LILIJA ŠUKYTĖ (Lilian Sukis, Vokietija) gimė Kaune. Tėvui anksti mirus, prieš II pasaulinio karo pabaigą su motina išvyko į Vokietiją, po keleto metų emigravo į Kanadą.
Studijavo vokiečių ir prancūzų literatūrą, dešimt metų mokėsi fortepijono, Toronto universiteto konservatorijoje gavo koncertuojančios pianistės diplomą, aukščiausiu įvertinimu baigė garsios dainininkės Irenes Jessner dainavimo klasę. Kaip operos solistė debiutavo Grafienės vaidmeniu Mozarto „Figaro vedybose“ Stratforde (Kanada). Debiutas buvo toks sėkmingas, kad L. Šukytė pasirašė sutartį su Niujorko „Metropolitan Opera“ ir ten po dvejų metų jau dainavo didžiąsias soprano partijas – Violetos, Nedos, Paminos, Mikaelos ir Euridikės. Tuometis Bavarijos valstybinės operos intendantas dr. Günteris Rennertas solistę pakvietė dainuoti 1969 m. W. A. Mozarto operos „Visos jos tokios“ premjeroje per Miuncheno operos festivalio atidarymą. Nuo tada Lilija Šukytė buvo nuolat kviečiama dainuoti Bavarijos valstybinėje operoje. 1981 m. vasarį Bavarijos kultūros ministerija jai suteikė Kammersängerin titulą.
Patekti į tarptautinį dainininkų elitą jai pavyko 1972 metais, kai Miuncheno olimpinių žaidynių proga žymiam Korėjos kompozitoriui Isang Yunui buvo užsakyta opera „Sim Tjong“ ir jos pasaulinėje premjeroje Lilija Šukytė atliko pagrindinį vaidmenį. Ji sužavėjo tiek publiką, tiek muzikos kritikus nepaprasta balso kokybe ir raiškia vaidyba.
Lilija Šukytė yra pagarsėjusi kaip W. A. Mozarto ir R. Strausso interpretatorė. Paminėtini jos pasirodymai Mozarto operose „Visos jos tokios“ ir „Figaro vedybos“ diriguojant Karlui Böhmui Karališkojoje operoje Londono Kovent Gardene ir Bavarijos valstybinėje operoje Miunchene, taip pat Strausso „Dafnės“ premjeroje Miunchene diriguojant Wolfgangui Sawallischui. Dainininkė yra gastroliavusi daugybėje miestų tiek Vokietijoje, tiek visame pasaulyje.
Kaip oratorijų atlikėja Lilija Šukytė ypač pasižymėjo Karlo Richterio vadovaujamuose projektuose. Jis solistę buvo angažavęs ir Miuncheno Bacho choro bei orkestro gastrolėms Japonijoje 1981 m. gegužę, bet jų jau nesulaukė.
Ypatingą dėmesį ir meilę L. Šukytė skiria dainos (Lied) menui. Kritikai yra palankiai įvertinę jos šiltą, lyrinį balsą, kuris ir aukštame diapazone niekuomet neskamba aštriai, santūriai jausmingą interpretaciją, stiliaus pojūtį, gerą tartį.
1985 m. Lilija Šukytė buvo pakviesta tapti Graco muzikos akademijos dainavimo profesore, 1995 m. – dėstyti Zalcburgo muzikos akademijoe „Mozarteum“ (1998-aisiais, kai akademija buvo perorganizuota į universitetą, ji tapo jo profesore). Yra vedusi daug meistriškumo kursų: Toronte (Kanada), Jutos universitete (JAV), nuo 1997 iki 2007 m. dėstė tarptautinėje „Mozarteumo“ vasaros akademijoje, nuo 2006 iki 2008 m. – Laubache (Vokietija).
Lilija Šukytė daug kartų buvo kviečiama dirbti tokių garsių tarptautinių dainavimo konkursų, kaip Pfitznerio, Belvederio, Ferrucio Tagliavini, „Jugend Musiziert“, „Gradus ad Parnasum“, Mozarto konkurso Zalcburge vertinimo komisijose.
Lietuvoje Lilija Šukytė koncertavo 1989 ir 1990 metais, vedė meistriškumo kursus Palangoje (1991) ir Nidoje (1992–1994). Ji buvo Tarptautinio kamerino dainavimo konkurso „Beatričė“ Vilniuje vertinimo komisijos pirmininkė (2011), Mykolo Kleopo Oginskio festivalio-konkurso Rietave vertinimo komisijos narė (2017). Praėjusiais metais L. Šukytė vadovavo I tarptautinio Virgilijaus Noreikos konkurso žiuri.
