Juozas Donatas Katkus
Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513
Mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (1965 m. baigė prof. J. Fledžinsko alto klasę) ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos aspirantūroje (1971 m. baigė prof. A. Grigoriano ir V. Gvozdeckio kvarteto klasę).
Dirbo Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos Orkestro skyriaus vedėju (1964–1969 m.), griežė Lietuvos kameriniame, vėliau – Kompozitorių sąjungos kameriniuose orkestruose.
1965 m. drauge su Audrone Vainiūnaite ir Petru Kunca subūrė Vilniaus styginių kvartetą ir griežė jame iki 1994 metų. Su šio kvarteto veikla susiję nepaprastai svarbūs muziko gyvenimo įvykiai – 1969 m. ir 1971 m. stažuotės Budapešte, A. Mihály kvarteto klasėje, gastrolės Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos šalyse, dalyvavimas daugybėje tarptautinių festivalių. 1972 m. laimėta I premija Styginių kvartetų konkurse Lježe (Belgija).
Donatas Katkus koncertuodavo ir kaip solistas, suredagavo ir pirmasis atliko daugybę lietuvių kompozitorių kūrinių altui, styginių kvartetui ar kameriniam orkestrui, tarp jų – Osvaldo Balakausko, Felikso Bajoro, Antano Rekašiaus, Juozo Širvinsko, Broniaus Kutavičiaus, Boriso Borisovo, Anatolijaus Šenderovo opusus. Kai kurie jų dedikuoti asmeniškai Donatui Katkui, pavyzdžiui, O. Balakausko sonata „Do nata“ altui solo (1982).
Nuo 1968 metų D. Katkus dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, nuo 1995 m. – profesorius. Dėstė vasaros meistriškumo kursuose Vokietijoje (Pomersfeldene), Suomijoje, Ispanijoje.
1994 m. D. Katkus įkūrė Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinį orkestrą, jam vadovauja iki šiol. Su orkestru koncertuota Estijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Ispanijoje ir kitose šalyse. 1995 m. D. Katkus pradėjo rengti Šv. Kristupo vasaros muzikos festivalį, yra šio ryškaus ir turiningo Vilniaus renginio meno vadovas.
Donatas Katkus – ir aktyvus muzikologas, yra parašęs knygas „Lietuvos kvartetas“ (1971), „Muzikos atlikimas. Istorija. Teorija. Stiliai. Interpretacijos“ (2006), apie 300 straipsnių muzikos estetikos, interpretacijos teorijos, muzikos semiotikos klausimais. Skaitė paskaitas Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo tarptautinėse estetikos ir muzikologijos konferencijose Suomijoje, Rusijoje, Estijoje, Vokietijoje, Lenkijoje. Parengė šiuolaikinės muzikos vakarų, koncertų. Sukūrė scenarijus muzikiniams filmams „Vilniaus kvartetas“ (1982) ir „Smuikininkas“ (1984, apie R. Katilių), vaidino keliuose kino filmuose.
D. Katkus yra apdovanotas Lietuvos kultūros ir meno premija (1986), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2001), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003), ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi (2012), Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2012), Lietuvos kompozitorių sąjungos Čiurlionio premija (2012).
Georg Philipp Telemann
Concerto in G TWV51:G2 for oboe, strings and bc
1. Andante2:54
2. Vivace2:10
3. Adagio2:18
4. Allegro2:18
Concerto in E minor TWV51:e1 for oboe, strings and bc
5. Andante3:01
6. Allegro molto2:44
7. Largo3:24
8. Allegro2:23
Concerto in A TWV51:A2 for oboe d'amore, strings and bc
9. Siciliano2:58
10. Allegro2:51
11. Largo3:27
12. Vivace4:44
Concerto in E flat TWV51:Es1 for oboe, strings and bc
13. Allegro4:00
14. Largo3:00
15. Allegro3:14
Concerto in E minor TWV51:e2 for oboe d'amore, strings and bc
16. Allegro2:49
17. Andante1:56
18. Allegro2:14
Concerto in D minor TWV51:d2 for oboe, strings and bc
19. Largo3:56
20. Vivace3:25
21. Andante2:43
22. Allegro3:34
Andrius Puskunigis - oboe; St. Christopher Chamber Orchestra; Donatas Katkus - conductor
Carl Philipp Emanuel Bach
1-3 C.Ph.E.Bach Concerto en re mineur Wq.22/H.426
1. I 7'44
2. II 8'20
3. III 5'44
4-6 C.Ph.E.Bach Sonate pour flute seule en la minor Wq.132/H.562
7-9 C.Ph.E.Bach Concerto en sol majeurWq.169/H.445
7. I 11'26
8. II 7'24
9. III 5'08
Jean Ferrandis (fleita, Prancūzija) Šv. Kristoforo kamerinis orkestras Dirigentas: Donatas Katkus
Chitarra Concertante
Ambitus
AMB 96 888
1-3 Ferdinando Carulli Gitarrenkonzert e-moll op.140
1. Allegro 7'16
2. Largo 2'36
3. Allegro 5'18
4-5 Antoine de Lhoyer Gitarrenkonzert A-dur op.16
4. Allegro moderato 12'27
5. Rondo Allegretto 3'50
6-7 Ferdinando Carulli Gitarrenkonzert A-dur op.8a
6. Allegro 8'59
7. Polonaise 4'52
8-10 Mauro Giuliani Gitarrenkonzert A-dur op.36
8. Maestoso 15'23
9. Andantino 5'44
10. Rondo Allegretto 9'36
Reinbert Evers, Gitara Šv.Kristoforo kamerinis orkestras Donatas Katkus, dirigentas
John McCabe
Dutton Digital
CDLX 7133
1-6 Piano Concerto no. 2 (Sinfonia Concertante) (1970) 21'22
1. Maestoso - Andantino lirico 4'43
2. Allegro vivo 1'31
3. Lento 3'25
4. Vivo 2'48
5. Lento - con moto 4'58
6. Allegro 3'57
7-12 Concertante Variations on a Theme of Nicholas Maw (1970) 17'03
7. Moderato 1'44
8. Allegro marcato 1'30
9. Lento - Largo 4'58
10. Allegro leggiero 1'49
11. Andante 2'53
12. Allegro deciso - Maestoso 4'09
13 Six-minute Symphony (1997) 5'18
14-18 Sonata on a Motet (1976) 20'15
14. Adagio 3'15
15. Allegro marcato 2'54
16. Lento -Vivo e leggiero - Lento - Vivo - Lento - Vivo - Adagio 7'15
17. Allegro deciso 3'51
18. Adagio 3'00
St. Christopher Chamber Oorchestra, Tamami Honma (piano), Donatas Katkus (conductor)
St.Christopher Chamber Orchestra of Vilnius, The Music of Lithuanian Composers
DDD - Kristupas Records 002
1. Feliksas Bajoras The Path of the Sun 8'14
2. Rimvydas Kisevičius Elements for Oboe and String Orchestra 9'31
3. Eglė Sausanavičiūtė Somnium Simfonie
Somnium 4'42
Morpheus 5'38
Visio 6'05
Orama 4'32
4. Jonas Tamulionis Toccata Diavolesca 3'50
5. Vytautas Juozapaitis Concerto for String Orchestra
Artistic director and conductor Donatas Katkus, Juozas Rimas (oboe)
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras. Lietuvių kompozitorių kūriniai
1. Onutė Narbutaitė Sinfonia col triangolo (1996) 19'36
2. Teisutis Makačinas Pacem relinquo vobis (1998) 11'42
3. Raminta Šerkšnytė De profundis (1998) 12'28
4. Vidmantas Bartulis I like Schubert (1998) 19'10
Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentas Donatas Katkus
Music by Osvaldas Balakauskas
Live concerts in Berlin, St. Petersburg, Stockholm, Vilnius
Osvaldas Balakauskas
1. Concerto Brio for Vilin and Chamber Orchestra 22:52
2-4 Concerto for Oboe, Cembalo and Strings 15:31
2. Poco pesante, ben articulato 5:41
3. Tranquillo ma espressivo 4:56
.4 Ritmico 5:34
5. Meridionale 11:52
6-9 Seasons for 2 Pianos and Strings 17:53
6. Summer (capriccio) 4:58
7. Autumn (toccata) 3:53
8. Winter (elegy) 4:39
9. Spring 5:03
Rusnė Mataitytė, violin (1), Justė Gelgotaitė, oboe (2-4), Lina Šatkutė, cembalo (2-4), Artas Balakauskas, piano (6-9), Indhuon Srikaranonda, piano (6-9), St. Christopher Chamber Orchestra (1-9), Conductor Donatas Katkus
Feliksas Bajoras Music for Strings
Naxos
2007
1-9 Symphony No. 2, "Stalaktitai" (Stalactites) 18:54
1. I. Tatra Mountains 1:20
2. II. Castles 1:39
3. III. Our Guide 0:54
4. IV. Macocha 5:01
5. V. Lidice 1:36
6. VI. Vysehrad 2:46
7. VII. Jewish Cemetery 1:52
8. VIII. Prague 2"09
9. IX. Departure (Russian Tanks) 1:37
10-16 Suite of Verbs 5:00
10. I. Coming 0:43
11. II. Thinking 0:58
12. III. Raging 0:40
13. IV. Admiring 0:40
14. V. Suffering 0:39
15. VI. Dancing 0:40
16. VII. Leaving 0:40
17-18 Prelude and Toccata 4:36
17. Prelude 1:34
18. Toccata 3:02
19. Zenklas (The Sign) 26:19
Nora Petročenko, soprano; St. Christopher Chamber Orchestra; Donatas Katkus
St.Christopher Chamber Orchestra of Vilnius. Jozef Haydn, Nay Rosauro, Carl Nielsen
Garsų studija Tembras
1. Josef Haydn Divertismento in Es Hob.II:21
1. Allegro molto 2'55
2. Minuet 2'50
3. Adagio 4'10
4. Minuet. Poco Allegro 3'14
5. Finale. Presto 2'09
2 Nay Rosauro Concerto for marimba and String orchestra
6. Begrussung 3'50
7. Klage 5'33
8. Tanz 3'50
9. Abschied 6'00
3. Carl Nielsen Little suite op.1
10. Andante con moto 3'48
11. Allegro moderato 5'00
12. Finale. Andante con moto. Allegro con brio 7'19
Bendras skambėjimo laikas 50'11
Dirigentas Donatas KATKUS Linda MAXEY (marimba) Koncertas Vilniaus rotušėje, 1999 05 29
Lietuvių naujosios muzikos metai
Lithuanian Music Information and Publishing Centre
1998
1. Jeronimas Kačinskas Nonetas (I dalis) 6'48
M.Juozapavičius (fleita), L.Šalna (obojus), R.Taločka (klarnetas), Z.Augaitis (valtorna), Š.Kačionas (fagotas), A.Vainiūnaitė (smuikas), G.Jakaitis (altas), A.Vasiliauskas (violončelė), A. Gurinavičius (kontrabosas)
2. Julius Juzeliūnas Litanijos 15'29
Juozas Rimas (obojus)
3. Gintaras Sodeika Taliensi 747 8'02
Petras Geniušas (fortepijonas)
4. Osvaldas Balakauskas Polilogas 16'09
D.Praspaliauskis (saksofonas), Šv.Kristoforo kamerinis orkestras, D.Katkus (dirigentas)
5. Bronius Kutavičius Ten toli, iki vidurnakčio 14'11
L.Miniūtė, A.Jurgaitis (smuikai), R.Jankevičius (altas), O.Švabauskaitė (violončelė), J.Stalyga (kontrabosas), V.Labutis, D.Praspaliauskis, R.Paulikas, L.Mockūnas, V.Mockūnas (saksofonai), D.Katkus (dirigentas)
6. Anatolijus Šenderovas Regėjimas 9'13
P.Vyšniauskas (saksofonas), Ansamblis "Vilniaus mušamieji": P.Giunteris, A.Gotesmanas, R.Vilkočinskas, A.Ivanauskas, R.Kaučikas
Zoom in 11. New Art Music from Lithuania
Music Information Centre Lithuania
2014
1. Osvaldas Balakauskas (1937) Prayer of Maidan (2014) 09:05
St. Christopher Chamber Orchestra, conductor Donatas Katkus
2. Julius Aglinskas (1988) Fragments for Symphony Orchestra (2014) 10:56
Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Robertas Šervenikas
3. Rita Mačiliūnaitė (1985) Autumn. Calendar Leaves (2013) 08:23
Nora Petročenko mezzo-(soprano), Toma Bandzaitytė (violin), Ieva Venckuvienė (violin), Asta Jankauskienė (viola), Dmitriy Yanov Yanovskiy (cello)
4. Egidija Medekšaitė (1979) Sandhi Prakash (2014) 09:44
Ruthless Jabiru (London's All-Australian Chamber Orchestra), conductor Kelly Lovelady
5. Jurgis Jarašius (1986) Acchor'deo (2014) 09:09
St. Christopher Chamber Orchestra, conductor Donatas Katkus, Jurgis Jarašius (live electronics)
6. Andrius Maslekovas (1985) Callipgraphies of the Last Rays (2014) 09:21
Trio Claviola
7. Gintaras Sodeika (1961) Concerto for Piano and Symphony Orchestra (2014) 14:08
Gryta Tatorytė (piano), Lithuanian National Symphony Orchestra, conductor Modestas Pitrėnas
Osvaldas Balakauskas Requiem
Naxos
2004
1-12 O.Balakauskas Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis
1. Requiem 4'01
2. Dies irae 5'02
3. Tuba mirum 4'38
4. Rex tremendae 3'49
5. Recordare 4'52
6. Confutatis 4'04
7. Domine Jesu 2'44
8. Hostias 4'41
9. Sanctus 3'49
10. Benedictus 2'24
11. Lacrymosa 5'31
12. Agnus Dei 7'13
Judita Leitaitė (mecosopranas), Choras "Jauna muzika", Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dir. Donatas Katkus
Lietuvių kompozitoriai
Feliksas Bajoras
„Po šituo stogu” chorui, mušamiesiems ir kameriniam orkestrui
The Path of the Sun
Osvaldas Balakauskas
Requiem in memoriam Stasys Lozoraitis
Concerto Brio smuikui ir kameriniam orkestrui (1999)
Ludus modorum violončelei ir kameriniam orkestrui (1972)
Concertino fortepijonui ir styginiams (1966, rev. 1994)
Polilogas
Rasa Bartkevičiūtė
"Su vėju"
Vidmantas Bartulis
I like Schubert (1998)
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis
Styginių kvartetas / String Quartet in C minor
Vladas Jakubėnas
Prelude and Triple Fugue
Antanas Jasenka
"Confido" for Strings
Jurgis Juozapaitis
"Perpetuum mobile" styginiams
"Kaleidofonija" styginiams
Vytautas Juozapaitis
Concerto styginių orkestrui
Vytautas Jurgutis
"Semjaze" styginiams
Julius Juzeliūnas
Poema-koncertas
Dėkojimas. Andrejui Sacharovui
Koncertas vargonams, smuikui ir kameriniam orkestrui
Lygumų giesmės Simfonija Nr.5
Jeronimas Kačinskas
Nonet
R. Kisevičius
Elements obojui ir styginių orkestrui
Bronius Kutavičius
Far Away, till Midnight
Praeities laikrodžiai
Siuita „Nuo madrigalo iki aleatorikos” / "From Madrigal To Aleatoric" for Strings
„Trys Adomo Mickevičiaus sonetai” / Three Sonets of Adam Mickiewicz for Soprano and Four String Quartets
Vytautas Laurušas
Simfonija X (2009)
Pavasario sonata (2011) fleitai ir styginių orkestrui
Penki Sonetai (2012) sopranui ir styginių orkestrui
Simfoninis paveikslas Pragiedrėjimas (2013), skirtas Donatui Katkui
Teisutis Makačinas
Pacem relinquo vobis (1998)
Arvydas Malcys
Vox clamantis in deserto (1995)
Akimirka amžinybėje (2000)
Perskelta tyla (2004)
Koncertas fortepijonui (2005)
Algirdas Martinaitis
Under life-provincijos melodija
Muzikinė auka (2005)
Artizarra (2001)
Koncertas smuikui ir altui
Onutė Narbutaitė
Sinfonia col triangolo styginių orkestrui (1996)
Metabolė kameriniam orkestrui (1992)
Opus lugubre kameriniam orkestrui (1991)
Juozas Naujalis
Malda
Eglė Sausanavičiūtė
Somnium Symphony
Anatolijus Šenderovas
"Major-Minor" smuikui, altui, fortepijonui ir styginiams
Raminta Šerkšnytė
De Profundis
Remigijus Šileika
Requiem
Juozas Širvinskas
Symphony for Strings
Kompozitoriaus atminimui
Vladas Švedas
Koncertas obojui ir styginiams
Jonas Tamulionis
Toccata Diavolesca
Oratorijos. Kantatos. Mišios. Pasijos
Johann Sebastian Bach
"Pasija pagal Matą", BWV 244
Kantatos: Ich habe genug, BWV 82; Aus der Tiefe rufe ich, Herr, zu Dir , BWV 131
Joseph Haydn
Missa brevis Sancti Joannis de Deo, B-dur sopranui, mecosopranui, chorui ir kameriniam orkestrui
Kūriniai fortepijonui ir orkestrui
Johann Sebastian Bach
Koncertas klavyrui ir orkestrui d-moll, BWV 1052
Ludwig van Beethoven
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 3 c-moll, op. 37
Joseph Haydn
Koncertas klavyrui ir orkestrui D-dur, Hob.XVIII, Nr. 11
Wolfgang Amadeus Mozart
Koncertas fortepijonui Nr. 3 D-dur, KV 40
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.23 A-Dur, KV 488
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.9 Es-Dur, KV 271
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.20 d-moll , K.466
Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr.24 c-moll, KV 491
Kūriniai violončelei ir orkestrui
Carl Philipp Emanuel Bach
Koncertas violončelei a-moll
Johann Sebastian Bach
Koncertas violončelei ir orkestrui a-moll
Luigi Boccherini
Koncertas violončelei G-dur, G. 480
Koncertas violončelei D-dur, G. 479
Joseph Haydn
Koncertas violončelei ir orkestrui D-dur
Kūriniai smuikui ir orkestrui
Johann Sebastian Bach
Koncertai smuikui: Nr.1 a-moll, BWV 1041; Nr.2 E-dur, BWV 1042
Max Bruch
Romansas smuikui ir orkestrui a-moll, op. 42
Koncertas smuikui ir orkestrui d-moll, op. 44
Wolfgang Amadeus Mozart
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.3 G-dur, K. 216
Koncertai pučiamiesiems instrumentams
Carl Philipp Emanuel Bach
Koncertas fleitai ir orkestrui G-dur
Koncertas fleitai ir orkestrui d-moll
Johann Sebastian Bach
Uvertiūra fleitai ir orkestrui Nr.2
Anastasius Grün
Koncertas trimitui ir orkestrui
Lars-Erik Larsson
Koncertas fleitai ir orkestrui Nr.1
Wolfgang Amadeus Mozart
Koncertas klarnetui ir orkestrui A-Dur, KV 622
Koncertas fleitai ir orkestrui Nr.1 G-Dur, K.313
Carl Stamitz
Koncertas fleitai ir orkestrui G-dur
Koncertas fleitai ir orkestrui D-dur
Johann Stamitz
Koncertas fleitai ir orkestrui C-dur
Koncertas fleitai ir orkestrui D-dur
Yuko Uebayashi
Koncertas fleitai ir styginių orkestrui
Koncertai altui
Carl Philipp Emanuel Bach
Koncertas altui ir orkestrui
Johann Christian Bach
Koncertas altui ir orkestrui
Johann Sebastian Bach
Koncertas altui ir orkestrui, BWV 169
Koncertas altui ir styginių orkestrui Es-dur
Paul Hindemith
Trauermusik altui ir styginių orkestrui
Koncertai
Carl Philipp Emanuel Bach
Koncertas fleitai, klavesinui, violončelei ir orkestrui a-moll
Koncertas fleitai, klavesinui, violončelei ir orkestrui A-dur
Johann Sebastian Bach
Koncertas dviems smuikams ir orkestrui d-moll, BWV 1043
Max Bruch
Koncertas altui, klarnetui ir orkestrui e-moll, op.88
Felix Mendelssohn
Koncertas smuikui, fortepijonui ir styginių orkestrui d-moll
Wolfgang Amadeus Mozart
Koncertas fleitai, arfai ir orkestrui C-Dur, KV 299
Elias Parish Alvars
Concertino arfai ir styginiams op. 34
Kūriniai gitarai ir orkestrui
Mauro Giuliani
Koncertas gitarai ir orkestrui, op.30
Theo Verbey
"Užmirštoji pavana" dviem gitaroms ir styginių orkestrui (1995)
Anatol Vieru
Koncertas gitarai ir kameriniam orkestrui (1997)
Kiti kūriniai
Tomaso Albinoni
Concerti a cinque op.5, Nr1, Nr.3
Concerto grosso op.9
Carl Philipp Emanuel Bach
Simfonija G-dur
Johann Sebastian Bach
Brandenburgo koncertai: Nr.3, BWV 1048 ; Nr.4, BWV 1049; Nr.5, BWV 1051
Orkestrinės siuitos: Nr.1, BWV 1066; Nr.2, BWV 1067
Wilhelm Friedemann Bach
Simfonija F-dur
Samuel Barber
Adagio styginiams, op.11
Bela Bartok
"Divertismentas" styginiams
Luigi Boccherini
Simfonija D-dur, op. 42, G.520
Alexander Borodin
Styginių sekstetas d-moll
Johannes Brahms
Fortepijoninis kvintetas f-moll, (aranžuotė styginių orkestrui)
Styginių sekstetas G-dur
Benjamin Britten
Variacijos styginiams Frank Bridge'o tema op. 10
Max Bruch
Adagio appassionato, op. 57
Serenada švedų liaudies melodijų temomis
Arcangelo Corelli
Concerti grossi (12) op. 6
David Diamond
Rounds styginių orkestrui
Antonin Dvorak
Serenada styginių orkestrui E-dur, op.22
Edward Elgar
Serenada styginių orkestrui e-moll, op.20
Torbjorn Engström
Rispolska
François-Joseph Gossec
Simfonija Nr. 6, op. 6
Edvard Grieg
Styginių kvartetas Nr. 1 g-moll
George Frideric Händel
Concerti grossi Nr. 2, 6; op.6
Keturios karūnavimo antemos, HWV 258-261
Joseph Haydn
Simfonijos: Nr. 6 D-dur ("Rytas" / Le matin); Nr. 7 C-dur ("Vidurdienis" / Le midi); Nr. 11 Es-dur; Nr. 55 Es-dur (" Mokytojas" / The School-master)
Divertismentas Es-dur, H. 2/12
Simfonija nr. 82 „Lokys”
Hans Werner Henze
Sentimenti di Carl Philipp Emenuel Bach
Paul Hindemith
Penkios pjesės styginių orkestrui, op.44
"Kamerinė muzika" Nr.3 / Kammermusic
Arthur Honegger
Prélude, Arioso and Fughette sur le nom de Bach, styginių orkestrui
Alan Hovhaness
Alleluia and Fugue, op.40b
Charles Ives
The Unanswered Question (I & II), trimitui, pučiamiesiems ir styginių orkestrui, S. 50
André Jolivet
Andante styginių orkestrui
Scott Joplin
Du regtaimai
P. J. Korn
Penkios pjesės styginių orkestrui, op.46
Witold Lutoslawski
Preliudas ir fuga 13 styginių
Gedulinga muzika B.Bartoko atminimui
Henry Mancini
Remington Steel
Felix Mendelssohn
Sinfonia styginių orkestrui Nr.9, C-dur
Sinfonia styginių orkestrui Nr.10, b-moll
Sinfonia styginių orkestrui Nr.11, F-dur
Sinfonia styginių orkestrui Nr.12, g-moll
Sinfonia styginių orkestrui Nr.13, g-moll
Wolfgang Amadeus Mozart
„Mažoji nakties serenada”
Simfonija Nr.29 A-dur, K.201
Simfonija Nr.33 B-dur , K. 319
Sinfonia concertante smuikui, altui ir orkestrui Es-dur, K. 364
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr.5 A-dur ("Turkiškasis"), K. 219
Pehr Henrik Nordgren
Symphony for Strings, op.43
Astor Piazzolla
Du tango
Sergei Rachmaninov
Romansas ir skerco
Ottorino Respighi
Senovinės arijos ir šokiai Nr. 3
Ney Rosauro
Koncertas marimbai ir styginių orkestrui
Arnold Schonberg
Noktiurnas smuikui solo, arfai ir styginiams
George Shearing
Lullaby of birtland
Dmitri Shostakovich
Simfonija Nr. 14 g-moll, op. 135
Jean Sibelius
Romansas C-dur op. 42
Carl Stamitz
Kvartetas orkestrui
Richard Strauss
Capriccio
Pyotr Tchaikovsky
Elegija I.Samarinui atminti
Marcel Tournier
Feerie Prelude et Danse arfai ir styginiams
Stevie Wonder
Sir Duke
Donatas Katkus: „Iš dirigentų juokdavausi...“
Rimtai nerimtas pokalbis apie rimtus dalykus, kaip kad galima kalbėtis tik su Donatu Katkumi
Audronė Žigaitytė
Neseniai septyniasdešimt penkerių sulaukęs Donatas Katkus – žymus altininkas, dirigentas, pedagogas, muzikologas, kultūros ir meno veikėjas.
Tą lapkričio vakarą su profesoriumi susitikome jo namuose. Ilgai derinome laiką, ir štai įdėmiai nagrinėju aplinką, kurioje nerimstantis Donatas Katkus sumąsto visas savo idėjas ir veiklas. Man nespėjus įžengti į kambarį, profesorius pradingsta tarp knygų lentynų ir didžiuodamasis parodo „Mozarto laiškus“ vokiečių kalba.
– Kai groju Mozartą, visada pasiskaitau to laikotarpio, kada parašytas atliekamas kūrinys, laiškus. Mokausi, visą laiką mokausi!
– Jaučiatės jaunas?
– Jaučiuosi jaunas, bet kai atsistoju ir reikia eiti, pradeda skaudėti sąnarį. Tada sakau, Dieve, kaip aš pasenau. Atsisėdu – ir vėl viskas gerai.
– Jūsų gyvenime labai daug veiklos: altininkas, dirigentas, galite įdomiai pasakoti bei rašyti. Kaip save apibūdintumėte, kokia Jūsų specialybė?
– Esu labai savimi nepasitikintis žmogus. Nerandu sau vietos, nes visur esu nevykėlis. O norėčiau būti vykėlis. Julius Juzeliūnas sakydavo: „Donatai, rašyk disertaciją, ko tu blaškaisi?“. O aš va – tingėjau ir neparašiau.
– Nesigailite?
– Dar noriu parašyti „Lietuvių muzikos atlikimo istoriją“.
– Ar tai būtų trečia Jūsų knyga? Yra „Muzikos atlikimas“, straipsnių rinktinė...
– Dar yra tokia knyga „Lietuva išėjo iš mados“ – aš atsakinėjau vienai žurnalistei. Ateidavo, išgerdavom du butelius vyno, ji manęs klausdavo, o aš šnekėdavau...
Esu surinkęs daug medžiagos Lietuvių muzikos atlikimo istorijai. Oi, kokių įdomybių prisirinkau... Pavyzdžiui, apie Mykolo Bukšos interpretacijas.
– Teko su juo susitikti?
– Su Bukša neteko. Kol sugalvojau, kad reikia rašyti lietuvių muzikos atlikimo istoriją, pražiopsojau aibę įdomių žmonių. Jie dar gyvi buvo, dirbo, o aš jau galėjau su jais kalbėtis apie muziką. Bet nekalbėjau! Pražiopsojau tiek vertingų patirčių! Vienintelis, kurį dar iškvočiau, buvo Abelis Klenickis, turiu pokalbio su juo kasetę. Kai pagalvoju, kiek yra užmiršta, net baisu darosi.
Kartą klausiu savo kvarteto klasės studentų: „Ar žinote, kas yra Livontas?“. O jie: „Ne, negirdėjome.“ Tuomet dar tik dešimt metų buvo praėję nuo Aleksandro Livonto mirties. Tada su siaubu ir pagalvojau: tik dešimt metų praėjo, Livontas – didžiausia Lietuvos muzikos figūra, o jo jau neprisimena...
– Net ir Raimundo Katiliaus nebežino.
– Numaniau, bet tiesiogiai dar nesusidūriau su tokia žinia. Taigi... O kiek dar yra pianistų, kurių negalima pamiršti!
– Apie pianistus rašo Liucija Drąsutienė...
– Taip, bet kai darbai išsibarsto, nejaučiame visumos. Tai ir noriu viską sudėti į vieną vietą.
– Kaip manote – ar gali atlikėjas būti kūrėju?
– Manau, tai beprasmis ginčas. Žodis „atlikimas“ suponuoja, kad kūrinį reikia tik atlikti – perskaityti iš popieriaus, ir to užteks. Absurdas. Net ir šiuolaikinėje muzikoje, kai reikalaujama labai tikslaus atlikimo. Pavyzdžiui, Igoris Stravinskis reikalaudavo atlikti tiktai taip, kaip jis parašė, ir nieko daugiau. Tačiau kiek Stravinskio muzikos interpretacijų studijuojame! Yra gyvas žmogus kūrėjas ir yra kitas gyvas žmogus – atlikėjas. Yra komunikacija, diskusija, mąstymas, mėginimas suprasti... Būtų tas pats, jei statydami Šekspyrą atsisakytume režisierių, dailininkų, aktorių – nes juk viskas parašyta, tereikia tik perskaityti.
– Skulptoriai sako, kad tie, kurie pagal eskizą iškala ar išdrožia, yra tiktai darbininkai atlikėjai.
– Skulptorius, prisiliesdamas prie akmens, modeliuoja iki pat paskutinės darbo akimirkos. Arthuras Honeggeris sakė: kai paveikslas nutapytas – viskas, nieko nebereikia pridėti. O atlikėjai, paėmę kompozitoriaus kūrinį, turi jį atgaivinti: popierius juk neskamba! Vidinė klausa – jau interpretacija, kūryba! Mes, atlikėjai, perskaitome tekstą taip, kaip jį suprantame. Bet kokia interpretacija yra įasmeninimas. Ir paskui realizuoji taip, kaip supranti.
Aš visada klausiu savo studentų: kuo skiriasi genialusis Sviatoslavas Richteris nuo geriausio Maskvos konservatorijos studento? Abu jie, atlikdami tas pačias natas, kūrinį groja tobulai. Bet milžiniškas girdėjimo skirtumas – ką girdi studentas ir ką girdi Richteris. Mes turime vidinį klausymą, vidinį įsivaizdavimą ir realų garsą. Tai labai sudėtingas dalykas. Yra šitiek mokyklų, kur vaikus gali išmokyti kaip beždžiones, šešerių metų vaikas groja kaip suaugęs. Tie visi dalykai yra susiję su realiais garsiniais procesais, kurie vyksta čia ir dabar. Muzikoje baisiausias dalykas, kai žmonės mato popierių, daugybę taškelių. Popierius, ženklai užstoja realų skambesį. Sakysim, dinaminiai procesai. Jie yra realūs, nesusiję su popieriumi. Priklauso nuo to, kaip tu girdi realų garsą. Visi studentai daro taip: parašyta crescendo – groja garsiau. Nors tai proceso pradžia. Romantinė frazė turi savitą formą. Kaip akmenį meti – jis iš pradžių skrieja, paskui nukrinta. Visos frazės tokios. Jos yra natūralios, nes susijusios su natūraliais procesais.
Dar vienas dalykas. Mes gyvename žmonių pasaulyje ir jį įsisaviname pagal žmogiškos psichologijos, fiziologijos dėsningumus, jų negalime peržengti. Mūsų fiziniai ir fiziologiniai procesai susiję su mintimis, su jausmais, emocijomis ir t. t. Visus tuos dalykus turime įgarsinti.
Įgarsinimą lemia žmogaus supratimas. Vienas pasako paprastą sakinį, ir tu pradedi galvoti, ką jis pasakė. Forma visiškai ta pati, o reikšmė priklauso nuo konteksto. Muzikoje mes kuriame kontekstus.
Kalbėti, kad tai ne kūrybinis procesas, gali tik žmonės, kurie nieko neišmano arba ne tą išmano. Kiekvienas žmogus yra nepakartojamas!
– Pokalbio pradžioje minėjote, kad visą laiką jautėte nepasitenkinimą ir todėl taip keitėte veiklos sritis. Bet juk su Vilniaus kvartetu, regis, pasiekta tiek laimėjimų, šlovės! Apdovanojimai, pripažinimas...
– Neseniai per „Svobodos“ radiją klausiausi, kaip Gidonas Kremeris kalbėjo apie savo apdovanojimą. Labai kukliai kalbėjo apie tarnavimą muzikai ir menui. Pripažinimas yra tavo paties širdyje, kai padarei, kaip norėjai, ir niekas kitas tau negali pasakyti, kad ne taip.
– Negi savo kvarteto periodą nubrauktumėte?
– Ne, ne – jokiu būdu.
– Man labai svarbi Vilniaus kvarteto istorija – muzikoje augau kartu su juo. Svarbi Katkaus muzikinė ideologija – niekada nepamiršiu, kaip mums, čiurlioniukams, grieždavote Haydno, Beethoveno kvartetus ir išsamiai juos aiškindavote, pasakodavote. Paskui – tarptautiniai kvartetų muzikos festivaliai... Ne mažiau įdomi ir Jūsų kaip dirigento veikla. Kai palikęs kvartetą pradėjote diriguoti, tikrai netikėjau, kad taip ilgai ir sėkmingai dirbsite. Tada juokaudavom: Menuhinas pradėjo diriguoti, Rostropovičius pradėjo diriguoti, ir Donatas Katkus pradėjo diriguoti...
– Ir aš visą laiką iš dirigentų juokdavausi. Atsimenu, akademijoje studentams paleidau S. Richterio grojamos Beethoveno sonatos įrašą ir pradėjau diriguoti. Paskui nusilenkiau. Suprask, humoras.
Niekad neketinau būti dirigentu. Kartą Jurgiui Dvarionui pasakiau, kad jam reikėtų eiti į dirigentus, nes jo puikus intelektas. O kad aš pats galiu, nemaniau.
O paskui taip susiklostė... Na, 1994 metais išėjau iš kvarteto. Nes altininkas kvartete neturi jokios iniciatyvos. O aš labai norėjau groti baroko muziką. Mes juk dažniausiai grodavome vis tą patį repertuarą. Dešimtmečiais tą patį! Pavargau. Ir išėjau.
Kartą mano studentai sumanė A. Corelli kūrinių koncertą ir pasikvietė mane, kad jiems patarčiau, pakonsultuočiau, kas ir kaip. Dauguma jų buvo iš G. Rinkevičiaus Valstybinio simfoninio orkestro.
Atsisėdau salės gale. Sako – negirdim. Tada atsisėdau arčiau – į Rinkevičiaus kėdę. Išgirdo. Bet tempai buvo blogi, ir aš pradėjau mušti taktą. Jiems ta muzika buvo dar visiškai svetima. O susirinko puikūs muzikai: Artūras Šilalė, Robertas Bliškevičius, Darius Stabinskas, Mindaugas Bačkus... Och, kokie muzikai! Tai, kad D. Stabinskas tapo baroko muzikos specialistu, mano nuopelnas – aš jį sudominau.
– Taigi, buvote tikrai sėkmingas atlikėjas. Ir tapote kolektyvo vadovu, dirigentu. Paprastai muzikantas mano, kad orkestre svarbiausias yra jis. O kaip Jums atrodo dabar, kai pats diriguojate? Kas, Jūsų nuomone, orkestre svarbiausias?
– Vis dėlto tas, kuris groja. Egzistuoja dirigentų mitas. Nesakau, kad dirigentas neturi apibrėžtos organizacinės funkcijos – jis iškelia bendras idėjas. Jis sako, kad šičia jam reikia to, šičia ano, ir muzikantai tuos nurodymus vykdo. Bet reikia labai daug repeticijų, kad dirigentas galėtų savo sumanymus realizuoti.
Orkestras yra tarsi instrumentas, kuriuo dirigentas įgyvendina savo idėjas. Didelis dalykas, jeigu dirigentas sugeba pamatyti muzikantų galimybes, ką galima iš jų „ištraukti“. Esu girdėjęs tiek daug įrašų, kai dirigento nejauti, nes tai, kas skamba, – muzikantų nuopelnas.
Kai orkestrui yra 100 metų, jis turi tradiciją, muzikantai jaučia vienas kitą. Be abejo, dirigento funkcija dabar išaugusi, bet yra fantastiškų orkestrų, nepriklausančių nuo vieno ar kito dirigento: šie draskosi, nori pasirodyti gudresni. Čia ir yra paslaptis: kada kolektyvas didelis, yra hierarchija, kas turi vadovauti, išreikšti pagrindines idėjas. Štai, pavyzdžiui, barokinės muzikos aš jau seniai nebediriguoju: viską aptariame repeticijoje, o paskiau patys orkestrantai realizuoja tai, kas aptarta.
Muzikavimo procesas nėra tai, kad tu ką nors išmokai ir kartoji. Koncerte atsiranda daugybė impulsų, pokyčių. Kartais būna prasta repeticija, o išeini į sceną – ir staiga visi reaguoja vienas į kitą, į dirigentą, ir rezultatas net tau pačiam pasidaro įdomus.
– Gal baroko muzikos iš kuklumo nediriguojate?
– Baroko laikais nebuvo dirigentų, tik orkestrų vadovai. Nebūdavo didelių muzikinių funkcijų, užduočių.
– Na, nesutikčiau. Ne veltui sakoma, kad muzikoje turi būti stuburas, o tai užtikrinti gali tik dirigentas.
– Vadovas tais laikais parodydavo, kada reikia pradėti groti. Jeigu muzikantai pasiklysdavo kūrinio tekste, jis turėdavo padėti susigaudyti, kas ką turi groti.
– Čia jau arčiau Beethoveno ir Berliozo...
– Berliozas norėjo, kad jo orkestre būtų 364 žmonės! Instrumentus jis naudojo kaip spalvas. Grodavo atskiromis grupėmis...
XX a. dirigentas pasidarė dievas!
– O kaip vertinate šiandien taip madingus dirigentų „šokius“: piano rodomas iš po pulto, forte – galingais šuoliais?..
– Žinai, kaip pirmą kartą buvo atliktas L. van Beethoveno smuiko koncertas? Smuikininkas tarp pirmos ir antros koncerto dalies pagrojo savo kūrinį, smuiką laikydamas už nugaros. Cirkų būdavo visais laikais.
Kas yra dirigavimas? Gestikuliacija. J. Mravinskis ženklus rodydavo rankomis. Muzikantai, kad jų neišmestų iš orkestro, grodavo kaip žvėrys. Daug dirigentų muziką rodo kūnu. Tai sudėtingas procesas – ir, beje, labai žmogiškas.
Dirigentas savo įvaizdį turi kaip nors išreikšti. Jei rodys tik klišinius ženklus, publika nežinos, ką individualaus jis nori pasakyti. Todėl kai kurie lankstosi, lenda po pultu ir pan. Faktas: pats muzikinis sumanymas perduodamas dirigentui. Labai geras orkestras į dirigentą nežiūri. Jis turi standartus, turi klišes. Pavyzdžiui, Beethoveno simfonijos turi tam tikrus atlikimo principus, todėl dažnai dirigentai pasislepia. Bet kiekvienas dirigentas turi savo įsivaizdavimą, kurį, atsistojęs prie pulto, stengiasi išreikšti.
– Kas sunkiausia Jums?
– Pats sunkiausias dalykas yra perduoti savo įsivaizdavimą, repeticijose būti kūrybingam ir aktyviam. Iš karto duoti aiškias užduotis, įkvėpti orkestrantus, kad jie muzikuotų. Kad koncerte pajustų tą „kaifelį“. Labai svarbus dalykas atlikėjus „užkabinti“ savo idėja.
– O kaip dėl orkestro muzikantų motyvacijos? Matom, kaip groja Londono karališkojo orkestro muzikantai, per „Mezzo“ pasižiūrim pasaulinių orkestrų – visi muzikantai aktyvūs, spindi, dega. Mūsų orkestrams to noro muzikuoti ir degimo dažnai pritrūksta.
– Vienintelė motyvacija muzikantams yra muzika. Jeigu jis gali dalyvauti muzikinio įvaizdžio kūrime – tai viskas. Repeticijoje svarbiausia, kai jis ką nors padaro. Šitas atsilyginimas žmogui yra pats svarbiausias. Kartais net nereikia koncertų. Pats sau groji, ir kas nors tau išeina. Tai pagrindinis dalykas, o paskui yra ir kitų – pinigai, garbė. Reklama daug reiškia, pristatymas.
– Vienas pirmųjų viešųjų ryšių srityje pradėjo dirbti Jūsų sūnus Mykolas.
– Kai jis tik pradėjo dirbti toje srityje, laimėjo „Bitės“ kompanijos konkursą. Kaip tik jau kitą dieną kažkas nutiko ir beveik parą „Bitės“ ryšys neveikė. Sūnus turėjo bendrauti su klientais, aiškinti padėtį. Jis su draugais visą naktį suko galvas, ką sakyti. Padarė labai paprastai: atsiprašė ir pranešė, kad skiriamas milijonas litų nuostoliams padengti. Po dviejų savaičių turėjo dešimčia procentų daugiau klientų. Čia ir yra viešieji ryšiai!
– Apie Jūsų muzikologinę veiklą...
– 1962 m. „Komjaunimo tiesoje“ kažką parašiau, paskui mane sudirbo, kad neteisingai parašiau.
Tada pradėjau daugiau rašyti ir tapau nuolatiniu savaitraščio „Literatūra ir menas“ kritiku, net premijomis buvau apdovanotas. Nors jos buvo vargšiškos.
Į „Tiesą“ rašydavau, tapau jos muzikos kritiku. Vakare grįžtu iš koncerto ir apie pirmą valandą nakties pradedu rašyti. Rūkydamas. O ryte devintą sėdžiu repeticijoje. Turėjau išmaitinti vaikus. Būdavo, už straipsnį gaunu penkis, šešis rublius. Nupirkdavau pieno.
Paskui pasiprašiau dėstyti, Alfredas Bumblauskas pakvietė kultūros istorikams skaityti muzikos istorijos. Atėjau ir matau, kad tie kultūros istorikai natų nepažįsta. Visiškai sutrikau... Tada pasiūliau kursą: politikos istorija, literatūros istorija, architektūros istorija, poezija, filosofija. Tarp jų įdėjau muziką. Jiems patiko. Bet rektorius Rolandas Pavilionis nusprendė, kad mane reikia išmesti, nes ketvirčio etato negali būti.
Trejus metus skaičiau muzikos semiotikos įvadą, taip pat buvo klaikiai sunku. Vienas dalykas, ką tu pats perskaitai, kitas – ką gali pasakyti. Parašiau vieną straipsnį apie muzikos atlikimo klišes...
– Esate dviejų kūrybinių sąjungų – Kompozitorių ir Muzikų – narys, abiejose turite solidų narystės stažą. Kaip keičiasi požiūris į sąjungas? Ar jos dar reikalingos?
– Esu Kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narys, tad nemažai rašiau ir apie kompozitorius. O Muzikų sąjungoje esu kaip atlikėjas. Tai natūralu.
Anksčiau Kompozitorių sąjunga buvo privilegijų gavimo vieta: butas, į Druskininkus važiuodavom.
Dabar jau kitaip – klasikinę muziką iš visur išstūmė popsas, todėl bendruomenė šiandien labai reikalinga. Turime bendromis pastangomis ginti savo prioritetus, idėjas, pagaliau – aukštąją muziką...
– O gal ir mes patys kalti? Štai Jūs, pavyzdžiui, nevengdavote patraukliai, įdomiais faktais koncertuose pristatyti atliekamą muziką (kartais tie pasakojimai labiau įsimindavo nei atlikta muzika). Bet po truputį darėsi nesolidu populiariai pristatyti tai, kas sudėtinga, kaip gi čia aukštoji muzikologija, mokslas...
– Manyčiau, yra dvi pusės. Viena – laikraščiuose sąmoningai sunaikinta kultūros refleksija. Ji buvo nustumta į kelis marginalinius leidinius, turinčius po 1000 egzempliorių tiražą, – „7 meno dienas“, „Literatūrą ir meną“, „Muzikos barus“. Anksčiau apie muziką būdavo rašoma net „Tiesoje“! Bet gyvam muzikos procesui komentuoti nebeliko ir žmonių – daugelis muzikologų išsilakstė rašyti monografijų.
– O LMTA Muzikos teorijos ir Muzikos istorijos katedros?
– Jaunimas negauna impulso ką nors daryti.
Juk net ir pati mūsų darbo pradžia susijusi su auka. Iš karto nieko negausi – turi prasimušti, kad apie tave rašytų „Delfyje“, ir ne skandaliukus, o normalius kritinius straipsnelius.
Bet „Delfis“ turi savo politiką, savo stilių. Ten reikia sakyti: atvažiuoja genialiausias pasaulyje atlikėjas, nors jo pavardė mums negirdėta. Viskas sumalta. Išties tragiška situacija.
Refleksijos nebuvimas yra tragedija.
Buvau sugalvojęs tokį dalyką. Nuėjau pas tuomet dar eilinį Seimo narį Gediminą Kirkilą ir jam pasakiau, kad reikia ką nors daryti, kitaip sužlugsim. Tiek dailė, tiek literatūra, teatras, kinas, muzika. Vėliau, jam tapus Ministru Pirmininku, vėl nuėjau ir pasakiau, kad jei jis iš biudžeto paskirtų kokius du milijonus litų vien kultūros refleksijai – ar „Kultūros barams“, ar kitam žurnalui, ir tie pinigai būtų skiriami tik honorarams, žmonės rašytų.
G. Kirkilas nurodė surinkti žymiausių intelektualų parašus.
Parašiau tekstą ir einu rinkti parašų. Sutinku Ališauską. Jis perskaito ir nepasirašo, nurodo kai ką pataisyti. Sutinku D. Sverdiolą – irgi nepasirašo. Nurodo kitką taisyti. Pasirašė tik A. Bumblauskas – ir viskas. Tad nieko negalėjau nunešti.
Yra dar ir kita problema, ne piniginė, – įsižeidžiame už kritiką.
Esam per maža šalis. Visi vienas kitą pažįstame, visi trinamės toje pačioje vietoje.
1991 m. muzikologų konferencijoje Kaune skaičiau pranešimą, kurio tema buvo maždaug tokia: reikia perrašyti lietuvių muzikos istoriją, nes ji parašyta asmeniškai – visi rašė istorijas apie save. Kaip tąsyk užpyko muzikologijos grandai – ir D. Palionytė, ir O. Narbutienė, ir A. Ambrazas! Aš atsistojau ir išėjau. Vėliau sužinojau, kad mane sutriuškino mirtinai.
– Jūs visada mėgote provokuoti, net Kompozitorių sąjungos suvažiavimuose.
– Kai visi miega, reikia cirko elementų.
– Kalbant apie Šv. Kristoforo orkestrą, lygiai tas pats – jo veikla visai nereflektuojama.
– Lietuvoje apie mus nežinau, kiek metų neberašoma. Reikia susiorganizuoti, reikia turėti pinigų. Nebėra kritikos, tik per reklamą informuojame apie save. Bet reklama, informacija nėra tas pats, kas refleksija.
– Ar kartais nesinori apie kokį koncertą brūkštelėti?
– Vakar buvau pianistės koncerte. Viską grojo iš natų. Atlikėjos galvoje – vien gaidos.
O štai Ferenzas Lisztas buvo beprotis... Jam dar nepradėjus groti visa publika drebėdavo. Net savo knygoje panaudojau tokį epizodą: vieno koncerto metu Lisztas taip audringai grojo, kad apalpęs nukrito nuo kėdės. Jį išnešė iš scenos, publika buvo sukrėsta. Visi tyliai sėdėjo. Išėjęs koncerto organizatorius pasakė, kad ponas Lisztas atgavo sąmonę.
Lisztas kartais grodavo taip, kad nebūdavo įmanoma suprasti, ką groja. Tai buvo improvizavimas, aistra. Vakar aš to negirdėjau, nors pianistė grojo labai gerai. Tačiau tylių ekstazinių momentų taip garsiai groti negalima. Frazavimas – nėra kur skubėti. Reikia kalbėti... Visos natos buvo puikiai sugrotos. Stipri pianistė, aš ją pirmą kartą girdėjau.
O pabaigoje ji dar nutarė publiką pamaitinti F. Chopino valsiuku. Chopinas yra vokalo meistras, grynai vokalinis kompozitorius. Reikia dainuoti... Išdainuoti...
Viešas kalbėjimas ar poezijos skaitymas negalimas iš popieriaus lapo. Vedose sakoma, kad ne loginė eilėraščio struktūra svarbiau, o garsas. Čia yra esmė.
– Donatai, regis apžvelgėm visas Jūsų veiklos sritis...
– Ne, dar ne visas.
– O ko dar nepalietėm?
– „Virtuvės“ laikraščio žurnalistė manęs prašė papasakoti apie savo hobį. Sakau, neturiu hobio, nes tam neturiu laiko: nuo ryto iki vakaro ką nors darau muzikoje. Ji pasakė, kad taip negali būti. Vis skambino ir prašė papasakoti apie hobį.
Ir tada aš jai pusantros valandos kalbėjau apie poledinę žūklę. Per televiziją buvau matęs pusantros minutės siužetą, kaip žvejojama... Tai ir fantazavau: kaip, su kuo reikia gaudyti, kur reikia gaudyti.
Kartą sutinku savo seną draugą prie „Neringos“ restorano. Jis man ir sako, kad esu idiotas, nes apie poledinę žūklę nieko neišmanau, o pasakoju. Aš atsakau: žinoma, kad neišmanau, bet, kai manęs prašo, ar gaila papasakoti...
Žmogaus gyvenimas labai sudėtingas, psichiškai komplikuotas. Aš esu nesveikai jautrus. Labai išgyvenu dėl žmonių santykių. Orkestre pakeliu balsą, mergaitė užsigauna, aš paskui graužiuosi.
O į viską reikėtų žiūrėti su ironija ir humoru. Humoras visada suteikia erdvę mąstymui.
Paradoksas: humoras savyje turi kur kas daugiau negu stora knyga. Kai kalbi su humoru, visiems lengviau.
– Tai gal ir mes baigdami pokalbį, na, jei ne apie hobį, tai apie svajones pakalbėkim?
– Dar norėčiau surengti kelis kitokius koncertus.
Sugalvojau atlikti erdvinę muziką. Pavyzdžiui, W. A. Mozarto „Aidus“ – su dviem orkestrais, O. Balakausko „Spenglą-Ūlą“ – su keturiais kvartetais. Juos galima labai efektingai išsidėstyti mūsų bažnyčioje.
O šiaip mano reikalas yra pasitraukti iš orkestro. Perduoti kam nors kitam. Karjeros daugiau nebepadarysiu. Man svarbu, kad orkestras išliktų...
2016 - 2017
***
…Dar jaunas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, pasirodė kaip kokybiškas, ypač vertingas ir virtuoziškas – būtent šiai muzikai labiausiai kompetentingas kolektyvas.
„Nordwest-Zeitung“, 2005-05-21
Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir jo vadovas Donatas Katkus – puikiausias kamerinis orkestras pasaulyje.
Björn W. Stålne, „Rikskonserter“ (Stokholmas) direktorius,
„Lietuvos žinios“, 2004-02-20
...Tai, ką Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus, padarė iš šiuolaikinių kūrinių, reikalauja stiprių nervų. Orkestras įveikė sunkiausius kūrinius ir atliko juos nuostabiai, labai išraiškingai. …vakare, kuris vertė pašiurpti odą, atlikėjai sulaukė ilgiausių ovacijų.
„Münsterische Zeitung”, 2005-05-23
Kokia pora! Lietuvių dirigentą Donatą Katkų ir švedų sopraną Kerstin Avemo vienija puikus muzikinis tarpusavio supratimas.
„Vestman lands tidning“, 2003-07-04
Sensacingas – taip neperdedant galima būtų įvertinti Grippsholmo pilyje vykusį koncertą, kuriame dainavo sopranas Kerstin Avemo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu dinamiškojo maestro Donato Katkaus.
„Eskilstuna Kuriren“, 2003-06-30
Čia, kartu su puikiai griežiančiu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu Donato Katkaus, Kerstin Avemo privertė stovinčią premjeros publiką šaukti iš pasigėrėjimo ir trypti kojomis.
„Boguslänningen med Dals Dagbald“, 2003-07-01
„…dar jaunas Šv. Kristoforo kamerinis orkestras vadovaujamas Donato Katkaus, pasirodė kaip kokybiškas, ypatingai vertingas ir virtuoziškas – būtent šiai muzikai labiausiai kompetetingas-kolektyvas“.
„Nordwest-Zeitung“, 2005 m. Gegužės 21 d.
„Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir jo vadovas Donatas Katkus - puikiausias kamerinis orkestras pasaulyje".
Bjorn W Stalne, Rikskonserter (Stokholmas) direktorius,
Lietuvos žinios, 2004 02 20
„...tai, ką Šv. Kristoforo kamerinis orkestras vadovaujamas Donato Katkaus padarė iš šiuolaikinių kūrinių, reikalaujau stiprių nervų. Orkestras įveikė sunkiausius kūrinius ir atliko juos nuostabiai, labai išraiškingai“. „…vakare, kuris vertė pašiurpti odą, atlikėjai sulaukė ilgiausių ovacijų“.
„Münsterische Zeitung”, 2005 05 23
„Kokia pora! Lietuvių dirigentą Donatą Katkų ir švedų sopraną Kristen Avemo vienija puikus muzikinis tarpusavio supratimas"
Vestman lands tidning, 2003 07 04
„Sensacingas - taip neperdedant galima būtų įvertinti Grippsholmo pilyje vykusį koncertą, kuriame dainavo sopranas Kerstin Avemo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu dinamiškojo maestro Donato Katkaus"
Eskilstuna Kuriren, 2003 06 30
„Čia, kartu su puikiai griežiančiu Šv. Kristoforo kameriniu orkestru iš Lietuvos, vadovaujamu Donato Katkaus, Kerstin Avemo privertė stovinčią premjeros publiką šaukti iš pasigėrėjimoir trypti kojomis“.
Boguslanningen med Dals Dagbald, 2003 m. Liepos 1 d.
Vaizdo įrašų galerijos
Donatas Katkus
Nuotraukų galerijos
Donatas Katkus
2016-10-25