Marytė-Saulutė Eidukonytė

Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11
LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513

Gimė 1940 11 20 Vilniuje. 1947 įstojo į Vilniaus 10 – metę muzikos mokyklą, baigė 1958. Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus konservatorijos M. Azizbekovos fortepijono ir O. Šteinberg koncertmeisterio klases. Baigė 1963. Dar studijuodama  A. Baužinsko valtornos klasėje pradėjo dirbti koncertmeistere. Baigusi studijas dirbo prof. A. Budrio klarneto klasėje. Kasmet ruošdavo klasės vakarus. Talkino A. Pupkevičiui (Lietuvos konservatorijos pučiamųjų skyriaus vedėjas), P. Narušiui, V. Žemaičiui, A. Kairiui, L. Miliauskui, kurie šiuo metu yra žinomi respublikos atlikėjai ir pedagogai.

Eilę metų  dirbo V. Daunoro, I. Žukaitės ir A. Karoso vokalo klasėse, kur tuo metu mokėsi R. Daunoras, R. Vitkauskaitė, S. Jonaitytė, D. Kaspariūnaitė, J. Pranaitytė ir kt. Kelis sezonus dirbo P. Juodišiaus ir R. Kulikausko styginių instrumentų katedroje.

 1974 - 1989 dirbo Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose ir ruošė rečitalius su solistais I. Argustiene, G. Jasiūnaite, G. Samuoliu, D. Sadausku. Su R. Maciūte  koncertavo Vidurinės Azijos respublikose. Taip pat koncertavo su pūtikais A. Ančerevičiumi, V. Gelgotu, o su V. Višinsku dalyvavo visasąjunginiame medinių pučiamųjų instrumentų konkurse. Su T. Adomavičiumi dalyvavo Maskvoje vykstančioje atrankoje į festivalį “Prahos pavasaris”. Grįžus A. Budriui iš stažuotės Paryžiuje, surengė rečitalį nacionalinės filharmonijos mažojoje salėje ir įrašė plokštelę. Su obojininkais V. Pociumi ir R. Staškumi dalyvavo visasąjunginiame medinių pučiamųjų instrumentų konkurse Odesoje. Su kamerinio orkestro solistu S. Einikiu dalyvavo tarprespublikiniuose (laimėta I premija) ir visasąjunginiuose konkursuose (diplomas ir III- oji vieta) Daugpily, Šiauliuose, Alma-Atoj ir Minske.

Nuo 1989 dirbo koncertmeisterio asistentu LMTA prof. J. Slankausko, prof. A. Budrio, M. Gecevičiaus ir E. Stanelio klasėse. Su jų studentais ruošia egzaminų, rečitalių ir konkursų programas.

 

1. O, Lietuva, mano tėvyne 

2. Lietuva šaukia visus

3. O, ateinantis amžiau

4. Amerika, būk sveika

5. Ištrėmė mane nekaltą

6. Ak, norėtum sugrįžti

7. Raisto uogelė

8. Kaip myliu

9. Majpromeno, esperanto kalba

10. Meilės kelionė

11. La lingvo del fratec, esperanto kalba

12. Lietuvių tu dukra

13. Jau virš Vilniaus aušra

14. O, Žemaitija!

15. Poete!

Skiriu Bernardui Brazdžioniui

Vilniaus plokštelių studija, 1999

Koncertas Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, 2002 05 06
Prof.  A.Budrio klarneto kl. III k. stud. Tomo Matkaus koncertas:     
C.M.Weber „Didysis Koncertinis Duetas",  F.Poulenc „Sonata" klarnetui.

Koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2003 04 02
LMA pedagogų, absolventų ir studentų koncertas  Akademijos 70-mečio jubiliejui:    
F.Mendelssohn „koncertinė pjesė" dviem  klarnetam.
Atl. prof. A.Budrys, tarptautinių konkursų laureatas A.Taločka.

Koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2003 10 28
Prof. A.Budrio klarneto klasės studentų koncertas: A.Masasger „Konkursinis  solo",  C.Debussy "Rapsonijanr. l"    
Atl. A.Bernotaitis.
C.M.Weber "Didysis koncertinis duetas klarnetui ir fortepijonui"  I dalis, A.Jolivet „Susimąstymas", B.Trošin „Pjesė"  nr.3
Atl. M.Buckus.
C.M.Weber "Didysis koncertinis duetas klarnetui ir fortepijonui" II - III  dalys, F.Poulenc Sonata" klarnetui ir fortepijonui I dalis 
Atl. A.Daukšys.
C.M. Weber Koncertas klarnetui nr. 1, I dalis, G.Rossini "lntrodukcija, tema ir variacijos"
 Atl. P.Lazauskas.

Koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2003 11 25
Koncertas susitikimas  ir meistriškmno pamokos: F.Mendellsohn "Koncertinė pjesė" dviems klarnetams.    
Atl. Kanzaso universiteto (JAV) prof. Larry  Maxey, prof. A.Budrys 

Koncertas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2003 12 04
Koncertas  pašnekesys prof.  K.Paulausko 100-osioms gimimo metinėms:  
B.Dvarionas „Tema ir Variacijos"        
Atl.  Kristijonas Grigas

Koncertas Kėdainių muzikos mokykloje, 2005 01 20        
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams l d., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams

Koncertas Jonavos muzikos mokykloje, 2005 01 20         
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams l d., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams

Koncertas Marijampolės muzikos mokykloje, 2005 01 26        
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams l d., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams

Koncertas Kalvarijų muzikos mokykloje, 2005 01 26
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams l d., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams

Koncertas Prienų muzikos mokykloje, 2005 01 31    
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams ld., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams

Koncertas Alytaus muzikos mokykloje, 2005 01 31            
F.Krommer Koncertas dviems klarnetams l d., E.Bozza Kaprisas-fantazija, C.M.Weber Koncertas f-moll  Nr.1  l d.,  F.Mendelsson Koncertinė pjesė Nr.2 dviems klarnetams     

Koncertas Alytaus muzikos mokykloje, 2005 01 31        
LMTA dėst. M. Gecevičiaus klasės stud. Juliaus Pranevičiaus koncertas: 
W.Stich-Punto Koncertas Nr.7, F.Poulenc Elegija, R.Schumann Adagio ir Allegro, J.Francaix Divertismento, P.Hindemith  Sonata, P.Ducas Vilanella

Koncertas LMTA mažojoje salėje, 2005 03
LMTA  dėst. M.Gecevičiaus kl. stud. Juliaus Pranevičiaus koncertas: 
W.Stich-Punto Koncertas Nr.7, F.Poulenc Elegija, R.Schumann Adagio ir Allegro, J.Francaix Divertismento, P.Hindemith  Sonata, P.Ducas Vilanella

Koncertas Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, 2005 01 02
Sakralinės  muzikos valanda: J.S.Bacho, F.Schuberto,        
M.K.Čiurlionio, A.Gala, Š.Nako ir kt. kūriniai.        
Atl. Tarptautinių konkursų laureatė S.Trimakaitė

Koncertas Viniaus m.  Rotušėje, 2006 03 04        
 B.Jankausko 70-mečiui:  B.Jankausko  dainos        
Atl.  Vilniaus m.  PKT mišrus choras, B.Jankauskas  „Šokio naktis"        
Atl.  Solistas A Gusčius

Koncertas Akademia Muzyczna im. Fryderyka Chopina w Warszawie Filia w  BIALYMSTOKU, 2006 04 04            
Prof. A.Budrio ir jo studentų koncertas:
 W.A.Mozart „Larghetto", K.Kurpinski koncertas klarnetui    
Atl.  R. Savickas        
K.M. Weber  Koncertas nr.1 I dalis, A.Messager "Konkursinis Solo"        
Atl. V.Kusas        
E.Bozza "Buccolica", C.Debiussy „Rapsodija Nr.1", N.R.Korsakov „Kamanės skrydis"        
Atl. Ą.Paulauskas        
C.M.Weber Fantazija        
Atl. prof. A.Budrys        
F.Mendellsohn  Koncertinė pjesė dviems klarnetams  Nr.2        
Atl.prof. A.Budrys ir Ą.Paulauskas

Koncertas LMTA mažojoje salėje, 2006 05 22        
Prof. A.Vizgirdos ir prof. J.Slankausko studentų koncertas.    
B.Crusell  "Concertino", H.Villa-Lobos "Ciranda das sete notas",  A.Tansman "Siuita"        
Atl. Kristijonas Grigas        

 

 

 

Audronės Žigaitytės interviu su Saule Eidukonyte. Vilnius, 2016 m. rugpjūtis

A. Ž. Saulute, Jūs nuolat koncertuodavote įvairiose vietose. Kokie koncertai buvo patys ryškiausi?

S. E. Mes koncertuodavom daugiausia vasarą, ypač daug koncertų suruošdavom kolūkiečiams. Kultūros dienos jau buvo rimtesnės. Teko ir su V. Prudnikovu pakoncertuoti, ir su kitais žinomais atlikėjais. Įsimintiniau\si Jūsų tėčio organizuoti koncertai.

A. Ž. Atsimenu - buvo labai kasdieniškas darbas. Jis būtų reikalingas dabar, bet nebėra – tai koncertai mokyklose.

S. E. Taip, mokyklose buvo labai daug koncertų, nes mes ir vadinomės vaikų ir jaunimo muzikos skyrius. Vaikams eiti į koncertus buvo privaloma, nors jie nelabai norėjo. Mokyklose, technikumuose – mes jiems Eugenijų Oneginą, o jie kortomis lošia. O per vasarinius koncertus irgi kuriozų būdavo.

A. Ž. Gal atsimenat kokį nors?

S. E. Pavyzdžiui, mes vėluojam į koncertą, greitai apsirengiam, o pianinas - paspaudi klavišą, o šis neatšoka: pasirodo, nuo plaktukų pelės nugraužė dirželius. Vyrai sako, kad groti negalima, bet vis vien prašo, gal kaip nors. Pianiną pastatė ant plytų, atlošė, plaktukas pradėjo atšokti, bet natų nėra kur dėti. Paprašiau natas padėti ant kėdutės – taip ir grojau visą koncertą. Panašiai Maceinai buvo atsitikę: irgi vėluoja į koncertą, publika susirinkusi, atidaro instrumentą, o ten klaviatūros nėra. Kažkas padainavo liaudies dainas.

A. Ž. Ir dabar yra vaikų problema - nebenori jie tos akademinės muzikos .Gal Jūs žinote kodėl?

S. E. Todėl, kad juos vertė klausytis rimtosios muzikos. Suvaro daug vaikų, triukšmas.

A. Ž. Kokiu principu sudarydavote programas?

S. E. Darydavo muzikologai: Algimantas Puišys, Servaitė. Pirmiausia tema, garsūs kompozitoriai - Mozartas ir kiti. Prisirinkau trumpų charakteringų pjesių (apie generolą, apie meškas). Kad nors pavadinimas vaikus sudomintų. Nežinau, ar šiuo metu vyksta panašūs koncertai. Sekmadieniniai koncertai filharmonijoje jau visai kas kita. Ten vaikai ateina su tėvais, klauso.

A. Ž. Jūs koncertavote su labai daug dainininkų, ypač su Eugenija Bajoryte.

S .E. Taip, pristatėme Vainilaičio kūrybą. O su dainininkais: su R. Maciūte po Vidurinę Aziją pavažinėjom, su Žukaite, Daunoru; su Kaniava koncertavom Kaliningrade.

A. Ž. O su pūtikais?

S. E. Su pūtikais irgi daug koncertavom. Aš ir dirbau su jais: Alfonso Baužinsko klasėje su valtorna, paskui su fleitom, klarnetais, obojumi .Labai gerai pasirodėme visasąjunginiame konkurse Leningrade. Mažiausiai dirbau su styginiais. 

A .Ž. Aš prisimenu Jus scenoje - labai gražiai atrodydavote. Tais laikais nelengva buvo įsigyti gražių drabužių.

S. E. Kažkaip dvi sukneles pasisiuvau. Viskas įmanoma, kai nori.

A. Ž. Sakot, kad į koncertus tekdavo vėluoti - tekdavo labai greitai persirengti?

S. E. Vaikams koncertai kartais būdavo net keturi per dieną - tik spėk persirengti; vaikščiodavau su bliuzele, tereikia tik sijoną pakeisti.

A. Ž. Jeigu būtų galima pakartoti - rinktumėtės tą patį darbą?

S. E. Turbūt tą patį. Visa kita nelabai traukė. Mama (Kvietinytė Eidukonienė) buvo aktorė. prieš karą vaidino Vaidilos teatre. Po karo gimiau aš, ir ji nebevaidino.

A. Ž. Jūs vienturtė?

S. E. Taip. Buvo nelaimingi gimdymai, todėl mane augino devynios auklės. Vaikystė buvo graži.

A. Ž. O gimtasis miestas?

S. E. Vilnius.

A. Ž. O mokykla?

S. E. Tuometinė dešimtmetė.

A. Ž. O Jūsų klasiokai?

S. E. Loreta Tamulytė, Rima Mikėnaitė, Jūra Gedvilaitė, Milda Zavišaitė, iš vyrų Algis Lukoševičius, Liudas Šaltenis... Mokėsi Romas Fedaravičius, bet nebaigė.

A. Ž. Ar stebite mokslo reformas, pavyzdžiui, tuos krepšelius?

S. E. Aš domiuosi tik savo anūkėmis. Jos mokosi – viena baigė Čiurlionio mokyklą, kita mokosi Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

A. Ž. Ir kokios specialybės?

S. E. Fleita ir klarnetas.

A. Ž. Tai tenka paakompanuoti?

S. E. Tenka. Su vyresniąja Marija keliuose Pakalnio konkursuose dalyvavom.

A. Ž. Papildomas jaudulys netrukdo?

S. E. Trukdo, bijai, kad savam ko nepadarytum. Mokykloje labai dideli krūviai, kartais būna tą pačią dieną net trys kontroliniai. Mokytojai sako, kad čia surinkti tik labai talentingi; jei kuris nepajėgiat mokytis, turi iš mokyklos išeiti. Jaunesnioji krūvio nebeatlaikė.

A. Ž. O Jūs pati kokius prisimenate mokytojus?

Mokytis pradėjau pas Liudmilą Keželytę, kuri buvo pirmoji dešimtmetės direktorė. Labai malonus žmogus. Paskui Roza Potašinskaitė. Pas ją ir baigiau. Įstojus į akademiją (tuometinę konservatoriją), pedagogą tėvai rinko. Buvo dvi labai geros pedagogės - Azizbekova ir Šteinbergaitė. Tėvai nusprendė, kad mokyčiausi pas Azizbekovą, nors aš būčiau pasirinkusi Olgą Šteinbergaitę. Pas ją lankiau koncertmeisterio klasę. Buvau šeštoje klasėje. Vyksta mokinių koncertas didžiojoje salėje, su violončelistu grojom Massenet Elegiją. Žiūriu, jis vieną eilutę praleido. Nusistebėjau, bet groju toliau. Visi: „Kaip tu nesustojai? Tau reikia koncertmeistere būti“. Taip tie žodžiai ir išsipildė.

A. Ž. Iki kelių metų žadate groti?

S. E. Dabar groju tik retkarčiais, kai anūkės ateina. Su jomis dažnai repetuojam. Vyresnioji fleitistė, labai imli mergaitė. Ji visus Pakalnio konkursus laimėjo, pirmą vietą.

A. Ž. Kokia jos pavardė?

S. E. Račkauskaitė. Jaunesnė konkurse dalyvavo vieną kartą, laimėjo trečią vietą. Vizgirdos konkurse Nidoje laimėjo pirmą vietą. Begalinis džiaugsmas.

A. Ž. O sūnus?

S. E. Sūnus groja valtorna. Ir tėvas, ir tėvo tėvas taip pat valtornistai. Čia dinastija. Tėvas dirbo Kauno muzikiniame teatre. Alfredas, mano vyras, ketvirtame kurse išvažiavo dirbti į Kauną. Aš ten važiuoti nenorėjau, tai po metų ir jis sugrįžo atgal. Buvo konkursas į trečią valtorną, dirigentė Margarita Dvarionaitė jį priėmė.

A. Ž. Jis ilgai grojo orkestre.

S. E. Labai ilgai, pradėjo dar tik įstojęs mokytis į akademiją.

Neseniai sudegė mūsų sodyba. Nusipirkom vagonėlį, kad būtų kur pernakvoti. Vyrai užsiima žemės ūkiu – bitėmis, viskuo.

A. Ž. 2011 metais nuspręsta Birštone statyti rezidenciją: kol kas Birštono vasaros menų akademija, kol kas tik vasaros, atliekamas tyrimas, kada muzikantui gana muzikos. Kaip Jūs manote?

S. E. Niekada, nes jei pats negroji, tai muzikos klausaisi. Šiandien įsijungiau mezzo, pianistas Trifonovas labai gerai grojo F. Liszto Transcendentinius etiudus. Koncertus lankau rečiau, nes nepatogu nuvažiuoti, mašinos nėra kur pastatyti.

A. Ž. Labai gražiai pasakėt, kad muzikantui muzikos niekada negana. Aš irgi esu važiavusi su koncertais į mokyklas, ir lygiai tas pats: sakyk nesakęs, kalbėk nekalbėjęs, tikrai liūdni iš mokyklų prisiminimai.

S. E. Reikia kokius anekdotus jiems pasakoti iš kompozitorių gyvenimo.

A. Ž. Mes be muzikos negalim. O kurie jos nepalaižo, tiems jos ir nereikia.

S. E. Labai populiarinama pop muzika. O čia simfonijos, jiems viskas simfonijos, tik keliems rimtoji muzika įdomi.

A. Ž. Jūs visą savo aktyvų periodą dirbot su R. Žigaičiu. Gal kokių prisiminimų apie jį?

S. E. Man jis buvo visad geras, padarė didesnę kategoriją. Jam sakau, kad turiu respublikinę aukščiausią, o jis - ar visasąjunginę turi? Ne, tai ko neduodi pareiškimo? Atnešk. Mėgdavo pajuokauti, patraukti per dantį. Reikėjo mokėti ir atsikirsti, ir neužgauti. Mes labai gerai sugyvenom.