BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS 2018 METŲ RENGINIAI
ŽALVARINIS
Liepos 28 d., šeštadienis
19 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4)
BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS ATIDARYMO KONCERTAS
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui
EINAM TOLYN
Atlieka folkroko grupė ŽALVARINIS
Robertas Semeniukas (gitara, vokalas), Sigita Jonynaitė-Būdienė (vokalas), Domas Žostautas (bosinė gitara), Sergej Makidon (būgnai)
Bilieto kaina 15 Eur
„Žalvarinis“ – žymiausia Lietuvos folkroko grupė iš Vilniaus. Aštrūs gitarų rifai, roko pulsavimas, folkloras, jo interpretacijos ir kitų muzikos stilių sintezė – visa tai ir yra „Žalvarinis“. Lietuviškos dainų tradicijos, ugningumas ir šiuolaikinės ne tik roko, bet ir bliuzo bei world muzikos įtakos sukuria nepamirštamą, galingą sprogstamąjį muzikinį mišinį.
Grupę 2001 metais įkūrė kompozitorius, prodiuseris, gitaristas ir vokalistas Robertas Semeniukas. Grupės energija ir rokenrolinis, bliuzinis grooveˊas įsuka, išjudina visus, todėl nenuostabu, kad „Žalvarinis“ pasirodo roko muzikos festivaliuose ne tik Lietuvoje, Latvijoje, bet ir Didžiojoje Britanijoje, Estijoje, Austrijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, gastroliavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje.
„Žalvarinis“ nevengia eksperimentuoti, bendradarbiauti su garsiausiais roko, džiazo, folkloro profesionalais, geriausiais Lietuvos atlikėjais, o 2014 metais sudrebino net Pasaulio lietuvių dainų šventę, kai savo dainas atliko kartu su jungtiniu šventės dalyvių choru.
Per septyniolika gyvavimo metų įrašyti šeši muzikos albumai, grota beveik visuose Lietuvos miestuose, dalyvauta koncertuose „Baltijos keliui“ atminti, Nepriklausomybės dienos minėjimuose Lietuvoje ir užsienyje. Grupės muzika skamba filmų garso takeliuose, radijo stotyse, televizijoje.
Programoje „Einam tolyn“ skambės naujausiame albume (kompaktinėje ir vinilinėje plokštelėse) įrašyti kūriniai „Ryto raga“, „ Kadujo“, „O kur josim“, „Trep trep“ ir kt.
FORTEPIJONO MUZIKOS VAKARAS
Liepos 29 d., sekmadienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
FORTEPIJONO MUZIKOS VAKARAS
VICTOR RYABCHIKOV (fortepijonas, Rusija)
Programoje: F. Chopin, M. Glinka, C. Kiuji, M. K. Oginskis
Bilieto kaina 10 Eur
Viktoras Riabčikovas (Victor Ryabchikov) – standartus laužantis aukščiausio lygio atlikėjas, kurio rankose fortepijonas atgyja, šaukia, verkia, dainuoja. Jam sėdint prie instrumento gali pajusti, kas yra magija.
Pianistas koncertavo beveik visose Europos šalyse, JAV, Indijoje, Argentinoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Zimbabvėje. Kviečiamas į festivalius Švedijoje, Didžiojoje Britanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Lietuvoje. Pats organizavo rusų muzikos festivalius Rusijoje, Švedijoje, Italijoje ir Šveicarijoje.
Labai gausi V. Riabčikovo diskografija – įrašyta 15 kompaktinių plokštelių: „Visi M. Glinkos kūriniai fortepijonui“ (3 CD; BIS, Šveicarija), „Brolių Rubinšteinų ir A. Borodino muzika“ (2 CD; „Olympia“, Didžioji Britanija), „P. Čaikovskio, F. Schuberto ir S. Rachmaninovo kūriniai fortepijonui“ (2 CD; „Intim Music“, Švedija), „F. Chopino muzika fortepijonui“ (2 CD iš koncertų Stokholme; „TVProm“, Švedija), „Rusų kompozitorių muzika“ (5 CD komplektas; „Bomba-Piter“, Rusija), „Rusų dvarų muzika“ („Melodija“, Rusija).
Po pirmojo pasirodymo Vakaruose praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pradžioje V. Riabčikovas akimirksniu užsitarnavo nepaprasto jautrumo ir žavesio pianisto vardą. Michailo Glinkos kūrinių atlikimas ir įrašai, kuriuos išleido firma BIS, sulaukė apžvalgų lavinos visame pasaulyje. Rusijoje ir Vakaruose į jo programas būdavo įtraukiami negirdėti ar pamiršti fortepijoniniai kūriniai, taip pat mažiau žinomų rusų kompozitorių romantikų opusai. Jo repertuaras itin platus, apimantis tiek vokalinę, tiek fortepijoninę muziką bei kūrinius su orkestru. 1992 metais UNESCO siūlymu Viktoras Riabčikovas buvo pripažintas metų pianistu.
Savo misiją ir veiklos prasmę pianistas mato supažindindamas užsienio klausytojus su retai atliekamų rusų kompozitorių muzika – jo repertuare atsirado monografinės M. Glinkos, C. Kiuji, J. Fieldo kūrinių programos. Išskirtinį dėmesį V. Riabčikovas skiria Michailo Glinkos kūrybai: organizavo didžiojo rusų kompozitoriaus atminimui skirtą festivalį, įkūrė Glinkos muzikos draugiją.
PRANCŪZŲ MUZIKOS VAKARAS
Liepos 30 d., pirmadienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
PRANCŪZŲ MUZIKOS VAKARAS
ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ ir ČIURLIONIO KVARTETAS
Jonas Tankevičius (I smuikas), Darius Dikšaitis (II smuikas), Gediminas Dačinskas (altas), Saulius Lipčius (violončelė)
Programoje: A. E. Chausson, F. Poulenc, M. Ravel, C. Debussy ir kt.
Bilieto kaina 10 Eur
Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatai Asta Krikščiūnaitė ir Čiurlionio kvartetas jau seniai publiką žavi išskirtinėmis prancūzų muzikos interpretacijomis. Poetinė dainų elegancija, lengvai skriejančios, judrios ir melancholiškos melodijos, išraiškinga, tačiau subtili ir neforsuota dainavimo maniera, išskirtinė sugestija ir skoningumas – visa tai būdinga A. Krikščiūnaitės prancūzų kompozitorių vokalinės lyrikos interpretacijai. Kiekvienas dainininkės atliekamas kūrinys virsta maža poema. Čiurlionio kvartetas per penkis veiklos dešimtmečius subrandino savitą stilių, kurio išskirtinė savybė – laisvas darnus muzikavimas, netrikdomas ir sudėtingiausios išskirtinio meistriškumo reikalaujančios muzikos. Kvarteto garsas net sunkiausiuose pasažuose išlieka gražus.
Emocingi, svajingi prancūzų kompozitorių kūriniai, subtilios melodijos ir jautrus muzikavimas šį vasaros vakarą dar kartą primins, kad vidinės šilumos ir nuoširdumo niekada nebūna per daug...
Asta Krikščiūnaitė dar studijuodama jaunųjų atlikėjų konkurse Moldovoje tapo I premijos laureate, vėliau – tarptautinio L. Pavarotti konkurso Filadelfijoje (JAV) diplomante.
Išpuoselėto dainininkės balso atspalviai – nuo švelnios lyrikos iki gilaus dramatizmo – leidžia atlikti įvairių žanrų muziką: operas, oratorijas, stambių formų kūrinius su simfoniniais orkestrais, kamerinę muziką, šiuolaikinių kompozitorių opusus. A. Krikščiūnaitė yra parengusi daugiau nei 80 operinių ir koncertinių soprano partijų, per 300 kamerinės muzikos kūrinių. Lietuvos kompozitorių kūriniuose yra specialiai A. Krikščiūnaitei parašytų partijų: Marija A. Žigaitytės operoje-misterijoje „Praregėjimas“, soprano partija A. Martinaičio oratorijoje „Mūsų laisvė: septynios invokacijos“, Kristina G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai“, Valerija A. Martinaičio operoje „Pasaulio dangoraižis“.
Astos Krikščiūnaitės kūryba įvertinta Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2011), ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai (2004), Lenkijos Respublikos kultūros ministro apdovanojimu „Už nuopelnus lenkų kultūrai“ (2012), Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“ (2005).
„Publika buvo pakerėta idealiai tolygaus visų instrumentų skambesio. Temos kontūrai, veržli linija, gajus ritmas ir tempas, garso efektai – visa tai buvo ekspresyviai perteikta skoningu stiliumi. Mes tiesiog stebėjomės garso spalvų prabanga. Tokius subtilius atspalvius gali išgauti tik talentingų artistų rankos!“; „Kvarteto garsas net sunkiausiuose pasažuose išlieka gražus. Laisvas muzikavimas, kaip savaime suprantamas dalykas, yra pagrindinis ansamblio bruožas“ – tokiomis ir panašiomis citatomis mirgėjo Vengrijos („Magyar Hírlap“), Vokietijos („Schwarzwälder Bote“), Norvegijos („Bergens Tidende“) laikraščiai po Čiurlionio kvarteto gastrolių šiose šalyse.
1968 metais susibūręs Čiurlionio kvartetas tebegarsėja kaip išradingas ir techniškai stiprus kolektyvas. 1990 m. kvartetui pirmajam iš mūsų šalies menininkų buvo suteiktas aukščiausias šalies apdovanojimas – Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. 2004 m. tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse Šveinfurte (Vokietija) ansamblis laimėjo II premiją, buvo apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“. 2005 m. didelio užsienio publikos ir spaudos susidomėjimo sulaukė Čiurlionio kvarteto koncertai pasaulinėje parodoje „EXPO“ Japonijoje ir pristatymas VCD formatu pasaulinėje mugėje „MIDEM“ Prancūzijoje. Kvartetas koncertavo visoje Europoje – nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat Kanadoje, JAE, JAV, Meksikoje, Japonijoje, Kinijoje, griežė tokiose salėse, kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musée dˊOrsay“ ir daugelyje kitų, prestižiniuose festivaliuose „Prahos pavasaris“, „Berliner Festwochen“, „Vlaanderen“, „Janačkuv Mai“, „Moravijos ruduo“, Šlėzvigo-Holšteino, „Meranofest“, „Europamusikale“, „Amadeo“ Zagrebe. Po debiuto garsiojoje Londono „Royal Festival Hall“ kultūros žurnalas „Musical Opinion“ rašė apie nuostabią, tiesiog genialią kūrinių interpretaciją, kuri Londono kamerinės muzikos mėgėjams priminė, kaip turi būti atliekama kvarteto muzika.
Pastaraisiais metais ansamblis inicijuoja originalius klasikos ir džiazo projektus, jo nariai pasirodo ir kaip solistai, dalyvauja tarptautinių konkursų vertinimo komisijose, veda meistriškumo kursus. Čiurlionio kvartetas groja unikaliais XVIII a. italų meistrų instrumentais.
Nuo 2018 m. kovo ilgametis kvarteto violončelininkas Saulius Lipčius savo pultą užleido į Lietuvą iš Austrijos grįžusiam Glebui Pyšniakui.
MUZIKOS KARALYSTĖS VITRAŽAI
Liepos 31 d., antradienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
MUZIKOS KARALYSTĖS VITRAŽAI
Programoje: G. F. Händelis, T. Merula, J. B. Lully, G. Bononcinni, M. T. Féerie, G. Sollima, D. E. Rappaz, J. Ibert ir kt.
REGNUM MUSICALE
Joana Daunytė (arfa), Elena Daunytė (violončelė), Vita Marija Daunytė (fleita), Kotryna Ugnė Daunytė (smuikas), Raimonda Daunienė (smuikas)
Bilieto kaina 10 Eur
„Regnum musicale“ (Muzikos karalystė) – keturių talentingų seserų Daunyčių ansamblis. Vita Marija groja fleita, Joana skambina arfa, Kotryna Ugnė griežia smuiku, o Elena – violončele. Muzikos studijas seserys pradėjo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, vėliau studijavo Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje, Amsterdamo konservatorijoje, Šiaurės karališkajame muzikos koledže Didžiojoje Britanijoje. Merginos yra daugelio tarptautinių konkursų laureatės.
Ansamblis atlieka tiek klasikinę, tiek populiariąją bei etnomuziką, mėgsta improvizuoti. Seserys savo pasirodymus scenoje papildo judesiu, teatro elementais. Tiek muzikos skambesiui, tiek reginiui žavesio suteikia arfa – ansambliuose nedažnai matomas karališkasis instrumentas.
2013 m. „Regnum musicale“ buvo pakviestas surengti koncertų ciklą Jungtinėse Amerikos Valstijose, dalyvavo klasikinės muzikos festivalyje „Festival Classique de la Madeleine“ Ženevoje (Šveicarija). 2014 m. vasarį tarptautiniame kamerinių ansamblių su arfa konkurse „Concurso Ibérico“ (Madridas) laimėjo pirmąją premiją. Muzikės yra pelniusios Lietuvos Respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės padėkas už muzikinius laimėjimus ir Lietuvos vardo garsinimą užsienyje.
Atlikėjos sako, kad muzika labai svarbi asmenybės formavimuisi, ji plečia jausmų ir proto ribas. Nuo mažens muzikuojančios seserys kiekvienam linki muzikos klausytis kuo dažniau. „Mums labai gera groti kartu. Alsuojame vienu ritmu ne tik dėl prigimtinių savybių, bet ir dėl vis augančio meistriškumo, kurio siekiame mokydamosi pas geriausius Lietuvos ir užsienio profesorius, – džiaugėsi Joana. – Muzikavo jau mūsų seneliai ir proseneliai, gyvenę kaimuose. Mūsų tėvelis Vaidotas Daunys buvo poetas, mama Raimonda – smuikininkė, taigi nuo mažens esame supamos muzikos, kūrybos. Atėjus laikui eiti į mokyklą, mama jau buvo nusprendusi mus visas leisti į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, kad gautume muzikos pagrindus. Ji kiekvienai intuityviai parinko instrumentą, kad susidarytų ansamblis. Laikui bėgant instrumentai neįtikėtinai pritiko ir patiko kiekvienai taip, kad nebenorėjome jų keisti. Na, nebent Elena yra maža išimtis – puiki violončelininkė pradėjo studijuoti dainavimą pas profesorių Vladimirą Prudnikovą.“
Išskirtinę sėkmę „Regnum musicale“ patiria gastrolėse užsienyje – merginos vertinamos kaip ypatingas reiškinys. „Pasirodo, koncertuojančios keturios seserys pasaulyje – retenybė. Mus nešioja ant rankų kaip stebuklą, – juokėsi arfa grojanti Joana. – Atrodo, šiais laikais jau niekuo nenustebinsi, bet šeimos bendrystė scenoje visus žavi.“
Beje, seserys aktyviai koncertuoja ir kaip solistės. Vyriausioji Joana arfa ne kartą yra skambinusi solo su simfoniniais, kameriniais orkestrais, su seserimi fleitininke Vita Marija parengė teatralizuotą muzikos ir šokio programą „Arfos glissando“.
Užsienyje mokslus baigusios Joana ir Vita Marija grįžo į Lietuvą dalintis savo patirtimi bei kūrybinėmis idėjomis. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančios smuikininkė Kotryna Ugnė ir violončelininkė Elena mano, kad dabar pasaulis taip sumažėjo, jog visai nesvarbu, kokioje šalyje gyveni. Viskas priklauso nuo to, ar esi kūrybingas ir originalus – taip jaunosios muzikės grindžia apsisprendimą dirbti Lietuvoje.
Šiais metais jaunatvišką dukterų būrį papildė mama smuikininkė Raimonda Daunienė.
VIOLONČELĖS ŽAVESYS
Rugpjūčio 1 d., trečiadienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
VIOLONČELĖS ŽAVESYS
NICHOLAS JONES (violončelė, Didžioji Britanija) ir JUSTAS ČEPONIS (fortepijonas)
Programoje: F. Chopin, L. Janaček, S. Rachmaninov
Bilieto kaina 10 Eur
https://www.youtube.com/watch?v=jGx-YnnCTgk
Ir koks dar instrumentas savo žavesiu galėtų prilygti violončelei? Nuostabus aksominis tembras, prigimtinė ramybė (net ir virtuoziškiausiuose kūriniuose) pagauna ir užhipnotizuoja grožiu, palaima, amžinybės pojūčiu...
Pirmoje Birštono vasaros menų akademijoje viešėjusi violončelė šiais metais sugrįžta: meistriškumo pamokas ves ir rečitalį grieš svečias iš Didžiosios Britanijos Nicholasas Jonesas. Jam talkins ką tik magistro studijas Paryžiaus konservatorijoje baigęs pianistas Justas Čeponis.
Esame išlepinti: praeityje dažnas svečias Lietuvoje buvo Mstislavas Rostropovičius, savo muzikavimu džiugina jo mokiniai Davidas Geringas ir Silvija Sondeckienė, Armonų dinastijos atstovai Rimantas, Edvardas, Jonas... Ramutė Kalnėnaitė, Mindaugas Bačkus, Edvardas Kulikauskas ir jo sūnus Justas, Vytautas Sondeckis... Visų nepastebimai brandą pasiekusių ar ryškiai debiutuojančių jaunųjų nė neišvardinsi. Tad nekantraudami laukiame šiųmečio Birštono vasaros menų akademijos svečio iš Didžiosios Britanijos Nicholaso Joneso.
Nicholasas Jonesas intensyviai koncertuoja, griežia tiek solo, tiek su orkestrais. Praeityje aštuonerius metus jis griežė kvartete, vėliau buvo Anglijos styginių orkestro (English String Orchestra) solistu ir meno vadovu. Būtent su šiuo orkestru dažnai koncertuodavo šviesaus atminimo lordas Yehudi Menuhinas. Su koncertais aplankytos ne tik Europos, bet ir didžiosios JAV koncertų salės, orkestras dažnai buvo kviečiamas (beje, kaip ir Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas Sauliaus Sondeckio) į Menuhino festivalį Gstaadte (Šveicarija).
Nicholasas Jonesas apdovanotas ypatingu gebėjimu įžvelgti studentų meninį potencialą ir jį atverti. Nesvarbu, ar sunkumų kyla dėl atlikėjo technikos, ar dėl jo asmenybės problemų – N. Jonesas randa išeitį ir pateikia vertingų įžvalgų.
N. Joneso pamokos – išskirtinė patirtis tiek žmogiško santykio, tiek meistriškumo prasme. Pedagogas bendrauja šiltai ir su humoru, stengiasi suprasti mokinius ir priimti juos tokius, kokie jie yra, o ne kokius jis norėtų matyti. Pamokose jis kalba apie viską: techniką, garsą, muziką ir interpretaciją, studentams suteikia muzikavimo laisvę, užuot primygtinai piršęs savo nuomonę.
Būti N. Joneso mokiniu reiškia leistis į nuostabią kelionę, prisiliečiant prie pirmapradžio muzikos grožio, įkvepiančių idėjų ir pajaučiant, kaip tavo rankose pražysta violončelė. Pozityvumas, kuris veržte veržiasi iš mokytojo, užkrečia ir jo mokinius.
N. Jonesas yra didžiausios Jungtinėje Karalystėje Chethamo muzikos mokyklos dėstytojas ir Karališkojo Šiaurės muzikos koledžo (Royal Northern Music College) Mančesteryje violončelės profesorius, veda meistriškumo kursus Europos muzikos akademijose ir konservatorijose, be jo neapsieina garsiausių konkursų žiuri.
VYTAUTO JUOZAPAIČIO KŪRYBOS VAKARAS
Rugpjūčio 2 d., ketvirtadienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
VYTAUTO JUOZAPAIČIO KŪRYBOS VAKARAS
Dalyvauja Kristian ATTILA (fortepijonas, Suomija), Vladimiras PRUDNIKOVAS, Eglė JUOZAPAITIENĖ ir Ieva Barbora JUOZAPAITYTĖ
Programoje – Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniai
Bilieto kaina 10 Eur
Kadaise Stanislavskis yra pasakęs: „Kad dainuotum arijas, reikia būti aktoriumi-dainininku. Kad dainuotum kamerinį repertuarą, reikia būti režisieriumi-dainininku.“
Nuostabus Lietuvos baritonas Vytautas Juozapaitis šių metų Birštono vasaros menų akademijos publikai ruošia staigmeną – kūrybos vakarą, kuriame skambės ne tik operinė, bet ir subtili, daugybės balso atspalvių ir sceninės meistrystės reikalaujanti kamerinė muzika.
Vytautas Juozapaitis – Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) ir visų svarbiausių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius.
Ilgametis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas šiame ir kituose Lietuvos muzikiniuose teatruose yra sukūręs beveik 50 pagrindinių baritono vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Su spektakliais V. Juozapaitis yra apkeliavęs beveik visą pasaulį, dalyvavęs daugybėje Lietuvos bei užsienio festivalių, buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas į vieną prestižiškiausių pasaulio muzikos forumų – Pekino tarptautinį muzikos festivalį.
Lietuvos kompozitoriai specialiai V. Juozapaičiui yra parašę grafo Šemetos (B. Kutavičiaus opera „Lokys“), karaliaus Mindaugo (B. Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“), Žygimanto Augusto (G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona“), Žilvino (A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“) partijas.
Kristianas Attila yra vienas ryškiausių Suomijos pianistų ir pedagogų, ugdomojo vadovavimo (angl. coaching) specialistas, daugiausia dėmesio skiriantis vokalinės muzikos žanrams – operai ir Lied. Jis studijavo Sibeliaus akademijoje Helsinkyje (Suomija) ir Malmės aukštojoje muzikos mokykloje (Musikhögskolan i Malmö, Švedija), stažavosi Suomijos nacionalinės operos studijoje.
Nuo 1997 m. Kristianas Attila dirbo lektoriumi ir vokalo repetitoriumi Sibeliaus akademijoje su Operos programos studentais.
Pianistas yra koncertavęs Europos, JAV, Kanados, Šiaurės Afrikos ir Japonijos koncertų salėse. Daug kartų kaip kviestinis pianistas yra dalyvavęs tarptautiniuose Mirjam Helin vokalistų konkursuose. 2007 m. buvo Tarptautinio Jeano Sibeliaus dainininkų konkurso Suomijoje žiuri narys. Pianistui teko bendradarbiauti su pasaulinio garso dainininkais – prof. Jamesu Kingu, Tomu Krause, Barbara Bonney, prof. Dorothy Irving (Švedija) ir kitais. Nuolatinis pianisto scenos partneris – baritonas Tommi Hakala. Su juo dalyvavo BBC Kardife rengiamame konkurse „Pasaulio dainininkas“ (BBC Cardiff Singer of the World), ten solistas pelnė pagrindinį prizą. Kristianas nuolat koncertuoja ir su kitais išskirtiniais dainininkais – baritonu Juha Uusitalo ir sopranu Pia Freund.
Kaip pianistas repetitorius atlikėjas dirbo Savonlinos operos festivalyje, Savonlinos muzikos akademijoje ir Suomijos nacionalinėje operoje. Yra išleidęs solinių albumų, drauge su Tommi Hakala įrašęs suomių kompozitoriaus Toivos Kuulu dainų, su Pia Freund ir Tommi Hakala – Sibeliaus kūrinių. Daug pianisto įgrotų kūrinių saugoma Suomijos nacionalinės televizijos fonduose.
Kristianas Attila kuria muziką fortepijonui ir kameriniams ansambliams, domisi improvizacija, kartu su Sibeliaus akademijos dėstytoja Martina Roos vedė improvizacijos operoje meistriškumo kursus. Pianistas meistriškumo kursus yra vedęs Kaire, Mičigane, Teksase.
Nuo 2016 m. Kristianas Attila yra Savonlinos muzikos akademijos meno vadovas.
BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS UŽDARYMO KONCERTAS
Rugpjūčio 5 d., sekmadienis
18 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS UŽDARYMO KONCERTAS
Koncertuoja BVMA dėstytojai ir dalyviai (vokalas, fortepijonas, arfa ir violončelė)
Bilieto kaina 10 Eur
Šeštąją Birštono vasaros menų akademiją tradiciškai užbaigs geriausi, didžiausią pažangą meistriškumo pamokose demonstravę dalyviai. Šiais metais girdėsime, regis, pačius nuostabiausius instrumentus – arfą, violončelę, žmogaus balsą ir fortepijoną. Su savo ugdytiniais scenoje pasirodys ir profesoriai, publikai per dešimt dienų drauge jie parengė intriguojančių staigmenų.
