„Vilniaus kvartetas ir Andrius Žlabys“
Spalio 25 d., trečiadienį, 19 val. Filharmonijos Didžiojoje salėje
Kamerinės muzikos koncertas „Vilniaus kvartetas ir Andrius Žlabys“
VALSTYBINIS VILNIAUS KVARTETAS
ANDRIUS ŽLABYS (fortepijonas)
Programa:
FRANZ SCHUBERT – Styginių kvartetas Nr. 13 a-moll, D. 804 („Rosamunde“)
ANDRIUS ŽLABYS – „Movement for string quartet and piano“. Dedikacija karo Ukrainoje aukoms (premjera Lietuvoje)
CÉSAR FRANCK – Fortepijoninis kvintetas f-moll, op. 14
Bilietai – 7, 10, 15, 20 Eur
Valstybinis Vilniaus kvartetas klausytojams nuolat pateikia įdomių sumanymų: šį trečiadienio vakarą styginių muzika pinasi su fortepijono garsais – greta ankstyvojo ir vėlyvojo romantikų – Franzo Schuberto ir Césario Francko – kūrinių skambės mums gerai pažįstamo pianisto Andriaus Žlabio opusas „Movement for string quartet and piano“, kurį autorius skiria karo Ukrainoje aukų atminimui.
Vilniaus kvartetas jau ne pirmą kartą koncertuoja su A. Žlabiu. Prestižinio Jungtinių Amerikos Valstijų Curtis’o muzikos instituto auklėtinis tarptautinį pripažinimą įtvirtino koncertuodamas su garsiausiais pasaulio kolektyvais, tarp kurių – Niujorko filharmonijos, Bostono simfoninis, Klivlando, Buenos Airių filharmonijos simfoniniai orkestrai, iškilūs solistai. Pianisto „rafinuotas artistiškumas“ („The New York Sun“) atvėrė duris į žinomiausias koncertų sales: Niujorko „Avery Fisher Hall“ ir „Carnegie Hall“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Buenos Airių „Teatro Colón“, Londono „Wigmore Hall“, Vienos „Musikverein“ ir Tokijo „Suntory Hall“.
Styginių kvartetą Nr. 13 a-moll („Rozamunda“) F. Schubertas sukūrė tais pačiais 1824 m. kaip ir garsųjį kvartetą Nr. 14 „Mirtis ir mergelė“. „Rozamundos“ pavadinimą šis opusas gavo dėl antroje dalyje panaudotų temų iš metais anksčiau sukurtos muzikos Helminos von Shézy pjesei „Rozamunda, Kipro kunigaikštienė“. C. Francko Fortepijoninis kvintetas f-moll, op. 14, – vėlyvasis kompozitoriaus kūrinys, dvelkiantis nuoširdžios meilės gamtai įkvėptu lyrizmu. Kvintete atsispindi C. Francko kūrybos filosofinė gelmė, deranti su lotyniškajai tradicijai įprasta jausmo ir proto pusiausvyra bei subtiliu prancūzų muzikos skoniu ir spindesiu.