Barbora Valiukevičiūtė
Meno kūrėjo statusas suteiktas 2024-09-20
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-751
Stony Brook University (Bakalauro diplomas)
DePaul University (Magistro diplomas)
Scuola di musica di Fiesole (Artisto diplomas)
Iš Kauno kilusi smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė baigė prestižinės Manheteno muzikos mokyklos studijas Niujorke, yra pasirodžiusi pasaulinio lygio koncertų salėse JAV, Japonijoje ir Europoje. Apart solo pasirodymų, smuikininkė jau spėjo pasižymėti kaip puiki dėstytoja, vedė tarptautinius Barenboim-Said fondo rengiamus meistriškumo kursus Palestinoje. Apkeliavusi visą pasaulį, pastaraisiais metais menininkė vis dažniau rengia kultūros renginius gimtajame mieste, 2021 m. tapo „Kaunas Europos Kultūros Sostinė 2022“ ambasadore.
***
Barbora gimė Kaune, griežti smuiku pradėjo būdama penkerių metų Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje.
Smuikininkė ketverius metus buvo koncertmeisterė New York simfoniniame orkestre (dirg. Takahara Mamoru).
Bendradarbiavo su žymiais dirigentais: Kurt Mazur, Vladimir Jurowski, Philip Entremont ir kitais.
Jos griežiamų solo ir kamerinės muzikos rečitalių publika klausėsi garsiausiose pasaulio muzikos salėse Metropolitan Museum Concert Hall, Veronica Hagman Hall, Staller Center for The Arts, (JAV), Auditorium al Duomo Florencijoje (Italija), Fukuoja Across Hall (Japonija). Jos scenos partneriais buvo Ieva Jokubavičiūtė, Raul Rodriguez, Leon Livshin, , Miles Masicotte. B.Valiukevičiūtė yra kviestinė dėstytoja Accademia d’ Archi Arrigoni (Italija), Universidad de Cuenca (Ekvadoras), Colombo menų Universitete (Šri Lanka); Anksčiau dėstė Merit School of Music (JAV) ir Barenboim – Said Foundation (Palestina). Yra Music Academy For Young Professionals įkūrėja.
Barbora baigė Magistro studijas DePaul universitete, Ilya Kaler smuiko klasėje. Bakalauro studijas apsigynė Manhattan School of Music Grigory Kalinovsky smuiko klasėje ir Stony Brook Universitete Philip Setzer/ Emerson quartet klasėje.
Smuikininkė B. Valiukevičiūtė: „Jaučiu, kad atsiradau Merkinėje tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje“
2023 m. vasarą Merkinės miestelėnus ir visus Lietuvos svečius, keliaujančius Jogailaičių keliu Vilnius–Krokuva–Vilnius į „Koncertus Burmistrui“, kvietė didžiulis plakatas Seinų ir Maksimonių gatvių sankryžoje. Merkinės muzikinio gyvenimo istorija dar neparašyta. Tikėtina, kad Merkinėje ne vieną melodiją karaliui Žygimantui Augustui XVI a. dovanojo vienas geriausių to meto Europos liutninkų Valentinas Grefas Bakfarkas.
Neabejotina, kad karalius Vaza IV, atvykęs čia pas savo mylimąją Jadvygą Lužkovską, sušoko ne vieną populiarų tuo metu tarp dvariškių šokį, ne tik medžiojo, klausėsi lakštingalų trelių, bet ir muzikos garsų. Tikra tai, kad Merkinės seniūnas Matas Oginskis savo dvare 1779–1783 m. turėjo kapelą. Ryškų pėdsaką ne tik Merkinės, bet ir Lietuvos kultūrinio gyvenimo padangėje paliko Merkinėje tarpukariu dirbę chormeisteriai Juozas (tėvas) ir Vytautas (sūnus) Gutauskai, sovietmečiu Valentinas Taraila, įkūręs „Periodą“, o jau šiais laikais vargonininkas Kęstutis Breidokas bei čia gimę ir augę operos solistai Laimonas Pautienius ir Šarūnas Šapalas.
Ne kartą Merkinės kultūros namuose skambėjo maestro Virgilijaus Noreikos balsas, šiais laikais koncertą Merkinei dovanojo ir profesorius Vytautas Juozapaitis su šeima. „Pasaulio puodai“ istorinėje Merkinės dvarvietėje jau antrus metus organizuoja koncertus „Opera su džinsais“, į kuriuos suplūsta minios žmonių pasiklausyti Rafailo Karpio, Šarūno Šapalo, Laimono Pautieniaus ir Petros Zahumenskos dainuojamų arijų. Šiuo metu ne tik Merkinėje skamba čia gimusios alternatyvaus roko grupės „Sidabro“ dainos, ogi „Sidabro“ ištakos – Merkinės „Kukumbalis“.
Pastaruoju metu į Merkinės gyvenimą lyg kometa įsiveržė smuikininkė BARBORA VALIUKEVIČIŪTĖ. Kaunas ją pagrįstai laiko kauniete, nes ji gimė Kaune 1988 m., o ir mokytis smuiku griežti (nuo penkerių metų) irgi pradėjo Kaune. O apie intensyvią ir sodrią muzikinę jos karjerą gana glaustai parašyta Kaunas2022.eu, nes 2021 m. ji tapo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ambasadore: „Smuikininkė Barbora Valiukevičiūtė ketverius metus buvo koncertmeisterė Niujorko simfoniniame ansamblyje (dir. Takahara Mamoru). Bendradarbiavo su žymiais dirigentais: Kurtu Mazuru, Vladimiru Jurowskiu, Philipu Entremontu ir kitais. Jos griežiamų solo ir kamerinės muzikos rečitalių publika klausėsi garsiausiose pasaulio muzikos salėse Metropolitan Museum Concert Hall, Veronica Hagman Hall, Staller Center for The Arts (JAV), Auditorium al Duomo Florencijoje (Italija), Fukuoja Across Hall (Japonija). Jos scenos partneriais buvo Ieva Jokubavičiūtė, Raulas Rodriguezas, Leonas Livshinas, Milesas Masicotte.
B. Valiukevičiūtė yra kviestinė dėstytoja Accademia d’ Archi Arrigoni (Italija), Universidad de Cuenca (Ekvadoras), Kolombo menų universitete (Šri Lanka). Anksčiau dėstė Merit School of Music (JAV) ir Barenboim – Said Foundation (Palestina). Yra Music Academy For Young Professionals įkūrėja. Barbora baigė magistro studijas DePaulio universitete, Ilyos Kalerio smuiko klasėje. Bakalauro studijas apsigynė Manhattan School of Music Grigorijaus Kalinovskio smuiko klasėje ir Stony Brook Universitete Philipo Setzerio Emerson quartet klasėje.“
Pokalbis su B. Valiukevičiūte.
Barbora, kaip Jūs atsiradote Merkinėje?
Atsiradau netikėtai, bet, atrodo, lauktai: vaikystėje dažnai svečiuodavomės Pelekiškėse pas Olitą Dautartaitę. Mama visuomet svajojo apylinkėse turėti savo sodybą. Noras buvo toks didelis, kad persidavė man ir išsipildė: vieną niekuo neypatingą vakarą kilo begalinis noras turėti Pelekiškių kaime sklypą. Apžiūrėjau aviečių brūzgynus, dilgėles, senas obelis ir apsvaigau nuo namų ilgesio.
O jau kai murkteli į Merkinę, išplaukti iš tirštų, daugiasluoksnių istorinių pelkių yra sunku: jos apglėbia, apsupa, traukia į save. Man vienas didžiausių įvertinimų ir pasitenkinimų yra jausmas, kad mano muzikos saviraiška ir aš pati esu reikalinga bei laukiama. Nenorėdama pasirodyti išdidi ar išpuikusi, jaučiu, kad atsiradau Merkinėje tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje.
Kokia Merkinė įstrigo iš pirmosios pažinties su ja ir kaip per tą laiką keitėsi požiūris?
Man ir įdomiausia, kad Merkinę pažinau (ir vis dar susipažįstu) per tiek daug žvilgsnių, istorijų ir garsų. Merkinė man skamba žydų krautuvėlių varpeliais, kryžiuočių kardais, skamba partizanų šauksmai, murma upės, ūžauja kaimynai, žviegia kiaulės… Viskas aplinkui gyva, nes čia yra žmonės, kurie gyvena praeitimi, dabartimi ir ateitimi. Esu susijusi su Merkine dar labai trumpą laiką, tad sunku įvardinti, kas pasikeitė.
Kokią vietą Merkinė užima Jūsų gyvenimo planuose?
Merkinė mano gyvenime tampa svertu šurmuliui, kelionėms, skubėjimui. Tai mano namai, mano branduolys. Norėčiau į Merkinę įnešti daugiau muzikos: sutvarkyti bažnyčios vargonus, rengti koncertus ir paslapčia groti smuiku prie Bedugnio ežero.
Į Merkinės kultūrinio gyvenimo istoriją jūs tiesiog įskriejote, bet paminėjote Merkinės vargonus. Kokius juos atradote ir kokį jų likimą matote? Juk ne paslaptis, kad ne vienas merkiniškis slapčia svajojo loterijoje laimėti milijoną ir už mažą dalį nupirkti bažnyčiai naujus vargonus.
Norą rekonstruoti Merkinės vargonus man įkvėpė Žygimantas Buržinskas ir Algimantas Rokas Černiauskas. Tiedu muškietininkai ir kitus užkrečia dirbti Merkinės šlovei. Esu beviltiška optimistė, tad ir vargonų likimas man aiškus: girdžiu jų galingai švelnų gausmą Merkinės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Kitaip negali būti!
Truputį apie pačius vargonus: žinių, kas pagamino šiuos nuo 1820 metų datuojamus nuostabaus tembro vargonus, nėra labai daug. Dalis išlikusi, kita buvo išvogta ir pakeista XXI a. meistrų darbu. Darbo tikrai daug: vargonus reikia išvalyti, iškraustyti kirvarpas ir užtaisyti jų paliktas skylutes, sutvarkyti vamzdžius, pertvarkyti motorą, suderinti. Restauruoti reikia ir prospektą.
O merkiniškiai galės ne tik sapnuose regėti vargonus, bet ir realybėje funduoti rekonstrukciją. Kol kas neatskleidžiu daug detalių, bet tikrai prašysime vietinių ir miestelio svečių prisidėti prie šios akcijos.
Jūs ne tik daug koncertuojate, turite mokinių ne tik Lietuvoje. Koncertai, kelionės po pasaulį. Ir staiga atvažiuojate koncertuoti į Merkinės bažnyčią ar į Merkinės slaugos ligoninę, kur surengiate labdaringą koncertą, paskaitą apie smuiką ir muziką. Kaip pavyksta derinti koncertinį gyvenimą, pedagogiką ir labdaringą šviečiamąją veiklą?
Muzika gali gydyti, prajuokinti, liūdinti ir t. t., bet pirmiausia muzika yra erdvė, į kurią ateini vienas, o išeini jau daugiskaita. Atlikėjas ir klausytojas vienas kitą papildo ir maitina, tad jau esame dviese. O kiek dar nesuskaičiuotų kitų dūšelių, kurios kartu išgyvena koncertą. Gyva muzika yra bendravimas. Labdara šitam mažam koncertui yra labai didelis žodis. Aš sakyčiau: tai yra pareiga! Mano pareiga prisidėti prie visuomenės gerovės ir kurti aplinką, kurioje aš pati norėčiau būti. O suderinti nepavyksta: visko gyvenime atsitinka, mokiniai neklauso, smuikas išsiderina. Juokauju. Niekam dar nepakenkė laiko planavimas.
Jūsų sukurtas ir prodiusuojamas „Koncertų Burmistrui“ Merkinėje ciklas prasidėjo birželio 18 dieną, o jau dabar, rugsėjo 1 d., kviečiate į šiuolaikinės jaunimo ir vaikų operos „Kirana“ premjerą. Kūrybinė operos pastatymo komanda: kompozitorius Rubenas Zahra, pianistė Tricia Dawn Williams, režisierius Christopheris Gattas, aktorius Tomas Kizelis, choreografė Jurgita Keršienė, perkusininkas Gabrielius Skeivelas. Dalyvauja vaikai iš Kauno, Vilniaus, Varėnos, Merkinės ir Ukrainos. Didelė drąsa ir iššūkis per savaitę pastatyti operą su vaikais, kurie toli gražu ne visi gyvena su muzika ir muzikoje. Apie ką ši opera?
„Kirana“ – mitų ir padavimų įkvėpta istorija apie pasaulio sukūrimą. Žodis „kirana“ sanskrito kalba reiškia žvaigždžių šviesą. Jaunieji atlikėjai ne tik dalyvauja operoje kartu su profesionaliais menininkais, bet ir patys kuria scenografiją. Merkinės kultūros centre vyksiančio spektaklio scenografijoje bus panaudoti Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos moksleivių darbai. Tai Kinijos, Indijos, Babilono ir Mesopotamijos mitų įkvėpta opera, kviečianti jaunimą improvizuoti, šokti, kurti ritmus naudojant vandenį, akmenis ir kitus gamtos elementus kūrybinėse dirbtuvėse. Kompozitoriaus iš Maltos R. Zahros opera supažindina vaikus su labai šiuolaikiška estetika – muzikoje, choreografijoje, scenografijoje, todėl skatina mąstyti apie meną, šokį, muziką už jiems įprastų ribų. Projekto kulminacija yra šiuolaikinis spektaklis, kurio metu vaikų sukurti dailės kūriniai tampa animuotomis projekcijomis, padedančiomis pasakoti istorijas.
„Laiko pradžioje buvo tamsa ir tyla. Šios tamsos širdyje buvo kiaušinis. Pamažu kiaušinio viduje ėmė mirgėti šviesa. Mirgėjo ir mirgėjo. Tyla taip pat nutrūko, nes šviesa skleidė vibruojančius tonus, virpančius tuštumoje. Šviesa vis stiprėjo ir stiprėjo, kol virto akinančiais šviesos spinduliais. Garsas privertė kiaušinį virpėti, jie ėmė eižėti ir plačiai atsivėrė. Kirana, spindinti kūrinijos šviesa, ištirpdė tamsą. Kirana nupūtė dulkes nuo savo liepsnojančių pirštų, ir gimė pirmosios žvaigždės…“