Muzikos istorija

1932 Nr. 6, Antanas Budriūnas

KLASIŠKOJI MUZIKA

Joseph Haydn (1732-1809). Juozapo Haydn’o tėvas buvo sodietis račius, didelis muzikos mėgėjas, šiek tiek grodavęs arfa. Pastebėjęs savo sūnaus muzikos gabumus, dar 8 metų atidavė Reiteriui į Vienos šv. Stepono bažnyčios chorą dainininku. Ten jis gavo elementariąsias muzikos mokslo žinias ir turėjo progos įsiklausyti rimtos muzikos. Balso mutacijos metu už kažkokį išdykavimą jis buvo pašalintas iš choro. Tada Haydn’as, būdamas 16 m., pasijuto išmestas į gatvę be jokių lėšų pragyvenimui. Iš šios vargingos padėties jį išgelbėjo, priimdamas pas save gyventi, buvęs choro draugas, kurs taip pat vargingai gyveno, nuomodamas pašelmeny mažą kambariuką. Tame pačiame name gyveno tais laikais žymus kompozitorius ir dainavimo maestro italas Porpora, pas kurį Haydn’as gavo akompaniatoriaus vietą per dainavimo pamokas ir mokėsi kompozicijos. Čia būdamas jis susipažino su Gliuck’u ir kitais įžymiais muzikininkais. Būdamas 18 m. Haydn’as parašė pirmą styginį kvartetą. 1752 m. jau buvo viešai išpildyta pirmoji jo operetė „Naujas raišas velnias“. Vėliau Lukavece (netoli Pilzeno) grafo Morzino privat. kapeloje gavo dirigento vietą. Čia parašė pirmą simfoniją. 1760 m. Haydn’as persikelia į Eisenstadtą pas kunigaikštį Esterhazy antruoju jo kapelos dirigentu. Po 6 metų jis gavo pirmojo dirigento vietą. Pirmojo dirig. pareiga buvo ne tik vadovauti orkestrui, mokyti naujus dalykus, bet kurti savo operas, simfonijas ir kitas kompozicijas. Šita savo būtimi Haydn’as buvo visai patenkintas. Apie tai jis vėliau savo laiške yra parašęs: „Būdamas orkestro dirigentu, aš galėjau daryti įvairiausius bandymus ir sekti, kas įspūdinga ir kas ne, o vėliau galėjau papildyti, ištaisyti ir daug ką rizikuoti. Aš buvau visai atskirtas nuo aplinkumos. Niekas manęs nesekė ir mano darbo krypties niekas nevaržė. Tokiu būdu aš galėjau pasidaryti originaliu kompozitoriu. Tais laikais Haydn’as buvo žinomas ne tik Austrijoje ir Vokietijoje, bet ir Olandijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Ispanijoje ir Italijoje. Jo kompozicijos visur turėjo didelio pasisekimo.

1792 m. Haydn’as, draugų įkalbėtas, važiuoja į Londoną diriguoti savo naujų parašytų šešių simfonijų. Anglijoje jis pasitinkamas didžiausiomis iškilmėmis ir Oksfordo universiteto buvo apdovanotas muzikos daktaro laipsniu. Grįždamas į Austriją, važiuodamas per Bonną, jis susipažino su Beethovenu, kuris vėliau buvo jo mokiniu. Po dviejų metų jis dar buvo Anglijoje koncertuoti. Šitie Londono koncertai turėjo didelio medžiaginio pasisekimo, taip kad Haydn’as paskutinius savo gyvenimo metus galėjo gerose sąlygose gyventi. Didžiausios garbės susilaukė Haydn’as, išpildydamas dvi savo oratorijas „Pasaulio sukūrimas“ (1799) ir „Metų laikai“ (1801). Mirė Haydn’as 1809 m. Vienoje.

Haydn’as, kaip ir kiti XVIII a. kompozitoriai, parašė labai daug: 124 simfonijas, 84 kvartetus, 68 trio, 175 veikaliukus baritonui (kuriuo grojo kunigaikštis Esterhazy), 33 fortep. sonatas, 4 smuikui, 19 operų, 5 oratorijas, 28 mišias, daug smulkių veikalėlių ir suharmoniz. 365 šotlandiškas liaudies dainas.

Wolfgang Amadeus Mozart (Mocartas), (1756—1791) gimė Salzburge, mirė Vienoje. Fenomenališki Mozart’o muzikos gabumai pasireiškė labai anksti: būdamas 4 metų, jis jau sukomponavo kažką panašų į koncertą; 5 metais iš karto pagrojo nežinomo jam trio smuiko partiją. Jo tėvas Leopoldas M. buvo įžymus kompozitorius, smuikininkas ir geras pedagogas. Kada Volfgangui buvo 6 metai, tėvas su juo ir jo seserimi, kuri taip pat buvo gabi muzikoje, išvyko koncertų kelionėn į Miuncheną, Vieną, Paryžių, Londoną ir kitus miestus. Šita kelionė tęsėsi 4 metus. Tokio jauno muzikanto virtuoziškumas daugeliui atrodė neįtikėtinas. Vieni jį laikydavo subrendusiu neužauga, kiti — kokiu raganiu. Mozart’as dažnai turėdavo savo improvizacijomis išrodyti, kad nėra išdresiruotas, bet iš tikro turi nepaprastų gabumų.

Būdamas Londone, Mozart’as jau parašė keletą kamerinių veikalų ir tris simfonijas. Pirmieji jo kūriniai buvo atspausdinti, kai jis dar buvo 8 m. 1768 m. Mozart’as gavo užsakymą iš Anglijos imperatoriaus parašyti operą „Naivi nekaltybė“. Netrukus po šitos jis parašė operetę „Bastjenas ir Bastjena“, kuri buvo išpildyta 1768 m. Tais pačiais metais Vienoje per naujos prieglaudos atidarymo iškilmes Mozart’as jau diriguoja savo parašytas mišias ir ofertoriją.

1769—1772 m. Mozart’as skina laurus Italijoje, protarpiais sugrįždamas į Salzburgą. 14 m. Mozart’as Bolonoje buvo išrinktas filharmonijos akademijos nariu, o popiežius jį apdovanojo aukso pentino ordenu, kai jis, vieną kartą pasiklausęs, užrašė iš atminties ilgas mišias. Tuo laiku Mozart’as jau buvo Salzburgo arkivyskupo kapelos koncertmeisteris ir kapelmeistris. 1781 m. jis galutinai persikelia gyventi į Vieną. 1789 m. gauna čia rūmų kompozitoriaus teises su 800 florinių atlyginimo. Mozart’as kaip Salzburge, taip ir Vienoje gyvendamas, dažnai išvažiuodavo į užsienus statyti savo operų ir kitų veikalų išpildyti, bet suaugęs jis jau nebe visur turėjo tokį pasisekimą, kaip mažas būdamas. Jo paskutiniai veikalai — opera „Užburtoji fleita“ ir „Requiem“. Mozart’as mirė 1791 m. spalių mėn. 5 d. smegenų uždegimu, būdamas 36. m.

Nors Mozart’as dar jaunas buvo išgarsėjęs; nors jo kompozicijos turėjo labai didelio pasisekimo, pav., jo opera „Užburtoji fleita“ pirmaisiais metais per spalių mėnesį buvo pastatyta 24 kartus, o per visus pirmuosius metus 100 kartų; nors jo kelionė į Prahą buvo tikras triumfas, — gyveno jis gana vargingai. Daugumai savo veikalų nerasdavo leidėjų, už operą „Don Žuanas“ tegavo 100 dukatų, o daugelį, veikalų pats išleido. Kai mirė, jo serganti žmona su vaikais liko visai be pinigų (rasta pinigų tik keliolika litų vertės). Palaidotas buvo bendrajame (vargingųjų) kape. Palydėti beveik niekas neatvyko. Toks buvo gyvenimo galas vieno iš pačių didžiausių muzikos genijų.

Praeito amžiaus gale išleistas Mozart’o visų kompozicijų rinkinys turi 580 veikalų: 15 mišių, 3 kantatas, 2 oratorijas, 21 operą, 41 simfoniją, 30 kvartetų, 28 koncertus fortepijonui, 45 sonatas fortepijonui ir smuikui, daug romansų ir kitų įvairių veikalų. Tikrasis Mozart’o kompozicijų skaičius tačiau yra daug didesnis. Geriausios Mozart’o operos, ir šiandie dažnai tebestatomos, yra „Užburtoji fleita“, „Don Žuanas“ ir „Figaro vestuvės“. Bendrai, Mozart’o veikalai dar ir mūsų laikais dažnai išpildomi. Jų įtaka kitų kompozitorių kūrybai labai didelė ir siekia beveik lig paskutinių laikų.

Beethovenui 250
Traviata