Festivalio „Pokrovskije kolokola“ pradžios koncertas
Atlikėjai
Folkloro ansamblis ARINUŠKA, meno vadovai Irena ir Nikolajus Zacharovai
ŠORENA DŽANIAŠVILI (vokalas)
ERICA QUINN JENNINGS (vokalas)
LAURITA PELENIŪTĖ (vokalas)
TATJANA ZAČIKEVIČ (vokalas)
RŪTA RAGINYTĖ (lumzdelis)
TOMAS BIELIAUSKAS (obojus)
TOMAS VARNAGIRIS (gitara)
JULIJA MOROZOVA (vargonai)
Perkusininkų grupė HAND VOICES
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS, meno vadovas SERGEJ KRYLOV
Dirigentas ROBERTAS ŠERVENIKAS
Programa
LINAS RIMŠA – „Senasis tikėjimas“, „Moterų giesmės“
Nuo 2009 metų Festivalio organizatoriai, siekdami supažindinti jaunąją kartą su tradicinės kultūros ir šiuolaikinės muzikos kalbos sintezės galimybėmis, į programą įtraukia kompozitorių kūrinius liaudies muzikos temomis, atskleidžiančius kūrėjų asmeninį požiūrį į įvairių tautų tradicinę kultūrą ir jos vertybes. Taip gimė kūriniai „Senasis tikėjimas“, „Etnosfera – naujas tradicijų dvelksmas“, „Liaudiškoji rapsodija“, „Iš šio miesto“, kurie buvo pristatyti klausytojams Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Festivalio jubiliejaus proga jo organizatoriai pristato du kompozitoriaus Lino Rimšos kūrinius – „Moterų giesmės“ ir „Senojo tikėjimo“, nusipelniusio įvertinimo Lietuvoje ir užsienio šalyse, orkestrinę versiją.
SENASIS TIKĖJIMAS
Kompozitoriaus Lino Rimšos misterija „Senasis tikėjimas“ – specialus tarptautinio folkloro festivalio „Pokrovskije kolokola – 2009“ užsakymas – su dideliu pasisekimu buvo pristatytas 2009 m. programoje „Vilnius – Europos kultūros sostinė“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, vėliau - Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre bei Maskvos tarptautiniuose Muzikos Namuose.
Lietuvos kompozitoriaus kūrinys dvasinėmis temomis sulaukė pripažinimo ir aukšto muzikos kritikų įvertinimo. Kūrinio kompaktinė plokštelė Lietuvoje buvo išleista net du kartus, o vėliau teisė išleisti šį albumą buvo suteikta garsiai Didžiosios Britanijos kompanijai ARC Music.
Linas Rimšos muzikoje folkloras, išlaikydamas pirmaprades prasmes, intelektualiai susijungia su kitų muzikinių kultūrų, žanrų ir stilių fragmentais.
Šis projektas yra bendra „Arinuškos“ vadovų Irenos ir Nikolajaus Zacharovų ir kompozitoriaus Lino Rimšos idėja. Rusų folkloro ansamblis projekte atlieka autentiškas Lietuvos sentikių dainas ir giesmes. World music projektui pasirinktas retas folkloro žanras – religinė dainuojamoji poezija.
MOTERŲ GIESMĖS
Išskirtinė yra kūrinio koncepcija – kompozitorius pristato įvairių tautų moterų dainuojamąjį folklorą šiuolaikinės muzikos kontekste, tokiu būdu atkreipdamas dėmesį į moteriškojo prado svarbą įvairių tautų tradicinėje kultūroje ir atskleisdamas etninės muzikos ir mūsų dienų inovatyvių muzikos komponavimo ir atlikimo technologijų sintezės galimybes.
Kūrinyje „Moterų giesmės“ apžvelgiama labai svarbi etnografijos sritis – moterų vaidmuo tradicinėje kultūroje. Folklore moters pradas siejamas su atsiktinumu ir žodžio magija. Moters žodis labiau veikia ne vyro, dažnai įgyja prakeiksmo galią. Moteriškasis kūrybinis pradas liaudies dainose susijęs su lyrizmu, gebėjimu reikšti simboliais, emocionalumu, rituališkumu, apibendrinimais bei siekimu tęsti tradiciją. Visi šie aspektai kompozitoriaus buvo tyriami, apžvelgiami, atskleidžiami ir įprasminami muzikos kalbos pagalba, tad kompoziciją reikia vertinti ne tik kaip aukšto lygio muzikos kūrinį, bet taip pat kaip mokslinių ieškojimų, atradimų rezultatą.
LINAS RIMŠA
Kompozitorius Linas Rimša yra plačiai žinomas ir pelnęs pripažinimą Lietuvoje ir užsienio šalyse. Kompozitorius, klavišininkas, acid jazz ir crossover stilių pradininkas Lietuvoje. Jo intriguojančiuose projektuose naujai perkuriamas etninės muzikos paveldas, džiazo standartai, žinomos operų arijos ar šiuolaikinių akademinės muzikos kūrėjų opusai. Diplomuoto kompozitoriaus kūrybinių interesų skalė itin plati – nuo dainų Eurovizijai ar vaikų TV šou iki simfoninės muzikos. Jis komponuoja teatrui, kinui, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą, aranžuoja. Mėgstantis laužyti dogmas ir peržengti žanrų ribas, derinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus ir atrasti jų bendrą vardiklį, jis kuria įsimintinus, gaivius ir išradingus projektus, tokius kaip „Pavasarinė rūgštis“, „Standartinis gyvenimas“, „Opera in da House“, „Sutartinės Party“, „Die Welt ist Traum(a)“, „Guerrilla Jazz.lt“, „Intymumas“, „Senasis tikėjimas“ ir kt.
Koncerto rengėjai: Slavų tradicinės muzikos mokykla, Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centras, partneris – Lietuvos nacionalinė filharmonija