Dėl projektuojamos Amerikos lietuvių dainų šventės

1932 Nr. 7-8, Antanas Vaičiūnas

Jau dešimti metai kai mes Lietuvoje rengiame didesnes ir mažesnes dainų šventes. Be trijų didžiųjų visos Lietuvos bendrų dainų švenčių buvo surengtos kelios mažesnio masto: šaulių, pavasarininkų, Klaipėdos krašto ir t. t. Kadangi mūsų užjūrio broliai daugeliu kultūrinių ryšių yra susijungę su savo senosios tėvynės viengenčiais, tai nieko nuostabu, kad ir sumanymas rengti savo dainų šventę Amerikos lietuvių tarpe jau nebe visai naujas. Rodos, mažesniu mastu buvo viena kita surengta, kur dainavo chorai lig 500 žmonių. Artinantis Chicagos pasaulinei parodai, Amerikos lietuvių veikėjų tarpe kilo sveikas sumauymas surengti dainų šventę kiek galima platesnio masto, kad taip būtų plačiai iškeltas lietuvių kaip kultūringos tautos vardas. Visai galima tikėtis, kad mūsų liaudies dainos ir žymesnieji mūsų kompozitorių kūriniai chorams, kelių tūkstančių žmonių atlikti, padarytų didelį įspūdį, ypač, kad Amerikoje masiniai chorai yra didelė naujybė. Kiek iš to būtų naudos Amerikos lietuviams ir lietuvių tautai bei valstybei, šiandien sunku įsivaizdinti, bet tuo savo pasirodymu mes visam pasauliui parodytumėm, kad esame savaranki tauta, turinti savo atskirų kultūrų, savo originalų meną. Taip atidarytumėm akis ne vienam, kas dar mūsų neskiria nuo slavų ar kitų tautų. Mums, nedidelei, buvusiai pavergtai tautai ir jaunai valstybei, tas būtų tikrai naudinga. Tokia dainų šventė daugiau reikštų, negu kiti parengimai, nes mes dainos menu lietuviškai prakalbėtume stačiai į žmonių širdis, ir daug kas mus suprastų, pažintų, įvertintų. Manau, kad Amerikos lietuvių dainų šventės svarbumas yra neginčijamas, ir todėl kaip Amerikos lietuviai, mums, sencsios tėvynės lietuviams, taip daug yra padėję, padekime ir mes jiems šią šventę surengti.

Mūsų dainų švenčių rengimo receptai ten ne visai tinka. Amerikos lietuviai gyvena daugiausia miestuose, labiau organizuoti. Savo nusistatymuose jie labai griežti, ir įvairios jų srovės smarkiai tarp savęs kovoja. Bet reikia atminti, kad yra vilties juos visus sujungti šiam kilniam tautiniam darbui, nes jie visi myli Lietuvą. Juk kadaise jie surinko ir įteikė Amerikos Prezidentui milijoną parašų, prašydami, kad Lietuvą pripažintų nepriklausoma valstybe. Kadangi ir čia visų lietuvių tautos garbės reikalas, tai galima tikėtis, kad Amerikos lietuviai, nepaisydami tarpusavio kovų, susiburs bendram darbui. Suradę bendrą žodį, atliks visai lietuvių tautai svarbų darbą. Kuomet išgirsime, kad visų pažiūrų Amerikos lietuviai lygiai susirūpino dainų šventės rengimu, galime būti tikri, kad dainų šventė tikrai įvyks ir pavyks. Čia daugiausia priklausys nuo vadų. Kai vadai pašauks, visi, kam brangus lietuvių vardas, su atvira širdimi prisidės prie šio tikrai kilnaus darbo. Tokia proga, kaip dabar Chicagoj parodos metu, yra reta ir nepaprasta. Ja reikia pasinaudoti.

Einant konkrečiai prie paties sumanymo, reikėtų, rodos, padaryti štai kas: prie Chicagos lietuvių dienos (ar savaitės) komiteto turėtų susiorganizuoti speciali dainų šventės sekcija, (gali būti ir atskiras komitetas), į kurią įeitų visų savo tautą mylinčių lietuvių atskirų srovių organizacijų atstovai, kurie ir rūpintus sutraukti Chicagos ir aplinkinių miestų chorus, juos prirengti ir visą dainų šventės rengimą organizuotų ir tvarkytų. Laiko liko labai nedaug, o pasirodyti reikia kiek galima geriau, todėl reikia nebeatideliojant klausimą pasvarstyti viešai, spaudoje, ir paaiškėjus darbo perspektyvoms, pradėti dirbti.

Kuo Lietuvos lietuviai galėtų padėti, šiandie nelengva pasakyti. Tai priklausys nuo to, kaip eis darbas pačių Amerikos lietuvių tarpe. Galima tik tikrai pasakyti, kad padės, nes tokia Chicagos pasaulinėje parodoje lietuvių dainų šventė, tai reta ir nepaprasta proga pasirodyti mums plačiam pasauliui. Be šitos propagandinės vertės ne mažiau vertinga bus tokia šventė Amerikos lietuviams tautinio auklėjimo ir lietuvių dainos meno ugdymo atžvilgiais. Pagaliau, patsai dainų šventės surengimas bus rimtas Amerikos lietuvių tautinio solidarumo išmėginimas, o kartu ir sustiprinimas. Tad tenka tik tvirtai pasiryžti ir imtis darbo.

Beethovenui 250
Traviata