Šis tas apie kūrybą ir išpildymą

1931 Nr. 3, lgnas Prialgauskas

Kūryba ir išpildymas, tai dvi sąvokos, tarp kurių labai artimų ryšių esama, kaip, pavyzdžiui, tarp sėklos ir augalo. Scholastiko dialektu kalbant, kūrėjas ir išpildytojas — tai fikcija, neapčiuopamos žmogaus proto būtybės.

Nežinomi yra dangaus ir žemės Kūrėjo keliai. Lyg šešėlis atsispindi Jo kūrybos dvasia žmogaus gyvenime. Ji pasireiškia žmonių pranašavimuose, išradimuose ir šaip jau pavienių žmonių veiksmuose. Todėl ir muzikos kūrinį galima pavadinti mikroskopine universumo išraiška, žmogaus ranka sukurta. Visagalio akimis žiūrint, didžiausias muzikos kūrinys gimsta vienu akimirksniu, kaip mūsų akyse žavintis gamtos kampelis gražią pavasario dieną. Žmogaus protas sprendžia tą įvykį kitaip. Jis sako: kūrėjas ir išpildytojas turi padėti daug darbo, laiko, patvaros, kol pažins savo sielos paslaptis kūrimo ir išpildymo atžvilgiu. Aš išsireikščiau: kūrėjas ir išpildytojas turi nusivalyti nuo slegiančios jį nežinojimo nuodėmės.

Kada kartą aš, pažvelgęs į savo suderintą fortepijoną, tariau: kiek tavyje yra tonų, atmainų, kiek moduliacijų, ritmikos, dinamikos! O, aš koks menkas, silpnas galimybių atžvilgiu. Fortepijono aidas man atidundėjo: Gailiuos tavęs. Nusivalyk! Pamilk mane taip, kaip aš tave myliu, — juk aš tau visas atsiduodu, — suprask mane, tada aš ir tu išskrisime į žmonėms nesuprantamą pasaulį, tu pasieksi amžinybės duris.

Nusivalyk... Tame žodyje glūdi gyvenimo paslaptis. Kiekvienas gyvis ar augalas turi savo nusivalymo būdą. Nusivalyti nuo nežinojimo, sulaukti nežinojimo mirties — tai sujaukti gyvenimo tikslo.

Kūrėjas ir išpildytojas turi eiti žemės įstatymo keliais, turi tapti realybe, turi ieškoti teisybės per mirties apsireiškimą. Žinome, kad kiekvienas dalykas, kuris įvyksta, priklauso mirties įstatymo. Tik tai, kas gyvena pasąmony, yra amžinai gyva. Kad žmonės galėtų tobulėti, žodis turi tapti kūnu. Mirtis reikalinga progresui. Be jos nebūtų nei kūrybos, nei išpildymo.

Žmogus, kaip būtybės kristalizacija, yra sūkurys įvairiausių galėjimų. Jam pridera ir savo laimės klausimo sprendimas. Laimingas jis taps, kurdamas laimės gyvenimą, kurs glūdi jo širdy. Visas gyvenimas turės tapti kūryba, kūryba išėjusia ne iš žmogaus valios, bet iš amžinosios gyvybės pulso valios.