Daiva daiva.tamosaityte@outlook.com
Meno kūrėjo statusas suteiktas 2011 m.
Fortepijono magistras, filosofijos mokslų daktaras
Pelnė LR švietimo ir mokslo m-jos padėkos raštą už gerą studentų parengimą J.Švedo konkursui (1998), „Kultūros barų“ (Broniaus Savukyno) premiją už straipsnių ciklą apie Lietuvą ir ES (2004), LR kultūros m-jos padėkos raštą už kūrybinę ir mokslinę veiklą, nuopelnus muzikos menui 50 m. sukakties proga (2013). Nominuota G.Petkevičaitės-Bitės premijai (2013), Kultūros m-jos publicistikos premijai (2014, 2016), Vaižganto premijai (2023).
TAMOŠAITYTĖ DAIVA (g. 1963 03 17, Vilniuje), filosofijos mokslų daktarė, kultūrologė, pianistė, muzikos kritikė, publicistė.
Šeima. Vyras Kazimieras Seibutis (g.1961), BNS Užsienio sk. vyr. redaktorius. Sūnus Jeronimas Mantvydas Seibutis (g.1990), dailininkas, grafikos spec. magistras. Tėvas Pranas (1931–2007), LMTA prof., birbynininkas, tarptaut. konkursų laureatas, LR nusipelnęs artistas, Dainų švenčių dirigentas, liaudies instrumentų kamerinio ansamblio „Sutartinė“ įkūrėjas ir vadovas; mama Regina Prakseda Tamošaitienė (Paskačimaitė) (g.1930), kanklininkė, dirigentė, pedagogė, LMTA doc., nusipelniusi artistė. Sesuo Dalia (g.1955), pianistė, Klaipėdos fakultetų fortepijono dėst. (1979–1990), „Caritas“ Klaipėdos sk. įkūrėja, vienuolė basoji karmelitė, nuo 2019 m. priorė (klauzūrinis vienuolynas, Vitenas, Vokietija). Senelis (iš mamos pusės) Stasys Paskačimas (1898–1981), tarnautojas, Panevėžio apygardos teismo sekretorius, politinis kalinys. Prosenelis Antanas Briedis (Briedelis) (1860–1942), knygnešys. Senelis (iš tėvo pusės) Kleopas (1906–1969), akordeonininkas, kapelos vadovas, Jurbarko m. kultūrininkas, jo antros eilės pusbrolis Antanas (1894–1940), pedagogas, teisės m. dr., teisingumo ministras A.Smetonos vyriausybėje.
Išsilavinimas.
1981 baigė M.K.Čiurlionio meno m-klą (V.Vitaitės fortepijono kl.)
1986 – Lietuvos valst. konservatoriją (V.Vitaitės fortepijono kl., V.Dapkutės-Palšauskienės klavesino fak., K.Kalinauskaitės kamerinio ansamblio kl., I.Čiurilaitės koncertmeisterio kl.)
1986–1987 lankė V.Bruverio muzikologijos spec. kursą, parašė baigiamąjį darbą „L. van Beethoveno sonata f-nui Nr. 23 f-moll op. 57 („Appasionata“): S.Richterio ir G.Gouldo interpretacijų lyginamoji analizė“
2005–2009 studijavo Kultūros, filosofijos ir meno i-to doktorantūroje
2009 apgynė filosofijos krypties disertaciją „Moteriškasis śakti principas Sri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje“
1993 stažavo JAV, 1995, 1998, 2010 – Indijoje, 2017 – Azerbaidžane
Darbinė veikla
1983–2001 – Lietuvos valst. konservatorijos (dabar – LMTA) Liaudies instrumentų ir Simfoninio dirigavimo k-drų koncertmeisterė, Bendrojo fortepijono k-dros fortepijono dėstytoja, muzikos kritikos fakultatyvo dėstytoja
2001–2005 užsiėmė kūrybine veikla
2005–2016 – Lietuvos kultūros tyrimų i-to (LKTI) Kultūrologijos ir Šiuolaikinės filosofijos skyrių mokslo darbuotoja
2016 iki dabar – žurn. „Pasaulio lietuvis“ redaktorė, vėliau – red. kolegijos narė, straipsnių autorė
2017 – Baku nac. mokslų akademijos Įstatymo ir žmogaus teisių i-to Tarptautinės plėtros agentūros AIDA moksl. bendradarbė (Azerbaidžanas)
2018 – užsiėmė kūrybine ir moksline veikla
2019 – Europos Sąjungos literatūros premijos Nacionalinio žiuri komisijos pirmininkė (EUPL)
2019 – dalyvavo rinkiminėje kampanijoje kandidatuodama į Europos Parlamento narius nuo visuomeninio komiteto Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“
2021-veda kultūrologijos ir filosofijos TV laidų ciklą apie posthumanizmą
2023 – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Memorialinio departamento Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vyriausioji specialistė
Faktai.
Veiklos sritys: muzika, literatūra, moksliniai filosofiniai bei kultūrologiniai tyrinėjimai.
Per daugelį metų dalyvavo Rašytojų klubo ir „Naujosios Romuvos“ renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Skaitė paskaitas ir vedė susitikimus Nac. filharmonijos simfoniniame klube, M.K.Čiurlionio namuose, Chodkevičių rūmuose, koncertinėje erdvėje „piano.lt“, Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos miestų vieš. bibliotekose ir koncertų salėse, dalyvavo LRT, LNK televizijos ir įvairiose radijo laidose. Knygos ir monografijos buvo pristatytos Lietuvos bibliotekose ir muzikos akademijose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje su koncertais. Aktyviai dalyvavo ir rengė vakarus minint Reginos Tamošaitienės ir Prano Tamošaičio 80-mečius ir 90-mečius LMTA ir Jurbarko kultūros centre.
Leidinių: „Muzikos barai“, „Pasaulio lietuvis“ red. kolegijų, M.K.Čiurlionio draugijos, Lietuvos estetikų asociacijos, Lietuvos muzikų s-gos, Lietuvos rašytojų s-gos narė. Įmonės „Sri Aurobindo kultūros židinys“, „Lietuvos-Indijos forumo“, „Vilniaus forumo“ steigėja ir dalyvė, Vilniaus senamiesčio seniūnijos bendruomenės atstovė (2008–2011), kandidatė į Vilniaus m. tarybą (2015, 2023). Dalyvo LR Seimo, BNS spaudos konferencijose. Kandidatė į Europos parlamentą (2019), Lietuvos šaulių sąjungos narė (nuo 2019 06 01). Europos Sąjungos literatūros premijos Nacionalinio žiuri komisijos pirmininkė (EUPL) (2019).
Veiklos sritys: muzika, literatūra, moksliniai filosofiniai bei kultūrologiniai tyrinėjimai.
Dirbdama LMTA surengė 3 teminius koncertų ciklus Menininkų rūmuose (dab. Prezidentūra), koncertavo solo Lietuvoje, Indijoje, JAV ir su partneriais šalyje (smuikininke G.Kučinskaite-Laurinavičiene, birbynininku E.Ališausku, dainininku D.Sadausku ir kt. atlikėjais). Kaip „Sutartinės“ koncertmeisterė gastroliavo Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje, JAV, Indijoje), atliko ir įrašinėjo šiuolaikinių liet. kompozitorių (K.V.Banaičio, E.Sausanavičiūtės, R.Kabelio) kūrybą.
Mokslinių interesų sritys: šiuolaikinė Lietuvos filosofija, muzikologija, kultūrologija, klasikinė indų muzikos estetika ir filosofija, lyginamoji indologija (XIX–XX a.), Azijos studijos. LKTI rengė 5 projektus. Parašė mokslinę studiją „Rasa – grindžiamasis Indijos muzikos estetikos principas“ (1998), sudarė ir išleido esė rinktinę „Sena ir nauja: sąlyčio paieškos ir integralaus požiūrio sklaida“ (2010), monografiją „Pranas Tamošaitis: gyvenimas ir veikla“ (2011), politinės filosofijos straipsnių rinktinę „Vapsvos efektas. Pamąstymai apie valstybės pagrindus“ (2020). parengė monografijos „Universalios kultūrinio tapatumo lytys: filosofinė moteriškojo prado rekonstrukcija Sri Aurobindo mąstyme“ rankraštį (2016), Vertė iš anglų k. knygas: A.S.Dalalas „Psichologija, psichinė sveikata ir joga“ (2002), D.Campbell „Mocarto muzikos poveikis“ (2005), biografiją „Nirodbaran. Dvylika metų su Sri Aurobindo“ (2014). Parašė pasaką vaikams „Baltukė ir Tvaskutis“ („Gimtasis žodis“, 2004). Paskelbė 50 mokslo straipsnių, 3 skyrius („Indijos muzika“, „Japonijos muzika“, „Japonijos radijo simfoninis orkestras“) Muzikos enciklopedijoje, 5 monografijų recenzijas (3 orientalistikos, 1 muzikologijos ir 1 šiuol. filosofijos). Mokslo darbus ir vertimus publikavo tęstiniuose leidiniuose: „Kultūrologija. Rytai-Vakarai: komparatyvistinės studijos“, „LOGOS“, „Liaudies kultūra“, „Tautos skambesiai“, „Darbai ir dienos“, „Sovijus“, „Acta Orientalia Vilnensia“, „Estetikos ir meno filosofijos tyrinėjimai“, KU, LKTI, Lietuvos ambasados Indijoje kolektyviniuose leidiniuose, „Skirsnemunė“; mėnraštyje „Mother India“. Dalyvavo ir skaitė pranešimus 32 resp. ir tarptaut. mokslinėse konferencijose. Vedė filosofijos seminarus LKTI, VU Orientalistikos centre, VGTU ir KU, dalyvavo VU Azijos studijų centro bakalaurų ir magistrų gynimuose, recenzavo darbus.
Išplėtojo originalų požiūrį į kultūrą ir jį pateikė virš 650 straipsnių (muzikos ir literatūros kritika, konkursų ir festivalių apžvalgos, vertimai, interviu, CD anotacijos, kultūrologija, eseistika). Tekstai publikuoti rinktinėje „Nirodbaran: Divinity‘s Comrade“ (2003), Lietuvos ir Indijos periodinėje spaudoje: „Mother India“, „Indra“, „Kultūros barai“, „Liaudies kultūra“, „Metai“, „Naujoji Romuva“, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, „Muzikos barai“, „Naujasis židinys – Aidai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „7 meno dienos“, „XXI amžius“, „Lietuvos rytas“, „Lietuvos žinios“, „Lietuvos aidas“, „Respublika“, „Vakarų ekspresas“, „Pasaulio lietuvis“, „Tėviškės žiburiai“; tinklaraščiuose: „alkas.lt“, „delfi.lt“, „bernardinai.lt“, „propatria.lt“, „slaptai.lt“, „pasauliolietuvis.lt“, „muzikusajunga.lt“, „eurozine.com“ ir kt. 2024 metais sukūrė savo kultūros ir mokslo svetainę "posthumanizmas.lt". Rašo ir verčia eilėraščius iš anglų kalbos.
Dalyvavo Rašytojų klubo ir „Naujosios Romuvos“ renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Skaitė paskaitas ir vedė susitikimus Nac. filharmonijos simfoniniame klube, M.K.Čiurlionio namuose, Chodkevičių rūmuose, koncertinėje erdvėje „piano.lt“, Vilniaus knygų mugėje, Lietuvos miestų vieš. bibliotekose ir koncertų salėse, dalyvavo LRT, LNK televizijos ir įvairiose radijo laidose. Knygos ir monografijos buvo pristatytos Lietuvos bibliotekose ir muzikos akademijose Vilniuje, Panevėžyje, Klaipėdoje su koncertais. Aktyviai dalyvavo ir rengė vakarus minint Reginos Tamošaitienės ir Prano Tamošaičio 90-mečius LMTA ir Jurbarko kultūros centre.
Leidinių: „Muzikos barai“, „Pasaulio lietuvis“ red. kolegijų, M.K.Čiurlionio draugijos, Lietuvos estetikų asociacijos, Lietuvos muzikų s-gos, Lietuvos rašytojų s-gos, Tautininkų s-gos narė. Įmonės „Sri Aurobindo kultūros židinys“, „Lietuvos-Indijos forumo“, „Vilniaus forumo“ steigėja ir dalyvė, Vilniaus senamiesčio seniūnijos bendruomenės atstovė (2008–2011), kandidatė į Vilniaus m. tarybą (2015, 2023). Dalyvo LR Seimo, BNS spaudos konferencijose. Kandidatė į Europos parlamentą (2019), Lietuvos šaulių sąjungos narė (nuo 2019 06 01). Europos Sąjungos literatūros premijos Nacionalinio žiuri komisijos pirmininkė (EUPL) (2019).
klasikinė, romantinė ir šiuolaikinė fortepijono literatūra
Kamerinių ansamblių, fortepijono duetų ir akompanavimo solistams literatūra
Dirbdama LMTA surengė 3 teminius koncertų ciklus Menininkų rūmuose (dab. Prezidentūra), koncertavo solo Lietuvoje, Indijoje, JAV ir su partneriais šalyje (smuikininke G.Kučinskaite-Laurinavičiene, birbynininku E.Ališausku, dainininku D.Sadausku ir kt. atlikėjais). Kaip „Sutartinės“ koncertmeisterė gastroliavo Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje, JAV, Indijoje), atliko ir įrašinėjo šiuolaikinių liet. kompozitorių (K.V.Banaičio, E.Sausanavičiūtės, R.Kabelio) kūrybą.