Iškili Lietuvos smuiko pedagogė Beata Vasiliauskaitė-Šmidtienė gimė Kaune, ten pradėjo mokytis ir muzikos – skambinti fortepijonu. Vėliau mokėsi Vilniaus dešimtmetėje muzikos mokykloje, prof. S. Sondeckio smuiko klasėje. Dar studijuodama Lietuvos konservatorijoje prof. A. Livonto klasėje, nuo 1960 m. pradėjo dirbti Vilniaus dešimtmetėje vaikų muzikos mokykloje smuiko specialybės mokytoja. Baigusi konservatoriją griežė prof. S. Sondeckio, J. Aleksos kameriniuose orkestruose, su broliais Bernardu ir Virgilijumi bei seserimi Edita rengė koncertus įvairiuose Lietuvos miestuose. Nuo 1978 m. iki 2007 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pedagogikos katedroje.
Beata – gera pedagoge ir aktyvi metodininkė, besidominti naujovėmis smuikavimo srityje. 1970 – 1990 m. nuolat bendravo su Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos, Stokholmo muzikos mokyklomis. Mokytoja savo patirtimi dalinosi atvirose pamokose, skaitė paskaitas Mokytojų tobulinimosi institute, Muzikos Švietimo centre. 1996 – 1999 m. Druskininkuose, 2002 – 2005 m. Vilniuje, 2006 – 2007 m. Klaipėdoje, 2009 m. Kaune vedė meistriškumo kursus vaikų muzikos mokyklų mokiniams ir mokytojams.
1993 m. pedagogei suteikta mokytojos-ekspertės kvalifikacija.
Iš prisiminimų:
„...tėvai nusprendė, kad turėčiau būti gydytoja ir vis stebėjosi, kam man ta muzika. Tačiau, kuo atkakliau jie mane atkalbėjo, tuo ryžtingiau aš mokiausi. Kasdien nuo šeštos valandos ryto laikydavau smuiką rankose. Grodavau tarp vonios ir kažkokio koridoriuko buvusiame tamsiame kambariuke, arba, įsispyrusi į veltinius, - šaltoje nekūrenamoje virtuvėje. Dėl noro smuikuot net naktį negalėdavau užmigti. Kai visi jau būdavo sugulę, uždengdavau stygas su nosine, kad niekas negirdėtu, ir grodavau...“ „...viename kambaryje miegodavome penkiese. Vyresnysis brolis Bernardas dažnai skambindavo iki gilios nakties. Savo sudedamą lovą pastatydavau po rojaliu, jis skambindavo, o aš miegodavau apsupta muzikos...“.
Beatos Vasiliauskaitės-Šmidtienės pedagoginio talento raida neįsivaizduojama be mokytojo, žinomo Lietuvos smuikininko, atlikėjo ir pedagogo profesoriaus Aleksandro Livonto (1920-1974), kurio pedagogas buvo fenomenalusis Odesos smuikininkas Piotras Stoliarskis (1871-1944 ). Būtent P. Stoliarskis 1933 m. Odesoje įkūrė pirmąją tuometinėje Tarybų Sąjungoje dešimtmetę muzikos mokyklą, kuri išugdė pasaulinio garso smuiko virtuozus, tokius kaip Davidą Oistrachą (vėliau A. Livonto pedagogą), J. Gilelsą ir kitus. Tad mokyklos tradicijos, kurios šiandien puoselėjamos ugdant mažuosius Lietuvos talentus, B. Vasiliauskaitę pasiekė iš pirmų rankų. Kaip atsitiko, kad būtent Beata iš gausaus A. Livonto ugdytinių būrio toliausiai nuėjo, daugiausiai pasiekė pedagogikos srityje? Reikėtų paminėti itin nuoširdų profesoriaus ir tuometinės studentės bendravimą. Judviejų pokalbiai telefonu bute Kačalovo gatvėje trukdavo ištisas valandas, jų klausėsi ir kiti šeimos nariai, palydėdami šmaikščiomis vaikiškomis replikomis. Tačiau prisiminus šiandien ( o juk nuo to laiko praėjo bene 50 metų), iškyla gal ir ne visai pastebimo, tačiau rimto ir atsakingo meninės ir estetinės pasaulėžiūros formavimo vaizdas, nes pokalbiai profesoriaus sumanumo ir diplomatijos dėka nuolat nukrypdavo į meno pasaulio lankas, o ten klausimų visada apstu. Turbūt nesuklysime pasakę, kad didžiausias pedagogo talentas – įžvelgti mokinio talentą.
2010 m. sausio 6 d. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje vyko mokytojos ekspertės Beatos Vasiliauskaitės- Šmidtienės 50 pedagoginės veiklos ir 70 metų sukakties minėjimo koncertas.
Jame grojo Beatos Vasiliauskaitės – Šmidtienės smuiko klasės mokiniai – A. Pilecka, M. Plėšnytė,
B. Gumėnaitė, M. Pranskutė, U. Pugačiukaitė, S. Dikšaitytė, P. Daukšytė, I. Pranskutė, A. Šochas.
Akompanavo buvusių jubiliatės mokinių styginių kvartetas A. Jusionytė, G. Armonaitė, M. Vytas,
G. Žukauskas.
Programoje skambėjo J.S. Bach, Ch. Dancla, Dž. Pergolezi, A. Vivaldi, G. Handel, W.A. Mozart, C. Franck kūriniai.