„Itališka klavesino muzika Lietuvos valdovų dvare“
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga galėsime išgirsti pirmąjį istorinį neapolietiškąjį klavesiną Lietuvoje, neseniai atkeliavusį iš Christiano Rothe’ės dirbtuvių Berlyne. Valdovų rūmų muziejaus užsakymu pagamintą instrumentą mecenavo Stefa Alšėnaitė-Urban (JAV), per Valdovų rūmų paramos komitetą JAV šio instrumento sukūrimą parėmusi tėvelio Stasio V. Alšėno atminimui (2017).
Šiame inauguraciniame koncerte klavesinininkas Vilimas Norkūnas pristatys itališkos klavišinės muzikos užgimimą ir raidą. Itališką kultūrą į Lietuvą atvežė Bona Sforca (Bona Sforza, 1494–1557), drauge su ja atkeliavo ir instrumentai bei muzikantai. Andrėjo Antiko (Andrea Antico) rinkinys „Frottole intabulate“ – seniausias itališkas leidinys tabulatūros pavidalu. Bona galėjo A. Antiko kūrinius girdėti dar vaikystėje, turbūt jo dainomis mėgavosi ir vėliau. Koncerto metu skambės dainos „Animosa mio desire“, „Per dolore“, „Non piu morte“ ir kt. To meto pasaulietinėje muzikoje vienos svarbiausių – dainos ir šokiai. O mes persikelsime į Veneciją, kuri buvo garsi ir šventėmis, ir muzika, ir atlikėjais. Iš Venecijos muzika paplisdavo po visą pasaulį – Venecija buvo pagrindinis gaidų spausdinimo centras. Šiais laikais savo įžymumu galėtų prilygti kai kurie renginiai, pavyzdžiui, Frankfurto knygų mugė. Klausysimės Francesco Bendusi šokių muzikos – „Opera nova de balli“ (taip ir knieti palikti paskutinį žodį „balius“, neieškant tauresnio sinonimo: „Naujasis rinkinys baliams“). Buvo gana populiaru šokius skirti damoms, tačiau dažniausiai gana anonimiškai – „Viltingoji“, „Džiugioji“ ir t. t. O vienas iš skambėsiančių šokių tiesiog pavadintas „Aš neturiu vyro“ (red. past. – sutuoktinio).
Keliaujant itališkos muzikos istorijos pėdsakais, negalima praleisti tokių įžymių pavardžių kaip Gabrieli, Frescobaldi, kurių vardai ir kūriniai taip pat skambėjo Lietuvoje, dvare ir bažnyčiose. Koncerto pabaigoje klausytojų laukia Žygimantui Augustui tarnavusio ir savo muziką dedikavusio liutnininko Valentino Bakfarko (Valentin Bakfark) fantazija ir Vazoms tarnavusio kompozitoriaus Tarkvinijaus Merulos (Tarquinio Merula) kompozicija – „Capricio“.
Straipsnis apie festivalio renginius Lietuvos ryto puslapyje: http://www.lrytas.lt/kultura/scena/2018/05/20/news/valdovu-rumuose-gries-karaliskasis-abieju-tautu-respublikos-orkestras-6340163/
Susiję nuotraukų galerijos
Vilimas Norkūnas (1)
2014-04-23