Lietuvos chorų sąjungos organizavimas

Organizacinis veikimas Lietuvos muzikininkams lig šiol nelabai sekasi. Jau seniau įkurta Lietuvos chorvedžių sąjunga nepajėgia nei ką nors veikti, nei likviduotis. „Lietuvos muzikos ir dainos centro“ draugija iš visų jos įstatuose numatytų darbų per keturis savo gyvavimo metus surengė tik dainų šventę. Taip yra todėl, kad visos šalies muzikininkų organizacijos darbas natūraliai koncentruojasi jos sostinėj gyvenančiuos vaduos, o sostinės muzikininkų dauguma organizaciniam darbui neturi palinkimo. Tą rodo ir tas faktas, kad „Lietuvos muz. ir dainos centro“ valdybos didesnę pusę sudaro nemuzikininkai, taip pat ir valdybos pirmininkas nemuzikininkas. Vienas kitas Kauno muzikininkas reiškia nepasitenkinimo dėl tokios valdybos sudėties, bet patys valdybon jeiti vengia. Šita būtis tačiau turėtų pasikeisti, ir muzikininkai turėtų parodyti daugiau aktyvumo organizuotam veikime. Dabar, kada šiaukiamas š. m. gegužės 31 d. „Lietuvos chorų sąjungos“ visuotinis susirinkimas, šitais reikalais tenka ypač pasirūpinti. Provincijos chorvedžiai turėtų kuo gausiausiai į susirinkimą suvažiuoti, nes čia bus sprendžiami svarbūs jų darbuotę liečiantys klausimai, o svarbiausia — dainų švenčių reikalai, kurie visiems Lietuvos chorvedžiams uždeda labai didelį, sunkų ir atsakingą darbą, o dainų šventės rezultatai turi didelės reikšmės visai šaliai. Čia bus taip pat renkama valdyba, kuri per trejis metus tvarkys visą organizacijos darbą.

„Lietuvos muz. ir dainos centro“ draugija persiorganizuoja į „Lietuvos chorų sąjungą“. Palyginę senuosius draugijos įstatus su naujųjų projektu, svarbių esminių pakeitimų nerasime. Naujasai vardas, „Lietuvos chorų sąjunga“, čia taip pat nieko iš esmės nepakeičia, nes kaip dabar, taip ir pirmiau draugijos nariais galėjo būti chorai, atskiri muzikininkai ir nemuzikininkai. Svarbesni pakeitimai yra tik, kad tikraisiais nariais negalės būti įvairios draugijos ir organizacijos ir kad valdyboj galės dalyvauti sprendžiamuoju balsu švietimo ministerijos atstovas. Pirmuoju pakeitimu sąjunga apsisaugo nuo srovinių ir politinių tendencijų, kurioms nėra sąjungos veikime jokio realaus pagrindo, nes mūsų muzikoj socialiniai ir politiniai veiksniai lig šiol nieku neiškyla ir neturi reikšmės, o dainų šventės turi būti aukščiau visokių srovinių ir politinių siekimų. Antrasai pakeitimas gali patarnauti glaudesniam sąjungos kontaktui su švietimo ministerija. Šitas kontaktas ypač reikalingas organizuojant dainų šventes. Šiaip kitur pakeistieji įstatai beveik nieko nesiskiria nuo senųjų.

Po antrosios dainų šventės per surengtą chorvedžiams vakarienę provincijos chorvedžiai aštriai kritikavo tos dainų šventės organizacinę ir iš dalies meninę pusę, norėdami, kad ateity būtų išvengtos tos pačios klaidos. Tačiau trečioji dainų šventė pažangos neparodė. Kyla klausimas, ar čia kliudė „Liet. muz. ir dainos centro“ įstatai ir ar pagelbės dabartinis įstatų pakeitimas? Vargu būtų galima surasti svaresnių motyvų šį klausimą teigiamai atsakyti. Ką galėjo kenkti senieji įstatai ir ką pataisys naujieji, kurie, be to, ir nieku labai nesiskiria nuo senųjų? Be to, „Liet. muz. ir d. centro“ valdyba, rodos, į tą įstatų pakeitimą žiūrėjo daugiau iš formalinės pusės ir nerodė noro radikaliau organizaciją pertvarkyti, nes draugijos visuotiniam susirinkime š. m. balandžio 23 d., kuriame dalyvavo tik keletas chorvedžių, kai kurių susirinkimo dalyvių reikalavimui sukviesti visų Lietuvos chorvedžių ir muzikininkų susirinkimą iš valdybos pusės buvo priešinamasi. Aišku, kad organizacijos veikimo sėkmingumą ne tiek nulemia įstatai, kiek organizacijos sugebėjimas tų įstatų ribose veikti. Meninis dainų švenčių pasisekimas, be to, priklauso nuo vadovaujančių menininkų ir nuo šventės dirigentų. Tokios organizacijos veikimas, kurios nariai išsiblaškę visoj šaly, visas veikimo organizavimas priklauso nuo valdybos. Valdybos veikimas ir sugebėjimai čia turi lemiančios reikšmės. Todėl ir „Lietuvos chorų sąjungos“ ateities veikimo sėkmingumą nulems ne įstatai, bet daugiausia valdybos sugebėjimai ir darbas. Suvažiavę chorvedžiai, be kitko, išsikalbėdami, nušviesdami savo darbo sąlygas, pareikšdami pageidavimus, palengvins naujajai valdybai orientuotis jos labai atsakingo darbo reikaluose ir nustatyti tinkamesnes naujas to darbo gaires, kurios patikrintų sėkmingesnį ateities darbą.