Juozas Pakalnis

Juozo Pakalnio (1912-1948) gyvenimas tetruko vos 35 metus, tačiau lietuvių muzikos istorija mena Juozą Pakalnį - dirigentą, atlikėją, pedagogą, o svarbiausia - kompozitorių, baleto "Sužadėtinė" autorių. Juozo Pakalnio muzikinis palikimas apima keliolika solinių ir chorinių dainų, kamerines, simfonines kompozicijas, nebaigtą operą ir stambiausią kūrinį - baletą. Juozo Pakalnio muzikinė kalba artima vėlyvajam romantizmui. Kompozicijoms būdinga spalvinga instrumentuotė, melodingumas, lyrinės melodijos dažnai primena lietuviško folkloro intonacijas, gyvybingumo muzikai suteikia išraiškingas ritmas.

Gana greit Juozas Pakalnis Lietuvoje išsikovojo autoritetą kaip talentingas muzikas. Nors didelę laiko dalį atimdavo darbas orkestre, konservatorijoje, dalyvavimas koncertuose, Juozas Pakalnis intensyviai kūrė iki pat mirties. Interpretacinė bei pedagoginė veikla padėjo muzikui bręsti ir tobulėti, o studijos Leipcigo konservatorijoje galutinai subrandino jį kaip kompozitorių.

Juozas Pakalnis gimė 1912 m. rugpjūčio 4 d. Veselkiškių kaime (Pakruojo rajone). 1926 m. pradėjo mokytis Klaipėdos muzikos mokykloje fleitos klasėje pas čekų pedagogus Albertą Bursiką, vėliau - Franzą Beningą. 

Baigęs Stasio Šimkaus muzikos mokyklą Klaipėdoje, atvyko į Kauną. 1930 m. buvo priimtas į Valstybės teatro orkestrą fleitininku. Nuo 1931 m. dėstė fleitos specialybę Kauno muzikos mokykloje, nuo 1933 m. Kauno konservatorijoje, koncertavo. Kompozicjos jį mokė prof. Juozas Gruodis. 1935 m. debiutavo kaip dirigentas Kauno radiofone, o 1936 m. tapo Valstybės teatro simfoninio orkestro dirigentu. Ėmęsis kūrybos, pajuto teorinių žinių stygių, todėl 1938 m. įstojo į Leipcigo konservatoriją, bet po metų dėl politinės situacijos Vokietijoje grįžo į Lietuvą.

Nuo 1940 m. dirbo Valstybės teatre baleto dirigentu. Tuo pačiu buvo ir 1941 m. įsteigto Kauno muzikinės komedijos teatro dirigentas. 1945 m. Kauno valstybinė konservatorija pakvietė J. Pakalnį vadovauti studentų simfoniniam orkestrui. 1947 m. suteiktas docento vardas. 

1948 m. sausio 28 d. žuvo Vilniuje neaiškiomis aplinkybėmis.

Palaidotas Kaune, Šančių kapinėse; 1970 m. perkeltas į Petrašiūnų panteoną, kur 1973 m. pastatytas antkapinis paminklas (archit. M. Lagunavičienė).

Tėviškėje įkurtas memorialinis muziejus, jo vardu pavadinta muzikos mokykla.

Nuo 1992 m. rengiamas respublikinis Juozo Pakalnio vardo jaunųjų atlikėjų konkursas. Vaclovas Juodpusis parašė knygą „Juozas Pakalnis“ (Vilnius, 1972). 1969 m. Žaliakalnyje (Žemaičių g. 88) prikabinta atminimo lenta: „Šiame name 1930–1948 m. gyveno fleitininkas, dirigentas, kompozitorius, docentas Juozas Pakalnis“. Lenta nuimta. 2001 m. gegužės 31 d. atidengta nauja memorialinė lenta su bareljefu (skulpt. Stasys Žirgulis).

Juozo Pakalnio muzikinis palikimas apima keliolika solinių ir chorinių dainų, kamerines, simfonines kompozicijas, nebaigtą operą ir stambiausią kūrinį - baletą. Juozo Pakalnio muzikinė kalba artima vėlyvajam romantizmui. Kompozicijoms būdinga spalvinga instrumentuotė, melodingumas, lyrinės melodijos dažnai primena lietuviško folkloro intonacijas, gyvybingumo muzikai suteikia išraiškingas ritmas.

Didžiausias kūrybos pasiekimas – baletas „Sužadėtinė“ (Stasio Santvaro libretas) pastatytas Kaune 1943 m. gruodžio 4 d. Sovietmečiu baletas pavadintas „Aušta aušrelė“ ir statomas 50 metų. J. Pakalnis sukūrė ir mažesnės apimties simfoninių kūrinių: „Legenda“ (1933 m.), „Lituanica I“ (1935 m.), skirta Dariaus ir Girėno skrydžio atminimui, „Romantiškoji“ (1936 m.) bei „Herojinė“ (1948 m.) uvertiūros, „Kapričio fleitai su orkestru arba fortepijonui“ (1931 m.), „Kapričio Nr. 2 violončelei ir fortepijonui“ (1932 m.), romansų, dainų ir kitų muzikos kūrinių.

Juozo Pa­kal­nio ju­bi­lie­jaus ren­gi­ny­je – apie žū­ties pa­slap­tis (2012 m. rugpjūčio 8 d.)

Šeštadienį Pakruojo rajono Veselkiškių kaime memorialinėje Juozo Pakalnio sodyboje paminėtos kompozitorius 100-osios gimimo metinės. Kompozitoriaus giminaičiai sako, jog J. Pakalnio žūties aplinkybes iki šiol gaubia paslaptis.

Į kompozitoriaus gimtąją sodybą suvažiavo po visą Lietuvą išsibarstę jo giminaičiai, Linkuvos folkloro ansamblio „Linkava“ saviveiklininkai, rajono kultūros darbuotojai, Pakruojo J. Pakalnio muzikos mokyklos pedagogai.

Daržinėje buvo įrengta ekspozicija apie žymaus to meto fleitininko, virtuozo, kompozitoriaus, dirigento ir pedagogo gyvenimą ir kūrybą. Rodytos skaidrės, kurias komentavo J. Pakalnio dukterėčia Genutė Pakalnytė.

Pasvalyje gyvenanti G. Pakalnytė (kompozitoriaus brolio Apolinaro duktė) pasakojo apie savo dėdę, kaip studijuodama Kaune gyveno jo namuose.

Apie Vilniuje tuomet dirbusio ir gyvenusio artimo giminaičio netikėtą žūtį ji išgirdo grįžusi atostogų į gimtąją Linkuvą. J. Pakalnis buvo palaidotas taip greitai, jog į laidotuves giminaičiai nespėjo nuvažiuoti.

Prisiminimais dalijosi ir linkuvietė Aldona Jaselskienė. Būdama našlaitė ji glaudėsi pas kompozitoriaus seserį Elzę Kazilionienę, iki pat mirties gyvenusią Veselkiškių kaime, Pakalnių sodyboje.

Muzikantas Arvydas Leščinskas prisiminė, kaip vaikystėje su broliais nubėgdavęs pas Pakalnius. Tuo metu Leščinskų šeima gyveno gretimame Laiškonių kaime. A. Leščinskas su broliu Albertu atliko ne vieną Pakalnių šeimos mėgstamą dainą.

Prisiminimų apie J. Pakalnį popietės, kompozitoriaus giminaičių susitikimai Veselkiškių kaime rengiami kasmet, pirmąjį rugpjūčio šeštadienį. Rudenį numatyta pristatyti muzikologo Vaclovo Juodpusio knygą „Juozas Pakalnis. Gyvenimas ir kūryba“.

"Šiaulių kraštas"