Mokomojo instrumento klausimas

1932 Nr. 9, Motiejus Budriūnas

~~Jei dainavimo mokymo bendrojo mokslinimo mokyklose kai kuriais atžvilgiais negali pakeisti instrumentalinės muzikos praktika, vis dėlto daugeliu atžvilgiu instrumentalinės muzikos mokymas daug naudingesnis už dainavimo mokymą. Dainavimas kiek didesnio estetinio pasitenkinimo mokiniui gali duoti tik kolektyvinėj praktikoj, chore, o grojimas instrumentu įdomus ir labai vertingas muzikalinio ir bendrai psichinio lavinimo atžvilgiais ir pavieniam mokiniui. Teoretinio mokymo reikalams grojimas taip pat daug vertingesnis, negu dainavimas. Grojimo mokyme gali būti neaplenkiamas nė vienas mokinys (jei yra tinkamos sąlygos), tuo tarpu kai dainavime ne visi mokiniai ir ne kiekvienam amžiuj gali sėkmingai dalyvauti. Grojimo mokymas duoda galimybių sudaryti mokyklose orkestrus ir įvairius kamerinius ansamblius, o tas turi ypatingai didelės vertės muzikaliniam auklėjimui. Be to, apsiribojimas mokyklose vien vokalinės muzikos praktika dar ir dėl to nepateisinamas, kad vokalinė muzika muzikos mene juk tik antraeilę vietą beturi. Mokykloje todėl šalia dainavimo tinkama vieta turi būti duodama ir grojimui. Visas tačiau klausimas yra surasti tokį tinkamą instrumentą, kurį galėtų turėti kiekvienas mokinys, arba kad bent kiekvienas mokinys galėtų juo lengvai pasinaudoti.
Šį klausimą praktiškai jau yra išsprendę vokiečiai. Pas juos kai kur pradžios mokyklose jau kiekvienas mokinys turi instrumentą, vadinamą Blockflôte – tai mokyklinė fleita, iš galo pučiama, panaši į lietuvišką vamzdelį (lumzdelį). Kiekvienas pradžios mokyklos mokinys ten turi išmokti ja iš gaidų pagroti. Tokios fleitos be klapanų kaina nuo kelių ligi keliolikos markių. Jos skalė siekia lig pustrečios oktavos be chromatinių tarpinių tonų. Pradžios mokykloms jau ir tokio instrumento užtenka. Aukštesniam mokslui yra tos fleitos su klapanais, kurie duoda ir visus chromatinius tarpinius tonus.
Gal vokiečių mokomojo instrumento klausimo išsprendimas ir galėtų būti pritaikomas ir mūsų mokykloms, vis dėlto pravartu pasvarstyti, ar mes sau negalėtumėm pritaikyti kito, mums tinkamesnio instrumento. Savaime iškyla klausimas, ar netiktų mokykloms koks mūsų liaudies instrumentas. Vienintelis instrumentas, kuris turi daugiau lietuviško originalumo, yra kanklės. Ar jos tiktų mokomuoju instrumentu? Kadangi kanklių skalė labai maža ir neturi chromatinių tarpinių tonų, kanklės vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms jau vien dėl to netinka (netinka mokomuoju instrumentu, šiaip, žinoma, kanklių grojimo gali būti bet kurioj mokykloj mokoma). Grynai muzikaliniu atžvilgiu kanklės gal tiktų pradinei mokyklai, tačiau praktiškai jos ir čia nepritaikomos: viena, kad jos per brangios, kita—nepatogios nešioti į mokyklą, trečia—nepatogios dėl to, kad jos atsiderina, o susiderinti jas mokiniui per sunku. Tinkamiausias instrumentas pradinės mokyklos mokiniui būtų koks paprastos konstrukcijos ir lengvas groti pučiamaisiais instrumentas, panašus į vokiečių mokyklinę fleitą. Panašus mūsų liaudies instrumentas yra vamzdelis. Vamzdelis su šešiomis ar septyniomis skylutėmis (septintoji apatinėj pusėj) duoda diatoninę gamą ligi pustrečios oktavos skalės. Vamzdelio pavyzdžiu gal galima būtų sukonstruoti tinkamą pradinėms mokykloms mokomąjį instrumentą. Tokiu instrumentu išmokti groti būtų labai lengva, nešioti jis labai patogus, ir tekaštuotų jis, padirbtas iš paprasto medžio, tik kelis litus, o muzikaliniu atžvilgiu būtų ne ką prastesnis už vokiečių mokyklinę fleitą. Mokykloje iš jų būtų galima sudaryt vamzdelių orkestrą, arba vamzdelių chorą. Galima juos taip pat pritaikyti ansamblyje su kitais instrumentais. Šitokio mokomojo instrumento sukonstravimo klausimą dabar praktiškai tyrinėja „Muzikos Barų" redakcijos žmonės. Reikia tačiau, kad šiuo reikalu susiinteresuotų ir plačiau mūsų muzikos pedagogai ir muzikos instrumentų meistrai.
Vidurinėms ir aukštesniosioms mokykloms vamzdelio tipo instrumentas, kaip ir bet kuri pradinės mokyklos mokslo priemonė, būtų per menkas. Jo praktika pradinėj mokykloj tik labai palengvintų grojimo mokslą aukštesnėj mokykloj sudėtingesniais instrumentais. Instrumentalinės muzikos mokymą vidurinėj ir aukštesniojoj mokykloj tenka atskirai svarstyti (šituo klausimu jau yra išsitaręs Mok. Alis „Muzikos Barų“ 7-8 Nr. straipsnyje „Muzika namie ir mokykloj“).

 

Beethovenui 250
Traviata