VIKTORIJA, FRANCESCO IR ŠVIESĖ: PAVASARIO MUZIKA
VIKTORIJA, FRANCESCO IR ŠVIESĖ: PAVASARIO MUZIKA
Dalyvauja
Viktorija Marija ZABRODAITĖ (fleita, Lietuva)
Francesco BRUNO (fleita, Italija)
Šviesė ČEPLIAUSKAITĖ (fortepijonas, Lietuva)
KONCERTO PROGRAMA
Theobald BÖHM (1794-1881) Trys duetai pagal F. Mendelssohną ir F. Lachnerį
Allegretto non troppo
Allegro agitato
Allegro non troppo
Mel (Mélanie) BONIS (1858-1937) Sonata fleitai ir fortepijonui
I Andantino con moto
IV Finale- Moderato
Ferenc LISZT (1811-1886) Koncertinė parafrazė pagal G. Verdi „Rigoletto“ S.434
Jules HERMAN (1830-1911) Dramatiški fleitininko prisiminimai apie V. Bellini „La straniera“
Franz DOPPLER (1821-1883) „La Sonnambula“: parafrazė Adelinos Patti atminimui op. 42
Franz DOPPLER (1821-1883) Andante ir Rondo op. 25
Nicoló GULLI (1955) „LituanItalia“ pagal S. Šimkų ir E. de Curtis
Fleitų dialogai
Muzikos svetainėje muzika skamba intymiai – taip, kaip ji buvo girdima savo ištakose. Čia svarbus ne mastas, o skambėjimo ir suvokimo artumas, leidžiantis išgirsti garsą kaip gyvą, tiesiogiai patiriamą reiškinį.
Šio vakaro programa atveria XIX amžiaus muzikinės kultūros lauką, kuriame operos scena ir koncertinė tradicija persipina į savitą instrumentinės muzikos formą. Theobaldo Böhmo duetai, sukurti pagal Felixo Mendelssohno ir Franzo Lachnerio temas, išlaiko skaidrią, dar klasikinės pusiausvyros nepaleidusią muzikinę kalbą. Melo (Mélanie) Bonis sonatoje ši linija įgauna daugiau vidinės įtampos – čia fleita ir fortepijonas kalbasi kaip lygiaverčiai partneriai, formuodami jautrų, kamerinį audinį.
Antrojoje programos dalyje ryškėja operos atspindžių kryptis. Ferenco Liszto koncertinė parafrazė pagal Giuseppe’s Verdi „Rigoletto“ perkelia vokalinės dramos intensyvumą į fortepijono faktūrą, o Jules’o Hermano ir Franzo Dopplerio kūriniai, inspiruoti Vincenzo Bellini operų, liudija XIX amžiaus atlikėjų polinkį ne tik interpretuoti, bet ir perkurti sceninę patirtį. Programą užbaigiantis Nicoló Gulli kūrinys „LituanItalia“, jungiantis Stasio Šimkaus ir Ernesto de Curtis melodines linijas, įveda kitą – šiandienos – perspektyvą, kurioje skirtingos kultūros susitinka ne deklaratyviai, o muzikoje.
Koncerto atlikėjai – fleitininkai Viktorija Marija Zabrodaitė ir Francesco Bruno bei pianistė Šviesė Čepliauskaitė – susitinka kaip lygiaverčiai muzikinio dialogo dalyviai. Jų skirtingos patirtys ir interpretacinės kryptys Muzikos svetainės erdvėje susilieja į gyvą, nepakartojamą skambėjimo situaciją, kurioje muzika atsiskleidžia ne kaip reprezentacija, o kaip tiesiogiai patiriamas vyksmas.
Fleitininkė Viktorija Marija Zabrodaitė gerai pažįstama Lietuvos muzikos klausytojams. Ji aktyviai koncertuoja tiek kaip solistė, tiek įvairių kamerinių ansamblių sudėtyse, dalyvauja festivaliuose, koncertų cikluose Lietuvoje ir užsienyje. Atlikėjos repertuaras aprėpia skirtingų epochų muziką, o jos interpretacijos skamba Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programose.
Italų fleitininkas Francesco Bruno pelnęs pripažinimą tiek savo šalyje, tiek tarptautinėje scenoje. Jis yra koncertavęs orkestre, diriguojant Ennio Morricone, įkūrė ir vadovauja fleitininkų orkestrui „Afflatus“ bei Sicilijos fleitų orkestrui „Triscele“. 2019 m. atlikėjui įteiktas Sirakūzų „Corrado Maranci“ muzikos apdovanojimas, kuriuo jis pripažintas geriausiu metų Sicilijos klasikinės muzikos atlikėju.
Pianistė Šviesė Čepliauskaitė – brandi scenos asmenybė, nuolat pasirodanti svarbiausiose Lietuvos koncertų erdvėse ir įvairiose Europos šalyse. Ji rengia rečitalius, kamerinės muzikos programas, dalyvauja festivaliuose bei tarptautiniuose projektuose. Pianistės repertuaro centre – romantinė muzika, ypač Frédéric Chopin kūryba; jos įrašai transliuojami Lietuvos radijuje, išleistos kompaktinės plokštelės. Už nuopelnus kultūrai ji apdovanota Lenkijos Respublikos garbės ženklu ir Prezidento Auksiniu Kryžiumi.
Susiję nariai
Šviesė Čepliauskaitė
Pianistė, VDU MA docentė
Viktorija Zabrodaitė
Fleitininkė, ansamblio “Grazioso” artistė, Karoliniškių muzikos mokyklos mokytoja