdus.
Egzistavimas, verčiantis griebtis šalia muzikos kito darbo. Tuo tarpu visuomeniniame muzikos darbe, jo organizavime, tautinės lietuvių muzikos kūryboj svetimieji vis tiek nieko neveikia ir nieko nenuveiks. Tuos darbus dirba tik lietuviai muzikininkai ir tik jie gali lietuvių muzikos kultūrą išugdyti. Šito kelio pavyzdžių mums duoda ir kitos savojoj kultūroj pažengusios tautos.