DEDIKACIJA GEDIMINUI: PASKUTINĖS PAGONIŲ APEIGOS

DEDIKACIJA GEDIMINUI: PASKUTINĖS PAGONIŲ APEIGOS
Vilniaus rotušė
Didžioji g. 31, Vilnius LT- LT-01128 LT-LT-01128
18:00
2023-09-29
Penktadienis
Kaina 17.00 Eur
Įsigykite bilietą Įsigyti bilietą

Pasak legendos, Vilniaus miesto įkūrėjas Gediminas susapnavo sapną apie Geležinį Vilką ir Lietuvos sostinės pasaulinį iškilimą savo karališkosios medžioklės metu ankstyvą rudenį. Būtent dėl to Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino diena tradiciškai minima Rugsėjo pabaigoje. Šia proga Vilniaus rotušė rugsėjo 29 d. 18 val. lankytojus kviečia į išskirtinį renginį, vainikuojantį Vilniaus 700 metų jubiliejų koncertą – misteriją DEDIKACIJA GEDIMINUI: PASKUTINĖS PAGONIŲ APEIGOS.

Renginio metu skambės ypač retomis progomis atliekamas, unikalus muzikinis kūrinys - Broniaus Kutavičiaus oratorija ”Paskutinės pagonių apeigos” sopranui, chorui, valtornoms ir vargonams. B. Kutavičiaus oratoriją ir jo kūrybą pristatys muzikologė Jūratė Katinaitė, ištraukas iš kunigaikščio Gedimino laiškų skaitys aktorius Vytautas Rumšas vyresnysis.

Atlikėjai:
Kamerinis choras Aidija (meno vadovas – Romualdas Gražinis)
Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos choras (vadovas – Romualdas Gražinis, koncertmeisterė – Gitana Trimirkaitė)
Solistai:
Gintarė Skėrytė (sopranas)
Renata Marcinkutė-Lesieur (vargonai)
Egidijus Stanelis, Jurgita Jankevičienė, Aleksej Asanavičius, Ugnius Kleiba (valtornos)

***

Nacionalinės premijos laureatas BRONIUS KUTAVIČIUS tapo emblemine lietuviškos muzikos figūra. Kompozitorius vertinamas ne tik kaip autentišką braižą turintis autorius, bet ir kaip Lietuvos muzikinės kultūros atgimimo ir tautinio sąmoningumo šauklys.
Pasak muzikologės Vitos Gruodytės, „Bronius Kutavičius ne tik pasiūlė ir įteisino naują santykį su savąja liaudies muzikos tradicija, bet ir, sakytume, apibrėžė magišką ratą apie lietuvių šiuolaikinę muziką. Jo dėka pastaroji atsiribojo ir nuo priklausomybės sovietinei ideologijai, ir nuo tradiciškai lietuviškoje muzikinėje kalboje įsitvirtinusių rusiškos bei vokiškos mokyklų įtakų. Šioje saugioje simbolinėje ir stilistiškai šiuolaikinėje erdvėje gimusi Kutavičiaus muzika davė impulsą visoms po jo ėjusios kompozitorių kartos muzikinėms iniciatyvoms.“ „Menininkas turi įsiklausyti į savo sielos balsą, savo vidinę žmogiškąją patirtį, pajusti saitus su savo tautos ir visos žmonijos kultūrinę patirtimi, kartu ir nūdienos pulsu, tada nekils dirbtinė priemonių problema […] Manau, kad braižas ir kūrybos maniera yra labiau nujaučiamas, negu suformuluojamas, aiškiai nusakomas dalykas. Rašymo taisyklių suma yra kūrybos mirtis.“ (B. Kutavičius).
Broniaus Kutavičiaus chorinė muzika tapusi bene ryškiausiu šio kompozitoriaus tapatybės ženklu, o oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“ laikoma įtakingiausiu lietuvių šiuolaikinės muzikos opusu. Oratorijoje dramatiškai atspindimos skirtingos pasaulėjautos ir gyvenimo sampratos. Kūrinys bene ryškiausiai atskleidžia B. Kutavičiaus kūrybos idėjines nuostatas ir stiliaus bruožus: itin savitą laiko ir erdvės traktavimą, muzikos vizualumą, teatrališkumą bei rituališkumą. Šešių dalių oratorija užbaigiama sukrečiamai stiprėjančiu vargonų choralu, simbolizuojančiu krikščionybės Lietuvoje įsitvirtinimą.


NACIONALINĖS M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS CHORAS įkurtas 1948 m. dirigento Prano Šližio. Vėliau jam vadovavo Antanas Jozėnas, Rimantas Zdanavičius ir kiti, o nuo 1994 m. – Romualdas Gražinis. Choras drąsiai formuoja įdomų repertuarą, gastrolių maršrutus: dukart aplankyta Škotija, Vokietija, dalyvauta Toronte vykusioje JAV ir Kanados lietuvių dainų šventėje, koncertuota Vengrijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Sakartvele, Lenkijoje, Švedijoje, Italijoje. Choro repertuaras apima tiek užsienio, tiek lietuvių kompozitorių įvairių epochų kūrybą, tačiau esminis pagrindas buvo ir tebėra Mikalojaus Konstantino Čiurlionio harmonizuotos liaudies dainos, Juozo Naujalio, Broniaus Kutavičiaus dainos. Choras visada aktyviai propagavo šiuolaikinę lietuvių chorinę muziką. Tarp ryškiausių atliktų kūrinių – Onutės Narbutaitės oratorija „Centones mea urbi“ (kartu su kameriniu choru „Aidija“), Broniaus Kutavičiaus oratorija „Paskutinės pagonių apeigos“, Algirdo Martinaučio „Cantus ad futurum“, Felikso Bajoro oratorija „Varpo kėlimas“, Kristinos Vasiliauskaitės „Magnificat“, Gintaro Samsono Mišios Kauno arkikatedros 600 metų jubiliejui atminti.

KAMERINį CHORĄ „AIDIJA“ 1989 m. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje įkūrė ir iki šiol jam vadovauja Romualdas Gražinis. Savitu skambesiu ir kūrinių interpretavimo bruožais išsiskiriantis jaunatviškas, klausytojų pamėgtas kolektyvas nuolat rengia ir atlieka naujas lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programas. Kasmet per 30 koncertų surengiančio choro repertuarą sudaro muzika nuo grigališkojo choralo iki 21 a. kompozicijų: įvairių stilių chorinės miniatiūros, stambūs vokaliniai veikalai, kūriniai chorui a cappella, chorui su instrumentais. „Aidija“ ypatingą dėmesį skiria Lietuvos kompozitorių muzikai, yra atlikę daug jų kūrinių premjerų. Choras koncertuoja Lietuvoje, Europos šalyse, Kinijoje, Sakartvele, Izraelyje, pasirodo svarbiausiuose festivaliuose ir kituose kultūros renginiuose, yra dalyvavęs tarptautiniuose chorų konkursuose Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Latvijoje, koncertavęs su Oskarų laureatu Ennio Morricone (2008), taip pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio minėjime Europos Parlamente Briuselyje (2010), Popiežiaus Pranciškaus vizito metu Vilniuje (2018) ir kt. Yra padaręs įrašų Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai, įrašęs muzikos dokumentiniams ir vaidybiniams filmams, spektakliams, apie 20 kompaktinių diskų, vinilinę plokštelę.

ROMUALDAS GRAŽINIS – choro dirigentas ir pedagogas. Baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją, vėliau studijavo grigališkąjį choralą Paryžiaus konservatorijoje, o dirigavimą Bulonės konservatorijoje pas prof. Pierre‘ą Calmelet. 1994 m. tobulinosi Danijos karališkosios muzikos akademijos dirigentų meistriškumo kursuose Kopenhagoje, kuriems vadovavo Peteris Phillipsas.
R. Gražinis nuo 1983 m. dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje choro dirigavimo dėstytoju ir chormeisteriu. Nuo 1994 m. yra vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro meno vadovas ir dirigentas. 1989 m. įkūrė kamerinį chorą „Aidija“ ir jam vadovauja iki šiol. 1993–1998 m. ir 2005–2006 m. dirbo Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos giedojimo dėstytoju. 2006–2016 m. buvo „Schola cantorum Vilnensis“ narys ir pirmasis kantorius. Jis yra nuolatinis Dainų švenčių dirigentas. 2013 m. tapo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatu. 2022 m. jam buvo įteiktas aukščiausias Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

VYTAUTAS RUMŠAS - žinomas teatro, kino ir televizijos aktorius, vienas ryškiausių vyresnės kartos lietuvių teatro atstovų. Savo organiška sceniška būtimi jis prikausto dėmesį net tada, kai, rodos, veiksmas sutelktas į visai kitus, toli nuo jo veikiančius personažus. V. Rumšo artistiniam talentui būdinga tragiškumo ir humoru nuskaidrinto lyrizmo dermė, kuri priartina aktoriaus kūrybą prie pagrindinių šiuolaikinės kultūros temų. Tai – vienas iš nedaugelio aktorių, kuris savo teatrinę karjerą nuo pat studijų laikų sieja su Lietuvos nacionaliniu (iki 1998 – valstybiniu akademiniu) dramos teatru. 1973 baigęs studijas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Aktorinio meistriškumo katedroje (vadovai – Henrikas Vancevičius ir Algė Savickaitė), jis iškart prisijungė prie to meto įdomios, galingos aktorių trupės ir nuo pat pirmų metų buvo įvestas į kai kuriuos spektaklius ir lygiagrečiai kūrė naujus vaidmenis. „Vytautas yra psichologinio teatro vaikas. Jis – ne „performatyvus“ aktorius, jis vaidmenį „perleidžia“ per save, siekia, kad vaidmuo taptų jo nuosavybe. Mano akyse kūrė ypatingai talentingų aktorių karta. Ir kiek gi jos liko šiandien? Vytautas – vienas iš nedaugelio. Akivaizdu, kad šiandien virsmas vyksta ne tik teatro statybose, bet ir tokiuose aktoriuose, kaip jis.“- rašė ilgametis Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius, rašytojas Pranas Treinys.

 

Muzikologė JŪRATĖ KATINAITĖ studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1998 m. įgijo magistro laipsnį, nuo 2022 m. yra šios akademijos dėstytoja. 1994–2020 m. dirbo LRT radijo muzikos redakcijoje, LRT KLASIKOS ir LRT RADIJO eteryje rengė ir vedė laidas „Šio amžiaus muzika“, „Muzikos muziejus“, „Muzikinis pastišas“, „Muzikinis vidudienis“, „Muzikos valanda“, „Pakeliui su klasika“, „Operos vakaras“. Nuo 2020 m. kaip laisvai samdoma autorė LRT KLASIKOS programoje veda laidą „Operos vakaras“, o LRT PLIUS kanale – laidą „Žiemojimas su opera“.
J. Katinaitė dalyvauja įvairių komisijų darbe: 2018–2022 buvo LR Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narė, 2017–2022 – Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos narė ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro meno kolegijos narė, nuo 2021 m. yra Lietuvos kultūros tarybos narė..
Muzikologė rašo straipsnius ir recenzijas kultūrinėje spaudoje operos, šiuolaikinės muzikos, kultūros politikos temomis, publikuoja pokalbius su muzikais, dalyvauja tarptautinėse konferencijose. 2018 m. pasirodė J. Katinaitės sudaryta knyga „Karalių kuria aplinka: operos solistas Vaclovas Daunoras“.
2006 m. J. Katinaitė pelnė LR kultūros ministerijos premiją už aktualiausius ir ryškiausius publicistinius kūrinius kultūros temomis. 2009 m. muzikologė apdovanota UNESCO Picasso ir Miro medaliu už nacionalinės muzikos sklaidą, 2018 m. – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliu „Tarnaukite Lietuvai“, 2019 m. – Onos Narbutienės premija už knygą „Karalių kuria aplinka: operos solistas Vaclovas Daunoras“ (2018), 2021 m. – LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. (Foto aut. Justinas Stacevičius, LRT)

 

 

Susiję video įrašų galerijos

Paskutinės pagonių apeigos

Komentarai

Renginių kategorijos

Kalendorius

Prenumeruokite „Muzikos barus“!