VF 2021 Žibuoklės Martinaitytės muzikos erdvės
„Ex Tenebris Lux“. Žibuoklės Martinaitytės muzikos erdvės“
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
(meno vadovas ir dirigentas Sergej Krylov)
Solistai:
PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
PAVEL GIUNTER (mušamieji)
Dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS
Programa:
ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ (g. 1973)
„Nunc fluens. Nunc stans“ mušamiesiems ir styginių orkestrui (2020)
Solistas PAVEL GIUNTER (perkusija)
„Šviesotamsos trilogija“ („Chiaroscuro Trilogy“) fortepijonui ir styginių orkestrui (2017)
Tunelis
Meteoritai
Tamsa šviesoje
Solistas PETRAS GENIUŠAS (fortepijonas)
„Ex Tenebris Lux“ styginių orkestrui (2021, Vilniaus festivalio užsakymas, pasaulinė premjera)
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS
Dirigentas KAROLIS VARIAKOJIS
„Garsuose ieškau paslėptos prasmės, glūdinčios kiekviename šios visatos atome. Kiekvienu kūriniu noriu užduoti egzistenciškai svarbų klausimą ir atsakyti į jį. Kūrinys – tarsi būsena, kuri keičia, transformuoja ir patį autorių, ir klausytojus“, – sako kompozitorė ŽIBUOKLĖ MARTINAITYTĖ.
Niujorke gyvenanti kompozitorė yra pelniusi ne vieną apdovanojimą, tarp kitų – Vyriausybės ir meno premija, du aukso medaliai „Global Music Awards“, Gugenheimo stipendija. Neseniai dienraštis „The New York Times“ ir britų žurnalas „Gramophone“ glaustai recenzavo ir savo skaitytojams rekomendavo Ž. Martinaitytės albumą „Saudade“, jį išleido suomių įrašų kompanija „Ondine“.
Pirmojo koncerto kūrinio pavadinimas „Nunc fluens. Nunc stans“ (2020) radosi iš lotyniško Boecijaus posakio „Nunc fluens facit tempus. Nunc stans facit aeternitatum“, lietuviškai skambančio kaip „Dabartis, kuri teka, kuria laiką. Dabartis, kuri išlieka, kuria amžinybę“. Ši mintis apie galimas skirtingas dabarties patirtis – vieną tekančią ir kitą stovinčią – itin rezonavo su išgyvenamu viruso pandemijos laikotarpiu. Šis kūrinys yra diptikas, kurio dvi dalys atliekamos be pertraukos. Pirmoji atspindi tekantį, o antroji – sustojusį laiką.
Kūrinys skirtas architektui Audriui Karaliui.
Bendra filosofinė gija tarp „Šviesotamsos trilogijos“ (2017, „Chiaroscuro Trilogy“) ir „Ex Tenebris Lux“ (2021) yra šviesotamsa kaip būties metafora, jos žaismas, perkėlimas į garsinį pavidalą. Chiaroscuro (it. chiaro – šviesa, scuro – tamsa) – tai daugiausia tapybos kontekste vartojama sąvoka, apimanti šviesą ir tamsą, lyg apibūdinanti pačią mūsų būties esmę. Šiame kūrinyje garsų pavidalu tyrinėjamos įvairios šviesos ir tamsos proporcijos, jų tarpusavio santykis. Kiekvienoje trilogijos dalyje susitelkiama į tam tikrą šio santykio aspektą, pateikiant gradacijų skalę nuo šviesos tamsoje iki tamsumos šviesoje.
„Vilniaus festivalio 2021 užsakymu sukurto „Ex Tenebris Lux“ lotyniškas kūrinio pavadinimas byloja „Iš tamsos šviesa“, jis tarsi simboliškai nurodo viltingas gaires dabartinės pandemijos ir iš jos kylančios nežinios akivaizdoje. Kaip svarbu turėti tą vidinio kompaso rodomą šviesos blyksnį, laikytis jo ir nepaleisti net tamsiausiomis akimirkomis. Norėjosi, kad ši muzika taptų vedliu per užsitęsusios tamsos zoną ir galiausiai atvestų mus į šviesą, leistų ją patirti bent garsiniu pavidalu. Kūrinys primena, jog tamsa, kaip ir šviesa, yra besikartojančio žmogiškosios egzistencijos ritmo dalis; tą galima pastebėti ir žvelgiant į metų laikų kaitą, kai pats tamsiausias laikas sutampa su šviesos sugrįžimo pradžia“, – sako kompozitorė.
Nacionalinės premijos laureato, vienos ryškiausių Lietuvos kultūros asmenybių, pianisto PETRO GENIUŠO koncertiniai maršrutai driekiasi per visą pasaulį – nuo Vilniaus iki Japonijos, nuo džiazo festivalių, skambinimo dramos, baleto ar kabareto spektakliuose iki koncertų solo ir su Lietuvos bei užsienio šalių orkestrais prestižinėse pasaulio salėse: Sankt Peterburgo filharmonijos, Linkolno centro „Alice Tully“ ir „Avery Fisher“ Niujorke, Tokijo „Geijitsu Geikijo“, Vienos „Musikverein“, Ciuricho, Tel Avivo ir kitose. P. Geniušas nepaliauja ieškoti originalių idėjų, yra kviečiamas dalyvauti moderniuose šiuolaikiniuose projektuose su kitų sričių menininkais; pianisto savitai traktuojami kūriniai dvelkia laisvės ir improvizacijos „prieskoniu“.
Perkusininkas PAVELAS GIUNTERIS atlieka klasikinę, moderniąją, world ir džiazo muziką, groja klasikinės ir šiuolaikinės muzikos projektuose su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Šv. Kristoforo kameriniu ir kitais orkestrais, taip pat su kameriniais ansambliais bei solistais. Kaip solistas P. Giunteris dalyvavo daugelyje festivalių, tarp kitų – „Gaidoje“, Naujosios muzikos Rygoje (Latvija), Lodzėje, Varšuvoje (Lenkija), Helsinkyje (Suomija), Berlyne, Osnabriuke (Vokietija), Novy Sade (Serbija), „ArtGenda“ (Danija), „Royal Music Academy“ Londone (Didžioji Britanija) ir kitur. 1995 m. P. Giunterio iniciatyva buvo suburtas ansamblis „Giunter Percussion“, kuris yra pirmasis mušamųjų instrumentų ansamblis Lietuvoje.
KAROLIS VARIAKOJIS – jaunosios kartos dirigentas, aktyviai dirbantis klasikinės bei modernios muzikos lauke. 2013 m. su kompozitoriumi Dominyku Digimu įkūrė vieną ryškiausių šiuolaikinės muzikos ansamblių „Synaesthesis“, ypač daug dėmesio skiriantį jaunajai Lietuvos kompozitorių kartai, JAV postminimalistų kūrybai ir išplėstinėmis technikomis paremtai ekspresyviai europietiškai muzikai. K. Variakojis yra šio ansamblio muzikos vadovas ir dirigentas. Greta intensyvios veiklos su „Synaesthesis“, K. Variakojis yra matomas ir išskirtinis atlikėjas platesniame klasikinės muzikos kontekste, jis kviečiamas diriguoti įvairiems simfoniniams ir kameriniams šalies orkestrams.
LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS (LKO) yra vienas iškiliausių ir labiausiai pasaulyje įvertintų mūsų šalies muzikantų kolektyvų, jo meno vadovas ir dirigentas – žymus smuikininkas virtuozas Sergejus Krylovas. Orkestro gastrolių maršrutuose užfiksuotos beveik visos Europos šalys, Šiaurės ir Pietų Amerika, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Kinija, Australija, Islandija; tokios scenos kaip Berlyno filharmonijos, Vienos „Musikverein“, Londono „Royal Festival Hall“, Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir daugelis kitų. LKO koncertų programose šalia baroko ir klasicizmo šedevrų svarbią vietą užima šiuolaikinės muzikos interpretacijos, daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūrybai.
Programos tekstą parengė redaktorė Justa Adomonytė-Šlekaitienė
Susiję nuotraukų galerijos
VILNIAUS FESTIVALIS 2021 anonsai
2021-06-02