Egidijus Ališauskas

Egidijus Ališauskas
Birbynininkas, tarptautinio ir respublikinių konkursų laureatas, orkestrų dirigentas, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisteris, vadovas, LMTA liaudies instrumentų orkestro vadovas, docentas
1971-06-17
Meno kūrėjo statusas

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11

LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Biografija

EGIDIJUS ALIŠAUSKAS – Lietuvos muzikos akademijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Liaudies instrumentų ir akordeono katedroje 1995 metais baigė birbynės bakalauro studijas. 1996 metais gavo Muzikos akademijos magistro diplomą (birbynės specialybė). Tais pačiais metais įstojo į prof. J.Domarko orkestrinio dirigavimo kursą. 1998 metais gavo orkestro dirigavimo studijų bakalauro diplomą. 1999 metais įgijo karinio orkestro dirigento kvalifikaciją.

Šiuo metu Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentas, liaudies instrumentų orkestro vadovas.

Dar besimokydamas Lietuvos muzikos akademijos prof. P.Tamošaičio birbynės klasės I kurse, 1994 metais tapo tarptautinio konkurso laureatu (III vieta) Čerepovece, Rusijoje. Du kartus laimėjo Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursą (1987, 1990). Lietuvišką tautinį instrumentą – birbynę ir jo galimybes muzikuojant yra pristatęs ne tik Lietuvoje, aktyviai koncertuodamas įvairiuose renginiuose (Didysis muzikų paradas, Atžalynas, Pasaulio lietuvių dainų šventė, “Klasikos diversijos”, A. Žigaitytės misterija „Praregėjimas“, O. Narbutaitės oratorija „Centones mea urbi“, J. Vaitkaus spektaklis „Žuvėdra”, G. Varno spektaklis „Portija Koglen“, D. Gasiūnaitės meninis filmas „Kas miega šalia tavęs“, Tytuvėnų festivalis, Trakų „Fanfara band“ festivaliai ir kt.) didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose, o taip pat ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Čekijoje, Švedijoje, Danijoje, Italijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Malaizijoje, Kolumbijoje.

Egidijus Ališauskas kaip dirigentas koncertuoja su įvairiais orkestrais ir ansambliais – Lietuvos kariuomenės orkestru (orkestro vadovas), LMTA Liaudies instrumentų orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakų festivalio orkestru, Liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė” (ansamblio vadovas), Rygos pučiamųjų orkestru.

Parengė ir dirigavo programą, įrašytą ir išleistą kompaktine plokštele „Perlų vėrinys“ su Lietuvos kariuomenės orkestru, kompaktine plokštele „Kada sūneliai sugrįš?“, „Namo“ su D. Pulausko LRT grupe ir dainininke V. Povilioniene.

2007, 2009, 2014 metų Dainų švenčių ir 2012 moksleivių Dainų šventės vyriausiasis dirigentas. 2011 Lietuvos kariuomenės orkestro 20-mečiui parengė K. Orffo „Carmina Burana“ su Klaipėdos muzikinio teatro choru ir solistais, Vilniaus edukacijos universiteto choru „Ave Vita“, solistais Joana Gedmintaite, Dainiumi Stumbru ir Kęstučiu Alčauskiu. 2011 metais surengė keturis rečitalius su kanklininke Aiste Bružaite, pianiste Indre Baikštyte, styginių kvartetu „Art Vio“. Lietuvoje Dailės galerijoje, Latvijos muzikos akademijoje, Viljandyje (Estija) ir Trakuose Fanfarinėje savaitėje „Mes sveikiname Trakus“.

 

Leidiniai

Kompaktinė plokštelė EGIDIJUS ALIŠAUSKAS (birbynė) INDRĖ BAIKŠTYTĖ (fortepijonas)

http://parduotuve.muzikusajunga.lt/cd-garso-irasai/egidijus-alisauskas-birbyne-ir-indre-baikstyte-fortepijonas

Ši Egidijaus Ališausko autorinė kompaktinė plokštelė – pirmoji, tarp gausaus jo solinių ir kamerinių įrašų radijuje, televizijoje bei kolektyviniuose CD užimanti išskirtinę vietą. Stilistiškai gimininga programa konceptualiai atskleidžia  vieno iškiliausių vidurinės kartos lietuvių birbynininkų romantinę meninės pasaulėjautos pusę. Pastoralinio ir šokinio charakterio kūriniai žavi jautrią vaizduotę ir klausą, leidžia gėrėtis stipriosiomis birbynės, unikalaus lietuvių nacionalinio instrumento,  savybėmis: dainingumu, matiniais ir itin turtingais tembrais nuo gan šaižaus aukštame registre iki aksominio, gilaus, tamsaus žemame. E. Ališauskas atstovauja tai profesionalaus muzikavimo liaudies instrumentais tradicijai, kuri per pastaruosius penkiasdešimt metų ištobulino ir patį instrumentą, ir jo technines galimybes, idant juo galima būtų atlikti sudėtingiausias klasikinio repertuaro kompozicijas. Sykiu jis yra ištikimas savo mokytojo profesoriaus Prano Tamošaičio mokyklai, kuris atlikėjiškoje tradicijoje nubrėžė labai savitas ir svarbias gaires: stilizuotą, pritaikytą kamerinėms erdvėms, bet pakankamai autentišką muzikavimą, besiremiantį subtiliomis liaudies intonacijomis, improvizaciniu pradu bei raliavimu atvirose erdvėse,  išlaikant lietuvių tautai būdingą estetinį patosą. Ši programa padeda apčiuopti būtent tą lyrinį, visada kiek graudų pradą, besimainantį su džiugiais pastoraliniais liaudies šokio vaizdais, kurį E. Ališauskas yra įvaldęs aukščiausiu meistrystės laipsniu. Virtuoziškai valdantis birbynę kaip solinį instrumentą, turintį savą, nacionalinį veidą, birbynininkas savitai tęsia kultūrų dialogą su kitomis pasaulio liaudies kultūromis bei  klasikine ir romantine tradicija. XXI a. fone jis teigia galingą vitališką pradą, kuris gali paveikti ir mūsų, lietuvių kompozitorių kūrybos lauką, ir akademinio muzikos pasaulio kituose kraštuose atradimus, kada besiplečiantis susidomėjimas unikaliais savitų kultūrų paveldo artefaktais tampa galingu akstinu ateities muzikinės kultūros inovacijoms.

XX a. viduryje ir ypač pabaigoje birbynė tapo visaverčiu soliniu instrumentu, kuris drąsiai varžosi su kitais giminingais mediniais pučiamaisiais. Kada birbynės virtuozo meistriškumas susijungia su savęs vertu partneriu, gimsta mūsų kultūrai svarbus, neeilinis reiškinys. Indrė Baikštytė, jauna talentinga pianistė, talkinanti daugeliui žymiausių mūsų scenos meistrų, E. Ališauskui tapo visaverte menine bendradarbe, savo subtiliu kameriškumo pajautimu, puikia pianizmo mokykla ir kūrybinėmis intencijomis prisidėjusi prie vieno gražiausių mūsų akademinės muzikinės kultūros reiškinių.

Daiva Tamošaitytė

Nuotraukų galerijos