Lietuvos Chorvedžių ir Muzikų Draugijos memorandumas

1932 Nr. 9, .

Šių metų birželio mėnesį Lietuvos Chorvedžių ir Muzikų Draugi­jos valdyba įteikė p. švietimo ministeriui pareiškimą, kuriame išdėstė pageidavimus apie mūsų dainos gaivinimo ir tobulesnio muzikos kultūros ugdymo kelius ir žygius. Čia pateikiamas to pareiškimo turinys.

Pradžios mokyklos

Reikia planingai siekti, kad kiekvienas, baigęs pradžios mokyklą, tinkamai mokėtų pakankamą skaičių liaudies ir lengvų originalių lietuvių dainų ir turėtų pirmųjų žinių apie gaidas ir ritmą. Pradžios mokykla ta­da prirengtų chorams krašte geresnių dainininkų, palengvintų aukštesniosiose mokyklose įvykdyti muzikos programą ir labai didelės reikšmės turėtų atgaivinimui liaudyje lietuvių dainos pamėgimo.

Mokytojų seminarijos

Kad muzikos mokymo uždaviniai pradžios mokykloj galėtų būti įvykdyti, reikia, kad mokytojų seminarijose muzikos mokslas būtų tin­kamai pastatytas. Dėl to reikia perreviduoti mokytojų seminarijų muzi­kos mokytojų personalą ir palikti ten tik rimčiausias pedagogines pajėgas. Mokytojų seminarijos tada ne tik prirengtų mokytojų, kurie tinkamai pa­mokytų muzikos pradžios mokyklose, bet ir duotų kaimams chorvedžių.

Vidurinės ir aukštesniosios mokyklos

Vidurinių ir aukštesniųjų bendrojo mokslinimo mokyklų muzikos programas reikia pertaisyti, geriau pritaikant jas mūsų sąlygoms. Prog­ramos vykdymą reikėtų prižiūrėti, nes dabar muzikos programa daugu­moj mokyklų neišeinama, ir mu­zikos mokytojai dirba kiekvie­nas pagal savo norą ir išmanymą.

Mokinių dalyvavimas mokyklos choruose turėtų būti privalomas, bet nepaliktas mokinių laisvam norui ar malonei. Priimant mo­kinius ne į pirmąją, bet į ku­rią aukštesnę klasę, reikėtų iš muzikos egzaminuoti ta pačia tvarka, kaip iš kitų dalykų, nes priimti į aukštesnes klases ne­išėję muzikos nustatytos pro­gramos mokiniai negali kartu su kitais muzikos mokytis, truk­do programos vykdymą ir la­bai apsunkina darbą.

Universitetas

Universitete reikėtų būti­nai skaityti bent muzikos isto­riją ir muz. estetiką, kartu su­pažindinant su visomis muzikos kryptimis. Taip pat reikėtų tu­rėti muzikos instruktorių, kuris galėtų sudaryt rimtą universiteto or­kestrą ir chorą.

Lietuvos chorai

Chorus reikia stiprint, teikiant jiems įvairų turtingą repertuarą, lei­džiant chorvedžiams muzikos žurnalą, knygas, rengiant kursus, teikiant kitais būdais žinių ir paskatinimo darbui.

Valstybinė muzikos mokykla

Valstybinė Muzikos Mokykla turi planingai rengti muzikos darbui žmones visų muzikos rūšių skyriuose proporcionaliai Lietuvos muzikos gyvenimo reikalams.

Valstybinis teatras

Valstybiniam Teatre, lygiai kaip ir Valstybinėj Muzikos Mokykloj ir radio ištaigoj turi tilpti patys geriausieji išmokslinti lietuviai muzikininkai, dirigentai ir orkestrantai.

Radio

Radio stotis turėtų būti žymia savo programos dalim naudojama mūsų muzikos ir dainos kultūros kėlimui, tautos muzikalinio skonio ugdymui.

Koncertų rengimas

Reikia pasirūpint sąlygomis, kad sostinės muzikininkai, susibūrę į filharmoniją ar panašią draugiją, galėtų dažniau duoti simfoninių, kame­rinių ir rimtų choro koncertų. Ypatingai taip pat tenka susirūpint tinka­mo meninio aukštumo dainų švenčių rengimu.

Lietuvių muzikos kūryba

Mažoj tautoj muzikos kūrybai sąlygos labai sunkios. Todėl ir lie­tuvių muzikos kūryba reikalinga ypatingos globos ir paramos. Autorių kūrėjų teises reikia įstatymu apsaugot nuo išnaudojimo.

Liaudies melodijų rinkimas

Mūsų liaudies melodijų rinkimas apverktinai apleistas. Šituo reikalu reikia kuo skubiausiai susirūpinti ir kuo uoliausiai imtis darbo.

Muzikos reikalams tvarkyti institucija

Plati ir įvairi Lietuvos muzikos darbo organizacija, ypač daugybė jaunos mūsų muzikos kultūros aktualių klausimų ir darbų daro taip pat labai aktualų reikalą įsteigti prie Švietimo Ministerijos muzikos reika­lams tvarkyti instituciją. Jai gal užtektų vieno aukštąjį muzikos mokslą baigusio Lietuvos muzikos reikalais susirūpinusio ir juose nusimanančio lietuvio muzikininko, kuris būtų betarpiškai atsakingas tik Švietimo Mi- nisteriui. Mes esam įsitikinę, kad tokia institucija labai palengvintų Švie­timo Ministerijos labai painų ir sunkų muzikos reikalų tvarkymo darbą ir Lietuvos muzikos gyvenimui turėtų labai didelės reikšmės. Todėl ypač prašome Jūsų Ekscelenciją į šį reikalą atkreipti dėmesį ir minėtą insti­tuciją galimai greičiausiai įsteigti.

Bendrieji reikalai

Visame muzikos darbe Lietuvoj turėtų tik patsai minimumas būti svetimšalių ir kitataučių, ypač svetimšalių, ne vien dėlto, kad jie mūsų muzikininkams atima duoną ir progas muzikos darbą dirbti ir jam augti, bet kad jie savo svetimumu įneša į visą mūsų muzikos kūrybą lietuvių dvasiai svetimą stilių, interpretaciją ir nenuoširdumą. Lietuvos Chorve­džių ir Muzikų Draugijos 1932 m. gegužės mėn. 31 d. susirinkimas pa­vedė mums pareikšti, kad ypač sunkų, slegiantį įspūdį daro, kad sve­timšaliai ir kitataučiai, talentu, mokslu ir darbu menkesni už mūsiškius, statomi aukščiau už juos. Lietuviai šalinami iš muzikos darbo, jiems ati­mamas paties pragyvenimo galimumas arba paliekamas tik skurdus.

Egzistavimas, verčiantis griebtis šalia muzikos kito darbo. Tuo tarpu vi­suomeniniame muzikos darbe, jo organizavime, tautinės lietuvių muzikos kūryboj svetimieji vis tiek nieko neveikia ir nieko nenuveiks. Tuos darbus dirba tik lietuviai muzikininkai ir tik jie gali lietuvių muzikos kultūrą išugdyti. Šito kelio pavyzdžių mums duoda ir kitos savojoj kultūroj pa­žengusios tautos.

Beethovenui 250
Traviata