Bernardas Vasiliauskas
Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513
Nuo 1948 m. iki 1949 m. Vilniaus 23-ioji pradžios mokykla
Nuo 1949 m. iki 1951 m. Vilniaus 1-oji Berniukų gimnazija, vėliau pavadinta A. Vienuolio vardu
Nuo 1951 m. iki 1956 m. Vilniaus Dešimtmetė muzikos mokykla, fortepijono spec,, dėst. O.A.Šteinberg
Nuo 2014 m. Vilnius, Lietuvos Valst. konservatorija, vargonų kat., prof. L. Digrys
2014 m. Už vargonų gausmą virš Vilniaus Šv. Kristoforo statulėle buvo apdovanotas Katedros vargonininkas Bernardas Vasiliauskas
Lietuvių pianistas, vargonininkas, vargonų restauratorius, pedagogas Bernardas Vytuolis Vasiliauskas gimė 1938 m. balandžio 28 d. Kaune, muzikų Onos Meliešytės–Vasiliauskienės ir Leonardo Vasiliausko šeimoje.
1945–1948 m. mokėsi Kauno 10–ojoje pradžios mokykloje, 1949–1951 m. – Vilniaus I–ojoje Berniukų gimnazijoje, 1951–1956 m. – Vilniaus 10-metėje muzikos mokykloje. Dar vaikystėje tėvas, Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro pirmasis trombonininkas, nusivesdavo sūnų į repeticijas, spektaklius. Būdamas šešiolikos, B. Vasiliauskas debiutavo kaip orkestro artistas. Nacionalinio operos ir baleto teatro orkestre jis grojo 1954–1966 m.: elektrine fisharmonija atliko vargonų partijas Ch. Gounod operose „Faustas“, „Romeo ir Džuljeta“, G. Puccini operoje „Toska“ ir kt.; buvo teatro koncertmeisteriu – akompanavo teatro solistams: A. Kučingiui, E. Čiudakovai, V. Rubackiui, L. Muraškai, E. Kaniavai, V. Noreikai ir kt.
1961 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) B. Vasiliauskas baigė fortepijono specialybę (prof. Olgos Šteinberg klasę), 1966 m. – vargonų specialybę (prof. Leopoldo Digrio klasę): B. Vasiliauskas yra pirmasis prof. L. Digrio atkurtos Vargonų klasės absolventas. 1961–1965 m. jis buvo šios konservatorijos koncertmeisteriu, 1965–1977 m. – dėstytoju, 1995–2007 m. – LMTA bažnytinio vargonavimo praktikos vadovu.
1968 m. Vilniuje įvyko pirmasis Sovietų Sąjungoje vargonininkų konkursas – M. K. Čiurlionio vargonininkų konkursas. Šiame konkurse B. Vasiliauskas tapo I premijos laureatu.
Pirmąjį viešą vargonų muzikos koncertą B. Vasiliauskas sugrojo 1963 m. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (tuometinėje Paveikslų galerijoje). Iš viso B. Vasiliauskas surengė virš 3000 koncertų solo ir su įvairiais solistais, chorais, orkestrais, paruošė ir atliko teminius ciklus „XX amžiaus vargonų muzika“, „Koncertai vargonams ir orkestrui“, „Lietuvių vargonų muzika“ ir kt. Su koncertinėmis programomis aplankyta daugelis Europos šalių (Vokietija, Prancūzija, Belgija, Didžioji Britanija, Ispanija, Italija, Norvegija, Lenkija, Čekija, Rusija, Izraelis), buvusios Sovietų Sąjungos šalys, JAV ir Kanada. B. Vasiliausko scenos partneriai: sopranai G. Apanavičiūtė, E. Čiudakova, G. Kaukaitė, A. Krikščiūnaitė, I. Milkevičiūtė, mecosopranai B. Almonaitytė, N. Ambrazaitytė, tenorai V. Adamkevičius, E. Kaniava, V. Noreika, bosai V. Daunoras, A. Kučingis, V. Prudnikovas; instrumentalistai A. Budrys, J. Fledžinskas, K. Kalinauskaitė, R. Katilius, D. Katkus, A. Livontas, P. Radzevičius, A. Vizgirda, P. Vyšniauskas; chorai „Aidas“, „Aukuras“, „Ąžuoliukas“, „Dagilėlis“, Kauno valstybinis, „Liepaitės“, „Polifonija“, „Sakalas“, „Varpas“; dirigentai J. Aleksa, J. Domarkas, M. Dvarionaitė, B. Dvarionas, R. Geniušas, V. Miškinis, Ch. Potašinskas, G. Rinkevičius, S. Sondeckis, V. Viržonis ir kt.
B. Vasiliausko koncertiniame repertuare – apie 450 įvairių epochų vargoninių kūrinių. Svarią vietą repertuare užima lietuvių autorių kūryba. Jis suredagavo ir pirmasis atliko kompozitorių V. Bagdono, A. Bražinsko, K. Brundzaitės, J. Juozapaičio, J. Karoso, K. Kavecko, G. Kuprevičiaus, T. Makačino, V. Miškinio, A. Račiūno, S. Vainiūno, K. Vasiliauskaitės, R. Žigaičio kūrinius vargonams. K. Brundzaitė dedikavo B. Vasiliauskui kūrinį vargonams ir orkestrui „Dialogai“ (1970), G. Kuprevičius – Sonatą vargonams Nr. 1 (1968), Sonatą vargonams Nr. 3 „Borobudur“ (1976), Koncertą Nr. 1 smuikui ir vargonams (1971, dedikacija A. Livontui ir B. Vasiliauskui), K. Vasiliauskaitė – Sonatą dvejiems vargonams (1988, dedikacija B. Vasiliauskui ir V. Prekerytei).
1988 m. B. Vasiliauskui suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto vardas.
1977–2002 m. B. Vasiliauskas buvo Respublikinio kultūros paminklų restauravimo tresto vargonų dirbtuvių (nuo 1993 m. UAB „Vilniaus vargonų dirbtuvė“) restauratoriumi–intonuotoju. Intonavo restauruotus ir rekonstruotus vargonus Vilniuje, Kaune, Šiluvoje, Kėdainiuose, Tytuvėnuose, Šešuolėliuose, Panevėžyje, Peterhofe, Maskvoje, naujai pastatytus vargonus Vilniuje, Kaune, Kernavėje, Nidoje ir kt. Iš viso Maestro dirbo prie daugiau nei 50-ies įvairaus dydžio koncertinių ir bažnytinių vargonų.
Vilniaus Arkikatedrą grąžinus tikintiesiems, Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko kvietimu nuo 1989 m. B. Vasiliauskas tapo Arkikatedros bazilikos vargonininku. Kartu su Arkikatedros Didžiuoju, Jaunimo ir Parapijos chorais B. Vasiliauskas dalyvavo susitikime su Popiežiumi Jonu Pauliumi II Lomžos katedroje (1991), pasirodė Paryžiaus Dievo Motinos katedroje (1992), Vokietijos katalikų dienose Karlsruheje (1992), vargonavo šv. Mišių, kurias aukojo Popiežius Jonas Paulius II Vilniaus Vingio parke, metu (1993), audiencijos pas Popiežių Joną Paulių II metu Romos Šv. Petro bazilikoje (1996), muzikavo Barselonos, Madrido ir Toledo katedrose (visi 1998), Rygos katedroje ir Šv. Petro bažnyčioje (2003 ir 2007), senosiose lietuvių etninėse žemėse – dabartinėse Baltarusijos, Lenkijos, Kaliningrado srities teritorijose – Gervėčiuose (2000), Tilžėje (naujos katalikų bažnyčios pašventinimo iškilmėse, 2002) Tolminkiemyje, Karaliaučiuje), taip pat įvairiose religinėse šventėse ir pamaldose Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių, Šiluvos, Varnių, Utenos, Kaišiadorių, Anykščių, Biržų, Vabalninko, Šakių, Švenčionių, Vilkaviškio, Druskininkų, Kėdainių, Telšių, Lentvario, Obelių, Tytuvėnų, Salako ir kt. bažnyčiose. Pastaruosius dešimtmečius būtent Maestro Bernardo Vasiliausko vargonavimą Vilniaus arkikatedroje bazilikoje visa Lietuva girdėjo per masinės informacijos kanalus visų didžiųjų Valstybinių ir religinių švenčių metu. Per nepilnus 30 metų su Vilniaus arkikatedros muzikiniais kolektyvais B. Vasiliauskas įvairiomis progomis surengė apie 2000 sakralinės ir liturginės muzikos pasirodymų.
1995 m. B. Vasiliauskas buvo tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų konkurso žiuri nariu; 2004, 2005, 2007, 2010 m. – J. Naujalio jaunųjų vargonininkų konkurso žiuri nariu; 2014 m. – J. Žuko konkurso bažnyčių vargonininkams žiuri pirmininku.
Nuo 2005 m. B. Vasiliauskas yra Lietuvos muzikų sąjungos narys. 2005 m. lapkričio 11 d. LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513B. Vasiliauskui yra suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2007 m. – Nacionalinės vargonininkų asociacijos narys.
2013–aisias B. Vasiliauskas buvo įvertintas LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo statulėle „už vargonų gausmą virš Vilniaus“.
2014 m. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų 30–mečio proga Neringos meras Darius Jasaitis apdovanojo B. Vasiliauską, Nidos vargonų statytoją, jubiliejiniu medaliu „už Kuršių nerijos kultūrinių tradicijų puoselėjimą ir indėlį garsinant Neringos vardą“.
Apie B. Vasiliauską rašoma leidiniuose „Kas yra kas Lietuvoje“ (1990–2015), muzikologo Vaclovo Juodpusio knygoje „Tai buvo…: muzikinės kultūros atspindžiai“ (2008, p. 360–364), „Muzikos enciklopedijoje“ (2007, T. 3, p. 597), „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ (2013, T. 24, p. 726), žurnaluose „Muzikos barai“ („Arkikatedros vargonininkas: pokalbis su Bernardu Vasiliausku. Kalbino Balys Vaitkus“, 2009, Nr. 3/4, p. 20–22), „Bravissimo“ („Vasiliauskų šeimos saga“, Dalia Sverdiolienė, 2009, Nr. 2, p. 24–25), dienraščiuose „Lietuvos žinios“ (B. Vasiliauskas: „Rankų dar nepakėliau“, 2009-12-16), „Lietuvos rytas“ („Vargonininkui B. Vasiliauskui arkikatedros vargonų gaudesys – tobulas“, 2013-03-17), savaitraštyje „7 meno dienos“ („Vargonams įkvepiantis gyvybę. Pokalbis su Bernardu Vasiliausku“, Eglė Šeduikytė, 2013-12-20 Nr. 47) ir kt.
DISKOGRAFIJA
B. Vasiliauskas dalyvavo įrašant virš trisdešimties vinilinių plokštelių (LP), juostinių kasečių, CD ir DVD.
Plokštelėse įamžinta pasaulinė klasika: J. P. Sweelincko, J. Pachelbelio, J. Kuhnau, F. Manfredini, G. P. Telemanno, J. S. Bacho, A. Vivaldi, G. F. Händelio, J. G. Albrechtsbergerio, L. Cherubini, J. Brahmso, P. Ebeno ir lietuvių autorių: J. Naujalio, Č. Sasnausko, S. Vainiūno, K. Brundzaitės, V. Barkausko, T. Makačino, R. Žigaičio opusai.
A. Vivaldi, Ch. W. Glucko, F. Kreislerio, O. Respighi, J. Pakalnio kūriniai, atl. A. Livontas (smuikas), B. Vasiliauskas (fortepijonas), 1966 (LP, Leidykla „Melodija“)
J. M. Leclair Sonata Nr. 8 smuikui, altui ir fortepijonui D-dur, atl. K. Kalinauskaitė (smuikas), J. Fledžinskas (altas), B. Vasiliauskas (fortepijonas), 1966 (LP, Leidykla „Melodija“)
A. Corelli „Adagio“; G. F. Handel „Menuett“, atl. J. Fledžinskas (altas), B. Vasiliauskas (fortepijonas), 1967 (LP, Leidykla „Melodija“)
Ištraukos iš baletų, M. Brucho, J. Masnet, F. Riso kūriniai: A. Livontas (smuikas), B. Vasiliauskas (fortepijonas), 1968 (LP, Leidykla „Melodija“)
https://www.pakartot.lt/album/untitled2
P. Eben „Sekmadienio muzika“ vargonams, atl. B. Vasiliauskas, 1969 (LP „Antrasis Vilniaus vargonų muzikos festivalis“, Leidykla „Melodija“)
F. Manfredini „X simfonija kameriniam orkestrui ir vargonams“, atl. LKO, solistas – B. Vasiliauskas, dir. S. Sondeckis, 1972 (LP „Kamerinės muzikos koncertas“, Leidykla „Melodija“)
J. Marcinkevičius „Mindaugas“, Valstybinio akademinio dramos teatro spektaklis; vargonais groja B. Vasiliauskas, 1972 (LP „Mindaugas“, Leidykla „Melodija“)
S. Vainiūnas „Koncertas-Poema vargonams“, R. Žigaitis „Iškilminga muzika“ vargonams, vaikų chorui ir kameriniam orkestrui, solistas B. Vasiliauskas, 1972 (LP „S. Vainiūnas, V. Budrevičius, R. Žigaitis“, Leidykla „Melodija“)
V. Barkauskas „Gloria Urbi“, 1973 (LP „Trečiasis Vilniaus vargonų muzikos festivalis“, Leidykla „Melodija“)
https://www.pakartot.lt/album/treciasis-vilniaus-vargonu-muzikos-festivalis/gloria-urbi
K. Brundzaitė „Septynios mįslės“ chorui, vargonams ir orkestrui; „Dialogai“ vargonams ir kameriniam orkestrui, atl. Kauno Valstybinis choras, LKO, B. Vasiliauskas, 1973 (LP „Konstancijos Brundzaitės muzika“, Leidykla „Melodija“)
https://www.pakartot.lt/album/konstancijos-brundzaites-muzika
L. Cherubini „Requiem“, atl. choras „Ąžuoliukas“, B. Vasiliauskas (vargonai), 1974 (LP „Requiem“, Leidykla „Melodija“)
V. d‘Indy Kantata „Šv. Marija Magdalietė“ op. 23, atl. choras „Liepaitės“, B. Vasiliauskas (vargonai), 1975 (LP „Dainuoja mergaičių choras „Liepaitės“, Leidykla „Melodija“)
R. Žigaitis „Iškilminga muzika“ vargonams, vaikų chorui ir kameriniam orkestrui, solistas B. Vasiliauskas, 1977 (LP „Didžiojo Spalio žemei“, Leidykla „Melodija“)
O. di Lasso, Palestrina, M. Praetorius Motetai ir Madrigalai, atl. choras “Liepaitės”, B. Vasiliauskas (vargonai), 1977 (LP „Senoji chorinė muzika“, Leidykla „Melodija“)
B. Britten „Missa Brevis in D“, atl. Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos choras, B. Vasiliauskas (vargonai), 1978 (LP „Vilniaus M. K. Čiurlionio VMM choras, Leidykla „Melodija“)
M. Duruflé „Requiem“, atl. choras „Ąžuoliukas“ ir Bernardas Vasiliauskas, 1982 (LP, Leidykla „Melodija“)
https://www.pakartot.lt/album/requiem-maurice-durufle
Vokiškos ir itališkos arijos, vargonais akompanuoja B. Vasiliauskas, 1983 (LP „Gražina Apanavičiūtė“, Leidykla „Melodija“)
https://www.pakartot.lt/album/untitled5
J. Naujalis – Preliudai vargonams, 1983 (LP „Juozas Naujalis – Kameriniai kūriniai“, Leidykla “Melodija”)
J. Kuhnau Sonata nr. 1; „Magnificat primi toni“, atl. B. Vasiliauskas, 1984 (LP „Lietuvos vargonai: Šešuoliai“, Leidykla „Melodija“)
Č. Sasnauskas „Preliudas ir fuga a-moll“, J. Brahms Choraliniai preliudai, „Preliudas ir fuga g-moll“, atl. B. Vasiliauskas (vargonai), 1984 (LP „Lietuvos vargonai: Panevėžys“, Leidykla „Melodija“)
J. S. Bach „Koncertas G-dur“, J. Haydn „Pjesės laikrodžio vargonams“, G. A. Sorge „Toccata per Ogni Modi“, atl. B. Vasiliauskas, 1984 (LP „Lietuvos vargonai: Vilniaus universitetas“, Leidykla „Melodija“)
T. Makačinas „Antroji sonata vargonams“, 1986 (LP „Teisutis Makačinas - Vargonų ir simfoninė muzika“, Leidykla „Melodija“)
G. Kuprevičius: „Borobudur-Sonata Nr.3“, atl. B. Vasiliauskas (vargonai), 1986 (LP, Leidykla „Melodija“)
Kalėdų giesmės, atl. choras "Ąžuoliukas", B. Vasiliauskas (vargonai), 1989 (LP „Kalėdų giesmės“, Leidykla „Melodija“)
Missa In Honorem St. Casimiri, atl. choras „Ąžuoliukas“, B. Vasiliauskas (vargonai), 1990 (LP „In Honorem St. Casimiri“, Leidykla „Melodija“)
J. Kačinskas „Missa In Honorem Immaculati Cordis Beatae Mariae Virginis“, atl. choras "Vilnius“, B. Vasiliauskas (vargonai), 1995 (Cass.)
J. S. Bach, G. F. Handel, A. Scarlatti, G. Pergolesi, L. Cherubini arijos, atl. B. Almonaitytė (mecosopranas), B. Vasiliauskas (vargonai), 1997 (CD „Birutė Almonaitytė. Arijos, giesmės, dainos“, Vilniaus plokštelių studija)
J. S. Bach, J. P. Sweelinck, J. Brahms kūriniai vargonams, atl. B. Vasiliauskas, 1998 (CD „Lietuvos vargonai: Šešuoliai, Dotnuva, Panevėžys“, Vilniaus plokštelių studija)
J. Paulikas „Sonata valtornai ir vargonams“, atl. V. Vitartas (valtorna), B. Vasiliauskas (vargonai), 2003 (CD „Klaipėdos kompozitorių kūriniai“, Lietuvos Radijas)
J. S. Bach, G. F. Handel, A. Scarlatti, G. B. Pergolesi Arijos, atl. B. Almonaitytė (mecosopranas), B. Vasiliauskas (vargonai), 2004 (2 *CD „Birutė Almonaitytė“, Lietuvos Radijas)
„Tyliąją naktį“. Kalėdų Giesmės, vargonais akompanuoja B. Vasiliauskas, 2007 (CD, Leidykla „Semplice“)
„Senieji Lietuvos vargonai“. Dokumentinis filmas apie istorinius vargonus Lietuvoje, 30 min., scen. aut. dr. Girėnas Povilionis, rež. Tomas D. Ribaitis, vargonuoja B. Vasiliauskas, 2008 (DVD, TV Europa, Kultūros paveldo departamento užsakymu)
K. Vasiliauskaitė „Stabat Mater“, „Mišios šv. Cecilijos garbei“, „Magnificat“, atl. choras „Vilnius“, B. Vasiliauskas (vargonai), 2016 (CD „Musica Sacra“, Lietuvos aklųjų choras).
Bernardo Vasiliausko įrašai:
https://open.spotify.com/artist/1OQlxM4OoCEcfTNCajTdWr
VARGONDIRBYSTĖ
1972 m. prie tuometinės Paminklų restauravimo valdybos buvo įkurta vargonų restauravimo dirbtuvė (nuo 1991 m. – Vilniaus vargonų dirbtuvė). Dirbtuvės vadovo Rimanto Gučo kvietimu 1977 m. vargonų restauratoriumi–intonuotoju pradėjo dirbti vargonininkas Bernardas Vasiliauskas. Sovietų Sąjungoje tai buvo vienintelė vargonų dirbtuvė, todėl restauratoriai dirbo ne tik Lietuvoje, bet ir Rusijos miestuose. Per 25–erius metus B. Vasiliausko rankose atgijo ar naujai suskambo apie 50 vargonų. Vilniaus vargonų dirbtuvėje B. Vasiliauskas dirbo iki 2002 m. Jį savo mokytoju laiko vėlesnė Lietuvos vargonų meistrų (restauratorių) karta: Antanas Šauklys, Alvydas Šeduikis, Laimis Pikutis, dr. Girėnas Povilionis ir kt.
Reikšmingiausi B. Vasiliausko – vargonų intonatoriaus – darbai
1978 m. – Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilikos vargonai
1979 m. – Oginskių koplyčios Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje vargonai
1979 m. – Vilniaus universiteto Aulos vargonai
1979 m. – Kėdainių Šv. Jurgio bažnyčios vargonai
1980 m. – Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia: Nicolauso Jantzono vargonų (1789) restauravimas
1982 m. – Kauno Vytauto Didžiojo bažnyčios vargonai
1983 m. – Kauno Arkikatedra bazilika: Juozapo Radavičiaus vargonų (1882) restauravimas
1983 m. – Kauno evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai
1983 m. – Panevėžio Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia: Juozapo Radavičiaus vargonų (1887) restauravimas
1984 m. – Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai
1984 m. – Šešuolių Šv. Juozapo bažnyčios vargonai
1986 m. – Skaudvilės Šv. Kryžiaus bažnyčios vargonai
1988 m. – Vilniaus Šv. Kryžiaus (bonifratrų) bažnyčios vargonai (tuometinė Mažoji baroko salė)
1989 m. – Telšių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios vargonai
1990 m. – Želvos Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios vargonai
1990 m. – Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčios vargonai
1993 m. – Kėdainių Šv. Juozapo bažnyčios vargonai
1993 m. – Kernavės Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios vargonai
1993 m. – Pabiržės Švč. Trejybės bažnyčios vargonai
1993 m. – Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčios vargonai
1994 m. – Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros vargonai
1996/1999 m. – Kietaviškių Švč. Trejybės bažnyčios vargonai
1998 m. – Maskvos Glinkos muziejus: istorinių Friedricho Ladegasto vargonų (1868) restauravimas
2000 m. – Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčios didieji vargonai (didžiausi Lietuvos vargonai)
Nuo 1989 m. nuolat prižiūri Vilniaus Arkikatedros bazilikos didžiuosius vargonus.
PASTARŲJŲ 5–ERIŲ METŲ VEIKLA
Nuo 1989 m. iki šių dienų B. Vasiliauskas yra pagrindinis Vilniaus arkikatedros bazilikos vargonininkas. Darbas centrinėje Lietuvos šventovėje – įtemptas: visų svarbiausių Valstybinių ir Bažnyčios iškilmių proga vyksta tiesioginės LRT transliacijos, Arkikatedroje lankosi užsienio valstybių vadovų delegacijos, kiti svarbūs svečiai. Maestro B. Vasiliauskas ir Arkikatedros chorai atlieka svarbią misiją reprezentuojant Lietuvos bažnytinę muziką ir bendrą mūsų šalies kultūrą. Vien su Arkikatedros Didžiuoju choru B. Vasiliauskas vargonuoja mažiausiai 65 kartus per metus.
2013 m.
Sausio 13 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Sausio 13-osios aukoms atminti. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Vasario 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Birželio 14 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sakralinės muzikos valanda. Antonino Dvoržako kantata „Stabat Mater“. Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, solistai Julija Stupnianek, Raimonda Janutėnaitė, Algirdas Janutas, Ignas Misiūra, vargonininkas Bernardas Vasiliauskas.
Birželio 29 d. Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje. Dvasinės atgaivos vakaras. Žibutė Valkaitytė (fleita), Aušra Liutkutė (sopranas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Petras Vyšniauskas (saksofonas). Pranešimą „Tikėjimo metai – gyvenimo žingsniai“ skaitė kun. teol. lic. Ričardas Doveika.
Rugpjūčio 7 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Sakralinės muzikos valanda. Aistė Širvinskaitė (sopranas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Rugpjūčio 15 d. Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų mažojoje bazilikoje. Sakralinė muzikos ir poezijos valanda „Giesmė ir žodis Tavo garbei“. Gražina Urbonaitė (aktorė), Regina Šilinskaitė (sopranas), Dainius Puišys (baritonas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Rugpjūčio 18 d. Druskininkų Švč. M. Marijos Škaplierinės bažnyčioje. XI Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Petras Vyšniauskas (saksofonas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Spalio 12 d. Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės bažnyčioje. Konferencija – Vargonų muzikos koncertas. Dalyvavo muzikologas ir vargonų restauratorius Rimantas Gučas, vargonininkai Bernardas Vasiliauskas, Gediminas Kviklys, dr. Vidas Pinkevičius, Göranas Grahnas (Švedija).
Lapkričio 10 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Bernardo Vasiliausko 75-mečiui skirtas koncertas. Algirdas Budrys (klarnetas), Joana Gedmintaitė (sopranas), Rimantas Valančauskas (trombonas), berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Bernardas Vasiliauskas (vargonai), koncertą vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis.
Gruodžio 1 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncertas „Gloria in excelsis“. Lietuvos kamerinis orkestras, berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
2014 m.
Sausio 13 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Sausio 13-osios aukoms atminti. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Vasario 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Kovo 9 d. Sakralinės muzikos valanda Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Koncertas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Virgilijus Noreika (tenoras), Bernardas Vasiliauskas (vargonai), muzikologas Vaclovas Juodpusis.
Kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Balandžio 7 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje. Ciklo „Alma Mater musicalis“ koncertas „Giedrius ir bičiuliai – 70 minučių kartu“, skirtas Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Giedriaus Kuprevičiaus 70-mečiui. Sabina Martinaitytė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Audronė Eitmanavičiūtė (fortepijonas) ir Kauno styginių kvartetas: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Vilija Žilinskienė (II smuikas), Rūta Balniūtė (altas), Saulius Bartulis (violončelė), Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos mokiniai.
Birželio 14 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sakralinės muzikos valanda. Antonino Dvoržako gedulingos mišios „Stabat Mater“. Vilniaus arkikatedros bazilikos jaunimo choras, Marina Polukhina (sopranas), Emilija Nikitina (mecosopranas), Aleksandras Černovas (tenoras), Danilas Šaifulinas (bosas). Vargonininkas Bernardas Vasiliauskas.
Birželio 21 d. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje. XIII Tarptautinis festivalis „Vargonų vasara“, skirtas Nidos evangelikų liuteronų bažnyčios vargonų 30-mečiui. P. Vyšniauskas (saksofonas), B. Vasiliauskas (vargonai).
Liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Rugsėjo 19 d. Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčioje. Jono Žuko konkurso bažnyčių vargonininkams finalinis turas. B. Vasiliauskas – žiuri pirmininkas.
Rugsėjo 26 d. LDK Valdovų rūmuose. „Oršos pergalei – 500! Triumfo diena“. Oršos pergalės minėjimo iškilmės. Dalyvavo choras „Ąžuoliukas“ ir vargonininkas Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Gruodžio 26 d. Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje. Koncertas „Skamba Betliejaus varpai“. Berniukų ir jaunuolių choras „Ažuoliukas“, „Ąžuoliuko“ muzikos mokyklos IV klasės choras, Saulius S. Lipčius (gitara), Loreta Kuliešiuvienė (fortepijonas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
2015 m.
Sausio 13 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Sausio 13-osios aukoms atminti. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Vasario 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Birželio 27 d. Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčioje. Festivalis „Vargonų muzika Vilkyškiuose“. Valstybinis Vilniaus kvartetas, Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Liepos 26 d. Druskininkų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. XIII Tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Dalia Stulgytė-Richter (smuikas, Vokietija), Ye–Joo Agnes Lee (smuikas, Pietų Korėja), Algirdas Budrys (klarnetas), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Rugpjūčio – rugsėjo mėn. Vilniaus arkikatedros bazilikos administratoriaus kun. Virginijaus Česnulevičiaus teikimu B. Vasiliauskas paskirtas didžiųjų Arkikatedros vargonų restauracijos komisijos vadovu.
2016 m.
Sausio 13 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Sausio 13-osios aukoms atminti. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Sausio 31 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sakralinės muzikos valanda. Dalia Stulgytė-Richter (smuikas), Virgilijus Noreika (tenoras), Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Vasario 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Balandžio 20 d. Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje. Bernardas Vasiliauskas (vargonai), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Dominykas Vyšniauskas (trimitas).
Liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
2017 m.
Sausio 13 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Sausio 13-osios aukoms atminti. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Sausio 22 d. Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje. Koncertas, skirtas atkurtos vargonų klasės LMTA 55-mečiui. Vargonavo Leopoldas Digrys ir Bernardas Vasiliauskas.
Vasario 16 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Kovo 3 d. 18.30 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Sakralinės muzikos valanda. W. A. Mozarto ,,Karūnavimo mišios“. Berniukų ir jaunuolių choras ,,Ąžuoliukas“ bei Arkikatedros jaunimo choras. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas, dirigavo Vytautas Miškinis.
Kovo 4 d. Ukmergės Švč. Trejybės bažnyčioje. Parapijos atkūrimo 25 metų sukakties minėjimo koncertas. Berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“, Bernardas Vasiliauskas (vargonai).
Kovo 11 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios, skirtos Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Birželio 14 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Šv. Mišios Gedulo ir vilties dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
Liepos 6 d. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Iškilmingos šv. Mišios Lietuvos Valstybės – Mindaugo karūnavimo dienai. Vargonavo Bernardas Vasiliauskas. LRT transliacija.
CITATOS APIE BERNARDĄ VYTUOLĮ VASILIAUSKĄ
„Koncertuoti su gerbiamu maestro – sena mano svajonė. Jis – gilus, įspūdingas muzikas iš mano tėčio, smuikininko Algirdo Stulgio, kartos. Jiedu ne kartą drauge koncertavo. Man irgi labai norėjosi „paragauti“ to bendro muzikavimo džiaugsmo.“
Smuikininkė Dalia Stulgytė-Richter,
Drezdeno simfoninio orkestro koncertmeisterė, „Muzikos pripildys savo sielą“, „Lietuvos žinios“, 2016 01 27
„Vienas iš „užutėkių“, kur mane nunešė srovė – vargonų restauravimas, jam atidaviau 25 metus. Tai nepakartojami metai. Darbas be galo romantiškas: vasaros, praleistos tolimose kaimiškose parapijose, dieną ir naktį taisant vargonus, vis nauja pažintis su instrumentu. Neapleisdavo mintis, kad dirbu prie instrumento, kurį girdėjo ir mano protėviai. Tarsi užsimezga ryšys tarp kartų. Restauracija – tai dar viena mano profesija, apimanti staliaus, medžio apdirbimo, elektros, intonavimo, derinimo ir daugelį kitų darbų. Iš tylinčio metalo ir medžio prikelti didingą instrumentą, įkvėpti jam gyvybę ir suteikti norimą skambesį – tai nuostabus, nepakartojamas jausmas.“
Bernardas Vasiliauskas atsako į dr. Eglės Šeduikytės Korienės klausimus. „Vargonams įkvepiantis gyvybę“,
„7 meno dienos“, 2013 12 20
„Po to, kai 1988 m. Vilniaus arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems, vienas pirmųjų su Bažnyčios hierarchais į ją įžengė ir vargonininkas B. Vasiliauskas. Jį vargonuoti pasikvietė tuometis arkikatedros klebonas, šviesaus atminimo kunigas Kazimieras Vasiliauskas.“
Birutė Vyšniauskaitė, „Vargonininkui B. Vasiliauskui arkikatedros vargonų gaudesys – tobulas“,
„Lietuvos rytas“, 2013 03 17
„Mano ryšys su vargonais dvejopas. 25 metus dirbau vargonų restauratoriumi (intonuotoju). Ši veikla davė nepaprastai daug. Tai pažintis su vargonų konstrukcija ir vargonų bei jų vamzdžių remonto įgūdžiai. Tai artima pažintis su daugeliu Lietuvos vargonų (mano „sąskaitoje“ per 50 vargonų, kuriuos teko tvarkyti – intonuoti, derinti, reguliuoti ir t. t.). Tai pažintis su daugeliu Lietuvos vargonininkų, jų veikla ir gyvenimu. Tai pažintis su bažnytiniu vargonavimu ir bažnytinės muzikos padėtimi Lietuvoje.“
Bernardas Vasiliauskas atsako į dr. Vido Pinkevičiaus klausimus.
„Vargonai man atvėrė akis į dar nepažintą muzikos pasaulį“,
Bernardinai.lt, 2010 11 04
„Visi Šv. Jonų vargonų vamzdžiai vamzdeliai (o jų – tūkstančiai) prabilo mano rankose. Kaip žinome, naujai pagamintas vargonų vamzdis apskritai neskamba. Intonuotojo (tokios buvo mano pareigos Vilniaus vargonų dirbtuvėse) darbas – įkvėpti vamzdžiui gyvybę. Tam reikia išpjauti atitinkamo dydžio „burnelę“, „rasti“ garsą, nustatyti optimalų vamzdžio skambesį – tembrą, garsumą, aukštį, subalansuoti jau skambančių registrų (balsų) santykį – jie turi sudaryti visavertį ansamblį. Tai dešimtys įvairiausių operacijų, kurių visuma vadinama intonavimu, ir kurios nulemia vargonų veidą.“
Bernardas Vasiliauskas atsako į dr. Vido Pinkevičiaus klausimus.
„Vargonai man atvėrė akis į dar nepažintą muzikos pasaulį“,
Bernardinai.lt, 2010 11 04
„Nuo tada, kai Vilniaus arkikatedra buvo grąžinta tikintiesiems, prie šios šventovės vargonų šventadieniais sėdasi maestro Bernardas Vasiliauskas. Dvidešimt metų. Dirbti tokį darbą garsų vargonininką pakvietė bendrapavardis monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas, žinodamas, kad šiam atlikėjui Arkikatedros erdvė puikiai pažįstama – čia, kur anksčiau veikė Paveikslų galerija, jis grojo daugybę sykių ir netgi dalyvavo pačiame pirmame vargonų muzikos koncerte Šv. Kazimiero koplyčioje.“
Audrius Musteikis, „B. Vasiliauskas: „Rankų dar nepakėliau“,
„Lietuvos žinios“, 2009 12 16
„Nuo pirmų sugrąžintos Arkikatedros dienų jos tolimesnio gyvavimo liudininku tapo vargonininkas, ilgametis Arkikatedros bendruomenės narys Bernardas Vasiliauskas. Jo akivaizdoje vyko interjero pertvarkymo darbai, personalo kaita – per 20–tį metų čia pasikeitė nemažai žmonių. Kai kuriuos jų vargonininkas pamena visai dar berniukais, dabar štai – jau regi dirbančius pastoracinį darbą. Bernardo Vasiliausko akyse Arkikatedroje išaugo ištisa karta.“
„Arkikatedros vargonininkas: pokalbis su vargonininku Bernardu Vasiliausku“. Kalbino Balys Vaitkus.
„ Muzikos barai“, 2009, Nr. 3/4
Iš pokalbio su prof. L. Digriu:
– „Ar galėtume teigti, kad baigusieji Jūsų vargonų klasę iki 1969-ųjų natūraliai tapo rusiškosios mokyklos tęsėjais?“
– „Na, šito nesakyčiau apie Bernardą Vasiliauską – jis sugebėjo išlaikyti ryšį su lietuviškąja bažnytine tradicija.“
Leopoldas Digrys: „Rodos, netrukdžiau savo mokiniams tobulėti".
Kalbino Balys Vaitkus.
„Muzikos barai“, 2007
„Vargonuodamas romantikų, ypač savo pamėgto vokiečių kompozitoriaus S.Karg–Elerto, kūrinius, B. Vasiliauskas jautėsi visiškai laisvai. Čia instrumentas suskambo visa jėga, vėl galėjome gėrėtis puikiais vargonų spalvų deriniais bei įvertinti išlavintą vargonininko techniką. (...) Kartu tai buvo proga įvertinti ir kitą B. Vasiliausko – ansamblio solisto – amplua. Pasinaudodamas milžiniškomis vargonų galimybėmis, jis sugebėjo laviruoti garso spalva ir mase, neužgoždamas partnerių.“
Balys Vaitkus, „Skamba Filharmonijos vargonai“,
„7 meno dienos“, 1996-11-22
„Greta intensyvios koncertinės veiklos 1977 m. B. Vasiliauskas ėmėsi ir visai naujo, Lietuvoje jau užmiršto darbo. Jis tapo vargonų intonuotoju. Intonavimas – subtilus dalykas, galima sakyti, labiau menas negu amatas. Nuo intonuotojo priklauso, ar vargonai skambės tauriai, meniškai švariai, ar ne. O restauruoti istorinius vargonus dar sudėtingiau. Reikia ne tik išmanyti, bet ir „girdėti“ praėjusių epochų skambesį, gerbti ir mylėti praeities meistrus ir jų kūrinius. Išsami ir visapusiška pažintis su įvairiausiais vargonais praturtino jo vargonavimą“.
Rimantas Gučas, „Vargonininkas romantikas“,
„Vakarinės naujienos“, 1988
„Vargonininko profesija visuomet apimdavo platų veiklos barą. Bernardas Vasiliauskas pasiekė savotišką šios profesijos vienovę: turime plačiai žinomą atlikėją ir vargonų statytoją, triūsiantį prie istorijos paminklų. Bernardo asmeny turbūt galima pamatyti geriausių švietėjiškų savo kultūros tradicijų tąsą.“
Jūratė Landsbergytė, „Geriausia vargonuoti Lietuvoje“,
„Literatūra ir menas“, 1984
„Puikiausiai jausdamas šiuolaikinės muzikos dvasią, jos pulsą ir „aštrius kampus“, Bernardas vis dėlto būtų priskirtinas prie vargoniškųjų romantikų. Savo atliekamą muziką jis sodriai praturtina spalvomis, niuansais, ir tam tikra prasme, kaip vargonininkas, nors ir nekeldamas sau tokio tikslo, tęsia dar J. Naujalio mokyklos tradicijas. Jo grojime dominuoja harmoningi pradai, klasikinis santūrumas, „išjudinamas“ ne ekspresijos ar psichologinių susidūrimų, o susižavėjimo turtinga kūrybos kalba.“
Jūratė Landsbergytė, „Geriausia vargonuoti Lietuvoje“,
„Literatūra ir menas“, 1984
„Pirmą kartą sutikau Bernardą Vasiliauską prieš dešimtį metų, kai kreipiausi į jį, prašydamas paremontuoti bažnyčios vargonus. Bernardas su džiaugsmu pagelbėjo, o mano atminty išliko jo kruopštumas, atsakingumas. Žaviuosi, kaip Bernardas bendrauja su kiekvienu žmogumi, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ar užimamų pareigų. Jis į kiekvieną žmogų žiūri kaip į nuostabiausią Dievo kūrinį. Tai begalinės sielos ramybės žmogus. Jo grojimas suteikia saugumo tiek solistui, tiek chorui, tiek ir kunigui. Bernardas Vasiliauskas tai tikras savo srities profesionalas. Jo gyvenimas panardintas muzikos okeane.“
Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas
Virginijus Česnulevičius, 2017
„Bernardas Vasiliauskas – aukščiausios prabos instrumentalistas ir kukliausias mano kelyje sutiktų artistų. Lietuvos vargonų karalius.“
Lietuvos nacionalinės Kultūros ir meno premijos laureatas
prof. Petras Vyšniauskas, 2017
„Bernardo Vasiliausko vargoninė veikla, kaip niekieno kito, skleidėsi visomis įmanomomis kryptimis: koncertuojantis solistas, konkursų laureatas, patyręs bažnyčios muzikas, vargonų meistras–intonuotojas. Net ir mažiausio miestelio gyventojai žino šią pavardę: didžiausia šventė jiems – sulaukti svečiuose Arkikatedros choristų ir vargonininko Vasiliausko.“
Vargonininkas,
Nacionalinės vargonininkų asociacijos pirmininkas
dr. Balys Vaitkus, 2017
„Bernardas Vasiliauskas buvo pirmasis mano vargonų pedagogas. Be ilgų kalbų ir pamokymų įkvėpė susidomėjimą vargonais ir aistrą šiai profesijai.“
Vargonininkė, muzikologė
dr. Eglė Šeduikytė Korienė, 2013
ŠV. KRISTOFORO LAUREATAS B.VASILIAUSKAS: VILNIUS VISĄ LAIKĄ LAIMINGAS
2014-01-13 06:00; Vaida Kalinkaitė
Už vargonų gausmą virš Vilniaus Šv. Kristoforo statulėle buvo apdovanotas Katedros vargonininkas Bernardas Vasiliauskas. Jis įsitikinęs, kad šio apdovanojimo verti dauguma žmonių.
B.Vasiliauskas tikino nesijaučiąs ypač vertas Šv. Kristoforo statulėlės. Jo nuomone, tokių kaip jis gausu, ir kiekvieną sąžiningą žmogų būtų galima vienaip ar kitaip apdovanoti, padėkoti jiems už darbą.
"Na, tiesą sakant, man tai buvo nelaukta, netikėta. Man atrodė, kad visą gyvenimą gerai, sąžiningai dirbu savo darbą. Jeigu tai buvo pastebėta, palaikyta, kad tai reikalinga, tai ką gi, pradžiugino, paskatino", – apie apdovanojimą kalbėjo vargonininkas.
Nors savo kalboje Vilniaus miesto meras A.Zuokas teigė, kad 2013-aisiais miestiečiai tapo laimingesni ir yra labiau patenkinti gyvenimu, B.Vasiliauskas tikino, jog miestas laimingas buvo visada.
"Jeigu ten vienas ar kitas surūgusiu veidu vaikšto, tai nėra Vilniaus veidas. O šiaip – puikus, gražus miestas. Ypač vakarais po senamiestį pasivaikščiojus: šviesos, linksmų žmonių, turistų daug. Na, man visada gera nuotaika būna mieste. Tikrai nesutinku, kad paniurę veidai, kaip kartais spauda rašo, kad žmonės prislėgti, nusiminę. Tai netiesa", – prieštaravo B.Vasiliauskas.
Jis prisiminė, kad kai prieš 48-erius metus atvažiavo į Vilnių, šis tuo metu buvo tapęs griuvėsių miestu. Pašnekovas pasakojo, kad tuo metu visa centrinė sostinės dalis buvo kasinėjama, valomi namų griuvėsiai, bet iš karto pridūrė, jog dabar viskas tose vietose gražu ir netgi puošnu.
Vis dėlto jam arčiau širdies tai, kas išliko sena, – senamiestis. Tai mėgstamiausia B.Vasiliausko vieta, kaip ir jo gyvenamasis mikrorajonas – Lazdynai.
"Na, puikus rajonas – žalias, ramus, gėlėtas, žalumos daug, medžių", – džiaugėsi pašnekovas.
2014-aisiais jis linkėjo vilniečiams šiek tiek pasikeisti ir labiau pamilti savo miestą. B.Vasiliauskas tiki, kad tada sumažėtų skeptikų, kurie šiukšlina ir kitaip niokoja Vilnių.
"Tiesiog linkiu, kad visi labiau puoselėtų, puoštų tą miestą. Būtų tikrai puikus miestas. Taip, kaip turistai, užsieniečiai labai puikiai vertina Vilnių. Nors gal jie ne visą tą miestą mato. Mato tai, kas gražiausia. Bet linkėčiau, kad jis visas būtų gražus, ne tik centras", – vylėsi vargonininkas.
Tiesa, jis pridėjo, kad keistis ne pro šalį būtų ne tik sostinės gyventojams. Jo nuomone, lietuviai visai neblogai gyvena, bet yra įpratę verkšlenti ir dejuoti, esą nuolat kas nors yra ne taip, kaip turėtų būti, ko nors yra per mažai arba visai nėra. B.Vasiliauskas įsitikinęs, kad tai daroma visai be reikalo.
"Norėčiau, kad šie metai miestui būtų labai sėkmingi, kad jis toliau augtų, gražėtų. Miesto valdžia rūpestinga, gera, turinti fantaziją. Kad žmonės palaikytų tuos, kurie daro tvarką mieste, kad žmonės patys prisidėtų prie Vilniaus puošimo, kad būtų geri metai", – linkėjo pašnekovas.
TEATROLOGEI I.ALEKSAITEI IR VARGONININKUI B.VASILIAUSKUI – APDOVANOJIMAI
2013-12-13 15:57
Kultūros ministerijos apdovanojimai „Nešk savo šviesą ir tikėk“ penktadienį įteikti teatrologei profesorei Irenai Aleksaitei ir vargonininkui, vargonų restauratoriui Bernardui Vasiliauskui.
Šįmet garbingus gyvenimo jubiliejus atšventę laureatai pagerbiami už viso gyvenimo pasiekimus, už Lietuvos kultūrai įžiebtas idėjas ir iniciatyvas, pranešė Kultūros ministerija.
„Labai svarbu, kad visą gyvenimą pagal pašaukimą dirbantis žmogus būtų pastebėtas, įvertintas, nors žmogus dirba ne dėl įvertinimo, o kad darbas jam teikia malonumą. Jūs esate žmonės, nešantys šviesą gyvenime, kuris visas pašvęstas kultūrai, aukštoms vertybėms, Lietuvai. Jūs tikit tuo, ką dirbate, tuo tikėjimu užkrečiant jaunesnę kartą, kuri iš Jūsų mokosi, perima Jūsų patirtį, skaito Jūsų knygas ir straipsnius, mokosi iš Jūsų vargonavimo paslapčių“, - įteikdamas apdovanojimą sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – žvaigždė „Nešk savo šviesą ir tikėk“ įteikiamas nuo 2010 metų. Šį apdovanojimą yra pelnę per 60 Lietuvos kultūrai ir menui nusipelniusių žmonių, menininkų, kultūros mecenatų, dvasininkų.
Vaizdo įrašų galerijos
Bernardas Vasiliauskas
Nuotraukų galerijos
Bernardas Vasiliauskas
2014-11-18