Vytautas Tetenskas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Profesorius

Aktyvi meninė veikla įvertinta įvairiais padėkos raštais.
G. Šenderevo solistų ir ansamblių tarptautinių konkursų Vladivostoke II v.laureatas (1997),
Tarptautinio konkurso Montesėje I v. (Italija, 2004),
P. Stepulio tautinės muzikos ansamblių tarptautinio konkurso I v. (2004) ir II v. (2008) premija.
Klaipėdos miesto kultūros magistras (2008)

Vytautas Tetenskas – vienas žymiausių Lietuvos birbynininkų, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos respublikos nusipelnęs artistas, Klaipėdos kultūros magistras, profesorius. 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir įgijo koncertinio atlikėjo, lietuvių liaudies instrumentų orkestro dirigento ir dėstytojo kvalifikacijas. 1981–1984 metais studijavo asistentūroje-stažuotėje Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) kultūros ir menų universiteto orkestrinio dirigavimo katedroje.

Per 45 pedagoginio darbo metus prof. Vytautas Tetenskas parengė ir į savarankišką gyvenimą išleido per 80 jaunųjų specialistų. 20 jo birbynės klasės studentų, o taip pat birbynininkų trio ir kvintetas yra daugelio tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatai.

V. Tetenskas surengė virš 300 solinių koncertų šalies ir užsienio koncertų salėse, dalyvavo daugiau nei 2000 koncertų, į Lietuvos radiją įrašė apie 200 kūrinių, išleido 14 kompaktinių diskų. Kaip birbynininkas solistas grojo JAV, Kanados, Europos ir Azijos šalių miestuose. Nuo 1990 m. buvo visų Pasaulio lietuvių, respublikinių, studentų „Gaudeamus“ dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu.

V. Tetenskas parašė vadovėlį „Lietuvių birbynės“, monografijas „Birbynininkas Pranas Tamošaitis“ ir „Antano Keblio daina Lietuvai“, metodines mokymo priemones „Charakteringi lietuvių liaudies instrumentų bruožai“, „Tradicinės birbynės“, skaitė 20 pranešimų konferencijose, paskelbė 50 straipsnių spaudoje, sudarė ir redagavo 10 natų leidinių. Kėlė kvalifikaciją dalyvaudamas ir pats vesdamas seminarus bei skaitydamas paskaitas daugelio šalių universitetuose.

***

Teteñskas Vytautas 1951 07 11Kaišiadorys, lietuvių birbynininkas, dirigentas, pedagogas. 1975 baigė Lietuvos konservatoriją (P. Tamošaičio birbynės, R. P. Tamošaitienės dirigavimo klasę), 1984 – Leningrado kultūros instituto aspirantūrą (J. Bogdanovo orkestrinio dirigavimo klasę). 1970–75 ansamblio Sutartinė artistas, solistas. 1972–75 Respublikinių moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio Ugnelė orkestro vadovas. 1975–95 dėstė Lietuvos muzikos akademijos (iki 1992 Lietuvos konservatorija) Klaipėdos fakultetuose. 1995–2018 dėstė Klaipėdos universitete, 1983–2012 Liaudies muzikos katedros vedėjas, nuo 2012 Liaudies muzikos programų vadovas, 2004–2018 Menų fakulteto dekanas; profesorius (1998). 2013–18 Klaipėdos universiteto Tarybos narys. Nuo 2018 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2018–2021 Klaipėdos fakulteto dekanas.

1987–99 Klaipėdos ansamblio Žilvinas liaudies instrumentų orkestro vadovas. Nuo 1989 Klaipėdos universiteto liaudies instrumentų orkestro, birbynių ansamblio vadovas.

Nuo 1990 buvo Pasaulio lietuvių, respublikinių, studentų dainų ir šokių šventės Gaudeamus, moksleivių, Klaipėdos krašto ir miesto dainų švenčių bei festivalių vyriausiasis dirigentas.

Koncertinė veikla. Surengė daugiau kaip 300 solo koncertų Lietuvoje ir užsienyje. Su ansambliais ir orkestrais koncertavo (daugiau kaip 3000 koncertų) Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Europos ir Azijos šalyse. Grojo su lietuvių, rusų, ukrainiečių liaudies instrumentų, Lietuvos ir Vokietijos pučiamųjų, Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Italijos, Airijos simfoniniais bei kameriniais orkestrais. Lietuvos radijui įrašė daugiau kaip 200 kūrinių, išleido 3 garso kasetes ir 14 kompaktinių plokštelių.

2022-01-20
Jaunatviškos energijos šaltinis – senovinis muzikos intrumentas
Birbynininkui Vytautui Tetenskui – 70

Lina PETROŠIENĖ

1975 m. prie Lietuvos valstybinės konservatorijos prijungtuose Klaipėdos muzikos fakultetuose (iki tol jie priklausė Šiaulių pedagoginiam institutui) buvo įkurta Liaudies muzikos katedra. Joje profesoriaus Algirdo Vyžinto pakviestas drauge su kitais jaunais muzikais pradėjo dirbti talentingas birbynininkas Vytautas Tetenskas, į Klaipėdą atsivežęs ne tik pamiltą ir gerai įvaldytą instrumentą, bet ir vadovavimo liaudies instrumentų orkestrui patirtį. Dešimtmečių pedagoginiu, kūrybiniu, administraciniu, visuomeniniu darbu jis pelnė autoritetą ir daugybę garbingų titulų: tapo profesoriumi, Liaudies muzikos katedros vedėju ir fakulteto dekanu, Lietuvos dainų švenčių dirigentu, Respublikos nusipelniusiu artistu, Klaipėdos kultūros magistru. V. Tetenskas reikšmingai prisidėjo prie to, kad daugiataučio paramoninio, jūreiviško Klaipėdos miesto kultūra bei menas įgautų ir lietuvišką turinį.

Praėjusių metų lapkričio 13-ąją profesorius Vytautas Tetenskas dar kartą stojo prie dirigento pulto ir ryžtingais mostais vedė liaudies muzikos specialybės absolventų, dėstytojų, studentų ir moksleivių tautinių muzikos instrumentų orkestrą „Trimitatis“ lietuviškos muzikos keliais. Šiuo iškilmingu koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto salėje buvo paminėtas 70-asis Mokytojo jubiliejus. Koncerto klausytojai ir profesorių sveikinusieji gėrėjosi jo energija, darbštumu, gebėjimu degti meile muzikai ir įkvėpti kitus.

Nepakartojamą įspūdį klausytojams, tarp kurių buvo ir šios muzikos žinovų, ir pirmą kartą ją girdinčių, paliko pilna scena tautiniais kostiumais pasidabinusių muzikantų ir lietuviškų muzikos instrumentų įvairovė. Dešimtmečius trukęs autentiško pavyzdžio muzikos instrumentų ir grojimo jais tobulinimas davė puikų rezultatą: daugeliu instrumentų galima atlikti paprasčiausią, kadaise piemenėlių bilsnotą ritmą, niūniuotą melodiją ir sudėtingą, kompozitoriaus sukurtą opusą. Koncerto programa buvo sudaryta taip, kad kiekviena instrumentų grupė galėjo atskleisti savo galimybes ir savitumą.

Pasirodymą pradėjo kanklininkė Martyna Lidžiutė ir birbynininkas Aivaras Lidžius, jie pagrojo iš folkloro kilusį ir lietuviškos muzikos klasika tapusį Juozo Gruodžio ir Jono Švedo „Raliavimą“. Ilgesingą ir lyrišką nuotaiką tęsė kanklininkių ansamblis, skambinęs J. Švedo „Svajonėlę“ ir suvalkiečių dainos aranžuotę „Šaly kelio jovaras stovėjo“. Skudučiai siaudė „Ridiką“ – vieną iš autentiško skudučių repertuaro kūrinių. Žaismingai skambėjo pramoginės muzikos kompozitoriaus Vygando Telksnio „Pavasarėlis“, grojamas birbynininkų ansamblio.

Orkestro atliekami kūriniai žavėjo sodrumu, įtaigumu ir stilistine vienove: tai programinė muzika, kurioje lietuviškomis intonacijomis piešiamas idiliškas Tėvynės paveikslas. Bene romantiškiausiai jis skambėjo J. Švedo „Klonių aiduose“, santūri ir savita Klaipėdos krašto dvasia garsais išsiliejo Alvydo Remesos „Kuršiuose“. Sodžiaus žmonių darbus ir linksmybes perteikė Valentino Bagdono „Ei griežle, griežlele“, „Piršlys melagis“, Algimanto Bražinsko „Piemenėlių dienos“, „Pabaigtuvės“. Visus kūrinius dirigavo jubiliatas, o koncerto pabaigoje, dėkodamas klausytojams ir atlikėjams, V. Tetenskas pabrėžė, kad tautinių muzikos instrumentų orkestro egzistavimas šiuolaikinėmis sąlygomis jam yra pati brangiausia gimtadienio dovana. Ir tai suprantama, nes orkestre groja skirtingų kartų profesoriaus ugdytiniai, savo dalyvavimu jame patvirtinantys, kad tautinė muzika, kurios puoselėjimui paskirti dešimtmečiai, yra gyva ir reikalinga.

Tai pasiekti pavyko per įspūdingą V. Tetensko kūrybinę ir pedagoginę karjerą, kurios didelę dalį sudarė vadovavimas įvairiems liaudies muzikos instrumentų kolektyvams. 1970–1975 m. studijuodamas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), V. Tetenskas vadovavo Respublikinių moksleivių rūmų dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ liaudies instrumentų orkestrui. Klaipėdoje šis baras buvo dar platesnis: 1975–2012 m. vadovauta fakultete veikusiam Liaudies muzikos katedros lietuvių liaudies instrumentų orkestrui, 2009–2015 m. – birbynininkų trio, 2016–2021 m. – birbynininkų kvintetui. Klaipėdos meno saviveikloje V. Tetenskas taip pat paliko ryškų pėdsaką, 1987–1999 m. vadovavo dainų ir šokių ansamblio „Žilvinas“ liaudies instrumentų orkestrui. Visi kolektyvai yra Pasaulio lietuvių, šalies ir Klaipėdos miesto dainų švenčių dalyviai, studentiškas tautinių muzikos instrumentų orkestras – neatsiejama visų Baltijos šalių studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ dalis. Ir visuose minėtuose renginiuose profesorius – vienas iš vyriausiųjų dirigentų, švenčių idėjų generatorių, o pagalbininkai ir savarankiški darbų tęsėjai yra jo mokiniai birbynininkai, kurių parengė per šešias dešimtis. Jie kantriai dirba pedagoginį darbą, taip pat yra pasiekę kūrybinių aukštumų.

Profesoriaus V. Tetensko vadovaujamas birbynininkų trio – tarptautinių konkursų Barletoje ir Paoloje (Italija), Sozopolyje (Bulgarija), Niujorke (JAV) laureatas. 2014 m. įžymiajame „American Protege“ konkurse birbyninkų trio teko garbė dalyvauti laureatų koncerte vienoje prestižiškiausių Niujorko koncertų salių „Carnegie Hall“. Birbynininkų kvintetas net dvylika kartų laimėjo Grand Prix arba pirmąsias vietas tarptautiniuose kamerinių ansamblių konkursuose užsienyje ir Lietuvoje, įrašė kompaktinę plokštelę „Klaipėdos birbynių kvintetas“ (2020).

Pagrindinis bet kurio muziko tikslas – scena. V. Tetenskas yra vienas aktyviausiai koncertuojančių birbynininkų, surengė per tris šimtus solinių koncertų, dalyvavo daugiau kaip dviejuose tūkstančiuose koncertų šalyje ir užsienyje. Lietuvos radijuje įrašyta du šimtai lietuvių kompozitorių kūrinių, po keletą – JAV, Kanados, Italijos, Vokietijos ir Švedijos radijo studijose. Išleista keturiolika solinių kompaktinių plokštelių, trys garso kasetės, viena birbynių kvinteto, dvi tautinių muzikos instrumentų orkestro kompaktinės plokštelės. Pastaraisiais metais V. Tetenskas grojo solinius koncertus su Lenkijos simfoniniu ir Ukrainos liaudies instrumentų orkestrais. Visa tai yra išskirtinio profesoriaus kūrybingumo ir darbštumo rezultatas, kartu ir lietuviškos muzikos įamžinimas, propagavimas bei pavyzdys ateinančioms muzikų kartoms.

Tačiau ne tik lietuviška muzika grojama birbyne. V. Tetenskas ja drąsiai interpretuoja klasikinę, baroko, šiuolaikinę muziką: W. A. Mozarto, L. van Beethoveno, A. Arutiuniano, T. Albinoni, Ch. W. Glucko, A. Marcello, J. S. Bacho, A. Vivaldi, H. Purcello kūrinius. Šią muziką atlieka įvairiausių instrumentų sudėtimis: nuo įprasto birbynės ansamblio su kanklėmis, balsu, fortepijonu iki smuiko, mušamųjų ar net vargonų. Įgyvendinti tokius sumanymus leidžia aukštas muziko profesionalumas ir plačios birbynės galimybės.

Profesionalumas ir nuoširdus V. Tetensko atsidavimas muzikai yra pastebėtas ir tinkamai įvertintas tarptautiniu ir nacionaliniu mastu. Jis yra Lietuvos nusipelnęs artistas, M. K. Čiurlionio rėmimo fondo prizo „Lietuvos šviesuoliai“ laimėtojas, tarptautinių konkursų laureatas. Apdovanotas Lietuvos prezidentų, kultūros bei švietimo ir mokslo ministrų, Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Žemaitijos savivaldybių merų padėkos raštais. Bet turbūt didžiausias pasiekimas – būti pripažintam savoje aplinkoje Klaipėdoje. 2008 m. V. Tetenskui suteiktas Klaipėdos kultūros magistro titulas, tais pačiais metais jam skirta KLASCO (Klaipėdos jūrų krovinių kompanija) premija už mokslo ir meno pasiekimus. Daug kartų buvo apdovanotas Klaipėdos savivaldybės mero, Klaipėdos universiteto rektorių padėkos raštais ir premijomis.

V. Tetenskas yra reikšmingai prisidėjęs prie birbynės grojimo metodikos tobulinimo, repertuaro tautiniams muzikos instrumentams plėtros ir mokslinių tyrimų, juos yra paskelbęs pusšimtyje straipsnių, mokslinių konferencijų pranešimuose, išleistose knygose.

1991 m. užsimezgė ir ilgus metus tęsėsi ypatinga kūrybinė draugystė su išeivijos dainininku baritonu Antanu Kebliu. Jo vadovaujamas Kanados Monrealio Aušros Vartų parapijos choras buvo atvykęs į Lietuvą ir daugelyje Lietuvos bažnyčių kartu V. Tetensko vadovaujamu liaudies instrumentų ansambliu atliko Aleksandro Stankevičiaus kantatą „Kryžių ir rūpintojėlių Lietuva“, profesoriaus aranžuotą liaudies instrumentų orkestrui ir chorui. Vėliau V. Tetenskas aranžavo visą pluoštą lietuvių ir išeivijos kompozitorių kūrinių balsui (baritonui) ir liaudies instrumentų ansambliui, studijoje buvo įrašyta solinė A. Keblio dainų kasetė. Gastrolėse Kanadoje su dukra pianiste Rasa Tetenskaite-Kulikauskiene ir A. Kebliu surengė keletą didelį pasisekimą turėjusių koncertų. Išeivio iš Kretingos rajono asmenybės patrauklumas ir kūryba V. Tetenską įkvėpė parašyti knygą „Antano Keblio daina Lietuvai“ (1998).

Studijuojantiems grojimą birbyne vertingos profesoriaus mokomosios knygos ir vadovėliai „Charakteringi lietuvių liaudies instrumentų bruožai“ (1987), „Tradicinės birbynės“ (1991), „Lietuvių birbynės“ (1995) bei lietuviškos muzikos natų leidiniai, kūrinių intrumentuotės orkestrui.

Padėką savo birbynės ir gyvenimo mokytojams V. Tetenskas išreiškė knygose „Birbynininkas Pranas Tamošaitis“ (1996), „Algirdas Vyžintas. Gyvenimas liaudies muzikai“ (2010). Šie žymūs savo laiko muzikai ir pedagogai vedė jaunuolį per birbynės ir dirigavimo studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (1966–1970), Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1970–1975). Brandą suteikė dirigavimo aspirantūra pas profesorių J. Bogdanovą Sankt Peterburgo kultūros ir menų universitete (1981–1984). Vis dėlto prigimtas ir tėvelių Damino ir Kazimieros Tetenskų bei visos genties jaunėliam sūnui perduotas muzikalumas, gimtoji Krušonių kaimo Kaišiadorių rajone aplinka yra tas talento užtaisas, kuris išsiskleidė ir išsipildė su kaupu. Jis dovanoja džiaugsmą bei pilnatvę pačiam V. Tetenskui jo aplinkai.

Paklaustas, kas teikė didžiausią kūrybinį džiaugsmą pastaraisiais metais, jubiliatas išvardijo daugybę dalykų, bet svarbiausias – 2019 m. savo veiklą pradėjęs tautinių muzikos instrumentų orkestras „Trimitatis" bei galimybė būti orkestro vyriausiuoju dirigentu. Dėl šio mėgėjų meno žanro ir širdį labiausiai skauda: profesorius pasigenda tautinių muzikos instrumentų skambėjimo televizijoje, radijuje, koncertų salėse. „Norėtųsi, – sakė V. Tetenskas, – kad mes patys didžiuotumės unikaliais savo tautos instrumentais, o kartu ir pasauliui galėtume parodyti tą neįkainojamą turtą. Grįžkime prie šaknų, mylėkime, branginkime ir populiarinkime savo instrumentus, nes tauta be jų, be liaudies dainos, šokio yra pasmerkta žūti.“

***

2021-07-09 
Prof. Vytautas Tetenskas: „Liaudies instrumentų orkestras yra mano gyvenimo svajonės išsipildymas“ 

Jurga Petronytė

Klaipėdos kultūros magistras, birbynininkas, ilgametis Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetas) dekanas profesorius Vytautas Tetenskas liepos 11 d. savo 70-mečio jubiliejų pažymės tik su artimiausiais šeimos nariais, tačiau viliasi, kad rudenį galės pakviesti į liaudies instrumentų orkestro pasirodymą, kuriam šiuo metu skiria daugiausia dėmesio.

"Kadangi gimtadienis vasarą, dažniausiai jį švęsdavau vėliau. Ankstesni jubiliejiniai koncertai vyko rudenį, tačiau šiais metais nežinau, ar pavyks tokį surengti.

Negražiai išėjo, kad turėjau palikti Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakulteto dekano pareigas likus vos pusmečiui iki kadencijos pabaigos. Visą savo gyvenimą atidavęs Klaipėdai, Klaipėdos kraštui, buvau išmestas kaip musė iš barščių. Dėl to liko nuoskaudos kirminas viduje, nes niekas su žmonėmis taip nesielgia.

Kaip profesorius dirbu LMTA KLaipėdos fakultete puse etato, tačiau nežinau, ar galėsiu organizuoti koncertą mylimiausioje koncertų salėje.

Pagaliau nežinia, ar mūsų visų vėl neuždarys karantinui, jeigu, kaip gąsdina, išplis nauja koronaviruso atmaina", - svarstė V. Tetenskas.

Per tuos metus, kol dirbote dekanu, įvyko daug aukštojo mokslo pertvarkų. Galiausiai Klaipėdos universiteto Menų fakultetas tapo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos(LMTA) fakultetu. Kaip dabar vertinate tų permainų rezultatus?

Problemos prasidėjo tada, kai 2009 metais buvo priimtas „nelaimingas“ Mokslo ir studijų įstatymas, kai atsirado studentų krepšeliai ir mokamos vietos.

Iš pradžių menų studijas paremdavo Klaipėdos universiteto rėmėjai. Jeigu studentas įstodavo į mokamą vietą, prašydavo sumažinti mokestį ir rėmėjai padėdavo jį sumažinti 50 ir 75 proc.

Paskui pradėjo mažinti nemokamų vietų skaičių, didinti mokamų ir kitų fakultetų dekanai ėmė prieštarauti, kad menininkai „sunaudoja“ visus universiteto pinigus, kad jų studijos brangiai kainuoja ir iš viso kam jie reikalingi. Jeigu tai būtų tęsęsi, tikriausiai Klaipėdos universitetas būtų panaikinęs šį fakultetą.

LMTA vadovu tapęs Zbignevas Ibelgauptas deklaravo siekį susigrąžinti Kauno ir Klaipėdos fakultetus, kurie anksčiau buvo šios institucijos dalis. Kauno fakultetas nesutiko, liko Vytauto Didžiojo universitete, o mes po ilgų diskusijų prisijungėme.

Profesine prasme, manau, tai išėjo į gera, nes LMTA bent jau supranta, kaip reikia ruošti menininką ir kiek tai kainuoja.

Dabar bent jau nereikia aiškinti, kodėl vienam studentui reikalingas dėstytojas ir du koncertmeisteriai.

Nežinau, kaip ateityje bus su programų paskirstymu. Vilniečiai nenori, kad studijų programos būtų dubliuojamos Klaipėdoje. Čia iškyla problema.

Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, Klaipėdos koncertų salei trūksta atlikėjų, o Vilniuje baigusieji studijas į Klaipėdą nevažiuoja. Jie pasilieka Vilniuje arba išvyksta į užsienį. Ten susiranda darbą, sukuria šeimas ir negrįžta.

Klaipėdos kolektyvuose muzikuoja, šoka svetimtaučiai: baltarusiai, ukrainiečiai, latviai.

Klaipėdos studentai dažniausiai pasilikdavo Vakarų Lietuvoje. Čia buvo pučiamųjų ir styginių instrumentų studijų programa. Dabar liko tik gitaros studijos.

Klaipėdoje gimusios džiazo, liaudies muzikos studijų programos dabar - tik Vilniuje. Nors buvo kalbėta, kad jos bus grąžintos Klaipėdai, tačiau kalbos liko kalbomis.

Vietoje dainavimo parengta miuziklų programa, kurios absolventų norėtų Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, tačiau jau antrus metus niekas nestoja jos studijuoti.

Specialiai dvasininkų prašymu buvo paruošta chorvedybos ir vargonininkavimo programa, nes bažnyčiose visai nėra vargonininkų. Pabaigus šias studijas darbas būtų garantuotas, tačiau studentai nesirenka.

Vienintelė programa, kuri pasisekė ir sulaukia norinčiųjų studijuoti dėmesio, yra muzika ir edukacija. Ją baigusieji gali dirbti mokytojais, kolektyvų vadovais ir atlikėjais.

Manau, kad apskritai meno specialybių jaunimas nesirenka todėl, kad kultūros darbuotojų atlyginimai yra apgailėtini. Man pačiam užsienyje gėda pasakyti, kokia mano alga. Kol šioje srityje nebus peržiūrėta valstybinė politika, tol padėtis tik blogės.

Menininkai, atlikėjai yra vieni iš labiausiai nukentėjusiųjų nuo pandemijos COVID-19. Jūs pats koncertuojate solo, vadovaujate birbynininkų kvintetui, liaudies muzikos instrumentų orkestrui. Kaip išgyvenote tuos pandeminius metus?

Atlikėjas instrumento apleisti negali, tai yra nuolatinis darbas, tačiau atlikėjo paskirtis yra muzikuoti ne sau, o klausytojui.

Aš paskutinius solinius koncertus surengiau Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje, Slovakijoje ir Gruzijoje 2019-ųjų rudenį.

Su kolektyvais dirbome ir karantino metu. Organizuodavome nuotolines repeticijas, tačiau toks darbas muzikantui yra nenormalus. Kompiuteris iškraipo garsą, ryšys trūkinėja.

Karantino pranašumai buvo didesnės galimybės dalyvauti konkursuose, nes nereikia niekur važiuoti, mokėti pinigų už kelionę, viešbučius, pakanka tik įrašą nusiųsti. Aš pats dalyvavau įvairių konkursų komisijose.

Su birbynininkų kvintetu šiais metais laimėjome net šešiuose konkursuose. Gavome du „Grand Prix“, o kituose konkursuose laimėjome I vietas.

Liaudies muzikos orkestrui pastaraisiais metais skyriau daugiausia dėmesio. Man šis kolektyvas ypač brangus todėl, kad jame su didžiausiu entuziazmu dalyvauja ir groja mano buvę studentai, Liaudies instrumentų katedros absolventai, kurie gyvena ir dirba Vakarų Lietuvoje: Klaipėdoje, Gargžduose, Kretingoje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje.

Papasakokite plačiau apie liaudies muzikos instrumentų orkestrą. Kiek laiko jis gyvuoja, kokie instrumentai jį sudaro, kiek atlikėjų jais groja?

Šis kolektyvas gyvuoja trečius metus ir dabar yra mano didžiausias džiaugsmas.

Visame pasaulyje kiekviena tauta stengiasi turėti liaudies instrumentų orkestrą. Manau, kad toks orkestras turėtų būti valstybinės reikšmės.

Lietuvoje taip pat ne kartą bandyta suburti liaudies instrumentų orkestrą, tačiau vis nepavykdavo. Dar mano buvęs dėstytojas prof. Pranas Tamošaitis bandė. Nepavyko.

Paskui aš Klaipėdoje du kartus bandžiau suburti tuos pačius Liaudies muzikos katedros absolventus. Parengėme kelias programas, padarėme įrašą, parodėme miesto, universiteto valdžiai. Labai gražiai visi paplojo ir tuo pasibaigė.

Nežinau, kiek dabar muzikantų entuziazmas tęsis, nes labai sudėtinga suderinti laiką, kai visi atlikėjai dirba skirtinguose miestuose. Repetuojame savaitgaliais, neseniai susiorganizavome stovyklą, kurioje suformavome naują programą.

Valstybės dienos proga surengėme koncertą Tauragės kultūros centre. Koncerto neturėjome pusantrų metų. Visi išsiilgę scenos, žiūrovų, aplodismentų.

Duok Dieve, jeigu turėsiu sveikatos, ir toliau visas jėgas skirsiu šiam kolektyvui. Jame šiuo metu dalyvauja 35 muzikantai, kurie groja ne vienu, o bent keliais tradiciniais instrumentais.

Liaudies instrumentų orkestre skamba ne tik birbynės ir kanklės, bet ir ragai, Sekminių rageliai, ožragiai, skudučiai, dūdmaišiai, tabalai, skrabalai, būgnai, būgneliai ir kiti instrumentai. Dabar ieškome atlikėjos ar atlikėjo, kuris grotų kontrabosinėmis kanklėmis, nes mūsų muzikantė susirgo ta nelemta liga.

Ką dabar repetuojate?

Kompozitorius Mindaugas Urbaitis rašo mums naują kūrinį. Keletą kūrinių mūsų orkestrui ir vieną kvintetui parašė „Lietuvos“ ansamblio vadovas Giedrius Svilainis. Prisimename seną, bet mažai grotą Rimvydo Dionizo Žigaičio kūrinį „Vasaros laukų skambesiai“. Dar mūsų repertuare yra labai įdomus, su daug tradicinių instrumentų Algimanto Bražinsko kūrinys „Pabaigtuvės“, Mažajai Lietuvai dedikuotas Alvido Remesos kūrinys „Kuršiai“.

Kada ir kur dabar bus galima pasiklausyti liaudies instrumentų orkestro?

Jeigu viskas bus gerai, tai galvojame surengti koncertą rudenį ir pristatyti naują programą.

Knygos. Parašė vadovėlį Lietuvių birbynės (1995), biografines knygas Birbynininkas Pranas Tamošaitis (1996), Antano Keblio daina Lietuvai (1998), metodinių mokomųjų knygų. Sudarė knygą Algirdas Vyžintas. Gyvenimas – liaudies muzikai (2010), sudarė ir redagavo kūrinių liaudies instrumentams rinkinių.