Virginija Apanavičienė

Virginija Apanavičienė
Muzikologė
1950-09-06
Biografija

Virginija Apanavičienė, muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos katedros lektorė. 1975–1982 m. dirbo Lietuvos radijo laidų vaikams ir jaunimui redakcijoje, straipsnius publikavo LRT savaitraštyje „Kalba Vilnius“. Nuo 1982 m. pradėjo dirbti Muzikos teorijos (nuo 2020 m. – Muzikologijos ) katedroje lektore, 2010-2016 – docentė. LMTA dėsto teorines disciplinas Muzikos fakulteto Atlikimo meno programos studentams: Muzikos kalba: viduaramžiai, renesansas; Muzikos kalba: barokas; Muzikos kalba: klasicizmas, Muzikos kalba: romantizmas. Visų kursų paskaitų mokomoji medžiaga bei elektroninė mokymo priemonė „Muzikos kalba:viduramžiai, renesansas“ nuo 2012 m. pateikiama atvirojo kodo žiniatinklinėje virtualaus mokymo aplinkoje Moodle.lmta.lt

Mokslo darbai, knygos.

Recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose yra paskelbusi 27 mokslo straipsnius, kurie pateikiami „Lituanistikos“ mokslo bazėje. Dalyvavo 36 mokslinėse konferencijose –JAV (Seatlo universitete), Latvijos, Lietuvos (KU, ŠU, MRU, VDU) universitetuose. Yra dviejų prof. R. Apanavičiaus mokslo straipsnių rinkinių „Etninė muzika ir etninė istorija“ (2020) ir „Tradicijos ir jų kaita“(2021) specialioji mokslinė redaktorė.

Išleistos knygos: Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje (mokslo monografija, 2011), Nerimo dienos (V. Kligytės pavarde, meninė apybraiža apie kompozitorių A. Bražinską, 1991; 2-asis, pakartotas ir papildytas leid. 2013), Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje (mokslo straipsnių rinkinys, 2015), Muzika ir kultūra (muzikos publicistikos straipsnių rinkinys, 2018), Nuo senovės graikų iki postmodernizmo (teorinis sintetinis veikalas, 2020).

Visuomeninė veikla Alumnų draugijoje ir profsąjungose

Virginija Apanavičienė yra LMTA alumnų draugijos (įkurta 2016 m.) valdybos narė, renginių organizatorė. Surengė 1975 m. LMTA alumnų – muzikologų ir kompozitorių grupės darbų parodą, koncertą, dalyvauja Alumnų draugijos renginiuose ir draugijos internetiniame puslapyje skelbia informacijas ir straipsnius apie draugijos renginius (M. Azizbekovos ir V. Radovičiaus 100 -ųjų gimimo metinių minėjimas Paliesiaus dvare, metinis Alumnų stipendijos teikimas studentams, prof. J. Antanavičiaus jubiliejus).

V. Apanavičienė buvo LMTA profsąjungos pirmininkės pavaduotoja 2002 m. –2007 m. ir šios profsąjungos pirmininkė 2007m. –2019 m., Lietuvos švietimo ir mokslo profsąjungos tarybos narė, Europos profesinių sąjungų (ETUCE) švietimo ir mokslo komiteto (HERSC) narė (2017-2021), profsąjungų spaudoje rašė apie profesinių sąjungų mokslinio tyrimo instituto ETUCE-REHS seminarus Akersbergoje (2007) bei ETUCE seminare 2017 m. nagrinėtas migracijos problemas, HERSC nagrinėjamus ERAZMUS, mokslininkų stipendijų fondo, mokslo darbuotojų ES šalyse problemas.

Į profsąjungų judėjimą įsijungė 1993 m., pradėjusi dirbti profesinių sąjungų susivienijimo „Solidarumas“ laikraščio lietuvių, rusų ir anglų kalbomis redaktore.

Darbai kituose spaudos leidiniuose

Paraleliai dėstytojos darbui 1986–1988 ėjo „Literatūros ir meno“ muzikos skyriaus vedėjos, 1998–1999 m. – „Muzikos barai“ vyr. redaktorės pavaduotojos pareigas.

V. Apanavičienė buvo atkurtų „Lietuvos žinių“ redaktoriaus pavaduotoja ir redaktorė (1990–1992), dienraščio „Lietuva“ vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja (1995), leido savo iniciatyva atkurtą anksčiau ėjusį politikos, visuomenės ir kultūros žurnalą „Visuomenė“ (1991–1993) ir šio žurnalo priedus (mokslo ir politikos studijas).Yra paskelbusi per 150 publicistikos straipsnių muzikos, kultūros, visuomenės gyvenimo temomis įvairiuose periodinės spaudos leidiniuose (ir „Muzikos baruose“) – dalis jų atspausdinta knygoje „Muzika ir kultūra“ –, parengusi antratiek radijo laidų apie muziką vaikams ir jaunimui.

Veikla NVO

V. Apanavičienė moterų klausimais domėjosi dalyvaudama Pasaulinėje Šeimos metų konferencijoje Maltoje (1993), Šiaurės forume Suomijoje (1994), o tai ir paskatino ją įkurti vieną iš pirmųjų moterų organizacijų – Lietuvos namuose dirbančių moterų bendriją (1993). Su šios organizacijos narėmis dalyvavo tarptautinėje moterų veikloje: IV Pasaulio moterų tarptautinėje konferencijoje Pekine (Kinija, 1994) kurioje kartu su 600 pasaulio moterų organizacijų pasirašė Kreipimąsi į pasaulio valstybių vadovus dėl moters darbo namuose įvertinimo, apskaičiavimo ir jo atlyginimo. Seminaruose Dubline (Austrija, 1995), Var Garde (Švedija, 1996), Treplene (Vokietija, 1996), JTO Moterų statuso komisijos įkūrimo 50 –čio konferencijoje Niujorke (JAV, 1997) su moterų organizacijų narėmis nagrinėjo aktualius Lietuvos ir pasaulio moterims ekonomikos, sveikatos, lygių galimybių, švietimo ir kitus klausimus, dalyvavo keliuose Lietuvos moterų suvažiavimuose, Lietuvos moterų asociacijos projektuose („Aleksandra“, su Ispanijos moterų NVO), buvo šios asociacijos atstovė 10 moterų organizacijų koalicijoje „Mąstančios moterys neturi tylėti“, suburtoje nevyriausybinės Socialinių inovacijų fondo organizacijos, dirbo eksperte šios organizacijos kuruojamame, ES socialinio fondo finansuojamame Lygių galimybių projekte (2007–2008 m.). Kartu su 7 Lietuvos moterų organizacijų (verslininkų, medikių, teisininkių, namuose dirbančiųjų) atstovėmis rašė programą ir prisidėjo kuriant Lietuvos moterų partiją (1995), buvo šios partijos pirmininkės viena pavaduotojų. Partijai keičiant pavadinimą buvo Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijos tarybos narė, Lygių galimybių komisijos pirmininkė. 2007 kartu su dabartiniu LRS nariu T.Tomilinu įkūrė Lietuvos valstiečių partijos Žaliųjų frakciją, buvo LVŽS tarybos narė, Vilniaus skyriaus valdybos narė, aktyviai dalyvavo daugelyje organizacijos renginių (sąskrydžių, sporto varžybų, žaliųjų akcijų) bei rinkiminėse kampanijose.

Be kitų organizacijų V. Apanavičienė dalyvavo pasaulinio socialinės paramos klubo „Kiwanis“ Vilniaus padalinio veikloje. Nuo 2006 m. yra asociacijos Šv. Kazimiero ordinas tarybos narė, kanclerė, buvo Vilniaus komtūrijos komtūrė. Asociacija, veikianti su obalsiu Vivere bonum faciendo („Gyventi darant gera“) vykdo socialinius-kultūrinius projektus, skirtus įvairioms visuomenės grupėms. V. Apanavičienė parengė keturių labdaros koncertų (2016 –2019 m.) Laudate Sancti Casimiri, įvykusių Šv. Kazimiero, Šv. Petro ir Povilo bažnyčiose Vilniuje, 500-ųjų Oršos mūšio metinių minėjimo koncerto Kaune Terra tremuit („Dunda žemė“, 2018 m.) programas, dalyvauja šios asociacijos kasmetinio šeimų muzikavimo projekto „Garsų pynė“ (nuo 2016 m.) organizacinio komiteto, atlikėjų atrankos žiuri darbe, kituose labdaros renginiuose Lietuvos vaikų globos namuose, asociacijos skyrių renginiuose, rašo apie organizacijos renginius jos internetiniame puslapyje, veda iškilmingus ataskaitinius metinius organizacijos renginius Valdovų rūmuose, Bažnytinio paveldo muziejuje, kitose kultūrinėse erdvėse.

V. Apanavičienė mėgsta sodinti įvairius auginius. Jau trečiąkart užveisė kelių arų braškių laukelį, pasodino 20 pušų kirtavietėje ir hortenzijų dekoratyvinių krūmų eilę prie daugiabučio namo. Nuo pirmosios akcijos „Darom“ neraginta tvarko regioninio Neries parko šlaitus.

Dalyvauja LMTA Sporto skyriaus rengiamuose dėstytojų ir studentų stalo teniso kasmetiniuose turnyruose ir pelno prizines vietas moterų grupėje. Yra dalyvavusi ir Vilniaus mieste rengiamuose orientacinio sporto žygiuose.

Nuo karantino pradžios 2020 m., pakaitomis su hibridinėmis paskaitomis, LMTA užsiėmimai vyksta virtualioje auditorijoje. V. Apanavičienės namų darbastalis – tai du kompiuteriai, monitorius, ausinės, dvi skirtingos interneto linijos, skaneris, spausdintuvas, mobilusis telefonas. Ir daugybė svarankiškų kompiuterinėmis programomis atliktų studentų darbų, nagrinėjančių įvairių stilių muzikos kūrinius, kuriuos, pateiktus Moodle aplinkoje, Sibelius programa, pptx. pavidalu, patikrintus ir ištaisytus, šie pateikia diskusijoms studentų grupių virtualiose auditorijose.

Svarbiausi darbai

Mokslo darbai, knygos.

Recenzuojamuose moksliniuose leidiniuose yra paskelbusi 27 mokslo straipsnius, kurie pateikiami „Lituanistikos“ mokslo bazėje. Dalyvavo 36 mokslinėse konferencijose –JAV (Seatlo universitete), Latvijos, Lietuvos (KU, ŠU, MRU, VDU) universitetuose. Yra dviejų prof. R. Apanavičiaus mokslo straipsnių rinkinių „Etninė muzika ir etninė istorija“ (2020) ir „Tradicijos ir jų kaita“(2021) specialioji mokslinė redaktorė.

Išleistos knygos: Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje (mokslo monografija, 2011), Nerimo dienos (V. Kligytės pavarde, meninė apybraiža apie kompozitorių A. Bražinską, 1991; 2-asis, pakartotas ir papildytas leid. 2013), Etninės ir šiuolaikinės kultūros ženklai akademinėje muzikoje (mokslo straipsnių rinkinys, 2015), Muzika ir kultūra (muzikos publicistikos straipsnių rinkinys, 2018), Nuo senovės graikų iki postmodernizmo (teorinis sintetinis veikalas, 2020).

Nuotraukų galerijos