Johann Strauss ŠIKŠNOSPARNIS
Libretą į lietuvių kalbą vertė Vlada Mikštaitė ir Antanas Gailius
Muzikinis vadovas ir dirigentas Martynas Staškus
Dirigentas Julius Geniušas
Režisierius Gediminas Šeduikis
Scenografijos ir šviesų dailininkas Andu Dumitrescu (Rumunija)
Kostiumų dailininkė Agnė Kuzmickaitė
Šviesų dailininkas Levas Kleinas
Choreografė Edita Stundytė
Choro meno vadovas Česlovas Radžiūnas
Premjera 2012 m. gruodžio 31 d.
Trukmė 3 val.
Pirmoji iš trijų valsų karaliaus (beje, nemokėjusio šokti valso) žmonų dainininkė Jetty Treffz įkalbėjo savo vyrą imtis operetės. (Kiti tvirtina, kad toks įkalbinėtojas buvęs kompozitorius Jacquesas Offenbachas.) Apie 1860 m. Straussas pradėjo rimtai galvoti apie galimybę susirungti su Paryžiuje – žaismingiausioje to meto Europos sostinėje – karaliaujančiu Offenbachu. Taigi antra tokia sostine tapo Viena, o abu konkurentai liko draugais. Pirmosios dvi Strausso operetės ("Indigo" ir "Karnavalas Romoje") ypatingos sėkmės nesulaukė, tačiau trečioji – "Šikšnosparnis" – amžiams įrašė jo vardą į muzikinio teatro istoriją ir iki šiol yra neprilygstamas, klasikinis šio žanro pavyzdys.
Šikšnosparnio partitūra buvo sukurta per keturiasdešimt dvi 1873 m. vasaros dienas. Tų metų spalį labdaros koncerte buvo atlikta ir puikiai įvertinta naujosios operetės ištrauka – čardašas iš antrojo veiksmo. Pagaliau 1874 m. balandžio 5 d. teatre "An der Wien" įvyko naujojo kūrinio premjera. Dirigavo pats autorius. Gal tai nebuvo pati sensacingiausia to sezono premjera, bet po jos Šikšnosparnis kone kasdien darėsi vis populiaresnis. Vien pirmaisiais metais jis parodytas 58 kartus, pastatytas Niujorke ir Berlyne, o 1876 m. – Londone. Iki 1888 m. tame pačiame teatre "An der Wien" jis parodytas 199 kartus. Autoriui gyvam esant "Šikšnosparnis" pastatytas 200 teatrų ir iki šiol išlieka dažniausiai statoma operetė pasaulyje. Rampos šviesą ji išvydo net Indijoje ir Australijoje.
Be abejo, operetė buvo statoma ir Lietuvoje. Žiūrovai puikiai prisimena 1980 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre pastatytą "Šikšnosparnį", nuostabų dirigento Jono Aleksos ir režisierės Vlados Mikštaitės duetą, puošnią dailininko Eldoro Renterio scenografiją ir kostiumus. Ne kartą "Šikšnosparnis" buvo statomas ir Kauno, Klaipėdos muzikiniuose teatruose.
***
"Su "Šikšnosparnio" kūrybine grupe neatitolome nuo tradicijos, bet tuo pačiu bandėme priartėti prie šiandieninės kalbos, vaidybos, sampratos apie vaidmenį, kad nereikėtų juokingų dalykų daryti dar juokingesniais. Operetėje automatiškai užkoduota tam tikra istorija, kurią galima pabrėžti, bet neverta labai užaštrinti. Operetės bėdos kyla būtent tada, kai jitampa banaloku vaidinimu, kuriame egzistuoja tik publikos linksminimas. Daug kas man paprieštarautų, kad būtent toks ir yra šio žanro tikslas, kad žiūrovui po spektaklio nekiltų galvos skausmas... Bet man labai nesinori operetės nužeminti – juk komizmas gali būti patrauklus ir kokybiškas.
Tikiuosi, kad mums "Šikšnosparnyje" pavyko bent šiek tiek nuvalyti nusistovėjusias operetės žanro dulkes, bet tuo pačiu nenorėjome užsiimti destrukcija ir jo sulaužyti. Manau, kad mums pavyko sukurti stilingą ir netikėtų sprendimų kupiną reginį."
~ Režisierius Gediminas Šeduikis
