Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai

Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai
Muzikos svetainė
Gedimino pr. 32-2, Vilnius 01104
19:00
2020-01-09
Ketvirtadienis

Sausio 9 d. 19 val. kviečiame į susitikimą su Vilimu Norkūnu „Muzikos svetainėje“ (Gedimino pr. 32-2)
Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai

Programoje – pažintis su senaisiais klavišiniais instrumentais ir vaizdo įrašų peržiūra

Įėjimas nemokamas
Būtina registracija: info@muzikusajunga.lt, tel. +370 68614066

Pamenu įvairiausių situacijų, kai mane pagaudavo smalsumas ir noras sužinoti, išgirsti, kaip skambėdavo senųjų laikų muzika ir jos instrumentai. Tų laikų, kai buvo išrasti hidrauliniai vargonai – jų oro slėgį palaikydavo vanduo. Tų laikų, kai karalius Dovydas skambindavo lyra; ir dabar, atsivertus žydų klasikinę poeziją, turiu omenyje psalmes, ten galima perskaityti nuorodas: „su instrumentų pritarimu“ arba „choro vadovui“. Tų laikų, kai dar neegzistavo fortepijonas, bet jau buvo pustuzinis klavišinių instrumentų. Kai kelis šimtus metų „prieš mus“ karaliavo mediantinis derinimas: tiek muzikai, tiek teoretikai ieškojo atsakymo į klausimą, kaip suderinti instrumentą, kad juo būtų galima išgauti arba kuo darnesnius sąskambius (harmonijas), arba kuo daugiau skirtingų tonacijų.

Pastarieji keleri metai istorinių klavišinių instrumentų pasauliui atnešė stulbinamų naujienų:
- italai atkūrė garsiojo kompozitoriaus Gesualdo di Venosos klavesiną su visais klavišais, padalintais į bemolius ir diezus (mediantiniame derinime jie nėra enharmoniškai lygūs);
- amerikiečiai Pietų Dakotos muziejuje restauravo patį seniausią skambantį klavesiną, 1525 metais pagamintą Neapolyje; identiškas klavesinas stovi Milane, Sforcų pilyje;
- flamandai atkūrė garsiojo Gento altoriaus paveikslo vargonų pozityvą!
- bendromis ES šalių pastangomis buvo įgyvendintas projektas EMAP (European Music Archeology Project) atkurti kai kuriuos tūkstančių metų senumo instrumentus. Tarp 2017–2018 m. po Europą keliavusios atkurtų instrumentų parodos „Archeomusica“ eksponatų buvo galima išvysti ir garsiuosius hidraulinius vargonus;
- Olkuše, netoli Krokuvos, Šv. Andriejaus bazilikoje buvo restauruoti ten išlikę senieji Hummelio ir Nitrowsky vargonai, baigti statyti 1633-iaisiais;
- 2020 m. išvakarėse Valdovų rūmuose buvo galima gyvai išgirsti pagal Leonardo da Vinci brėžinius pagamintą viola organista – instrumentą, atrodantį tarsi klavesinas, bet skambantį kaip styginių ansamblis.
https://www.youtube.com/watch?v=xS9c76V4RDE

Apie kelis iš šių instrumentų.

Winoldo van der Putteno vargonų dirbtuvės priėmė iššūkį atkurti Gento altoriaus paveikslo vargonų pozityvą, kuriuo matome grojantį angelą. 2017 m. vasarą šis instrumentas pirmąkart suskambo koncerte, juo grojo Catalina Vincens, garsiojoje Bazelio „Schola Cantorum“ baigusi viduramžių muzikos atlikėjo specialybę.

Žinoma, kad daugiau kaip prieš 600 metus Vokiečių ordino magistras Ulrichas von Jungingenas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto žmonai Onai padovanojo vargonų pozityvą ir klavikordą. Klausimas, kokio dydžio ir tipo buvo pozityvas – ar toks kaip Gento altoriaus, ar telpantis į rankas. Beje, pozityvais tais laikais buvo įprasta vadinti įvairiausių dydžių vargonus, net ir statomus bažnyčiose, kelis kartus didesnius už žmogų. Galima numanyti, kad pirmąsias Vytauto pastatytas katalikų bažnyčias puošė ne tik freskos, paveikslai, bet jose būdavo įrengiami ir vargonai. Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodytų Lietuvoje ta viena kita likusi gotikinė bažnyčia, pavyzdžiui, Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika, jeigu joje būtų įmanoma išvysti gotikinius vargonus?
Nuotraukoje matome seniausius grojančius pasaulio vargonus Siono pilies bažnyčioje, Prancūzijoje. Ir jie yra maždaug 1435 metų. O dabar susitikime su Catalina Vicens ir auksu ornamentuota žalia oda pasidabinusiu dailiuoju italu (turiu omenyje klavesiną), su kuriuo Catalina nemažai bendravo. Apie 1525 metus Neapolyje užgimęs instrumentas į Nacionalinį Pietų Dakotos muzikos muziejų Vermiljone pakliuvo visai neseniai iš privačios kolekcijos. Tai vienas retų atvejų, kai tokio senumo instrumentą reikėjo labai nedaug restauruoti, kad juo būtų galima vėl skambinti. C. Vicens įrašytoje kompaktinėje plokštelėje „Il Cembalo di Partenope“ galime išgirsti Bonos Sforcos laikų muziką: Andrea Antico, Marco Antonio Cavazzoni, Vincenzo Capirolos, Bartolomeo Tromboncino, Jacopo Fogliano ir kitų žymių italų kompozitorių kūrinius. Kviečiu pasižiūrėti B. Tromboncino „Poi che volse la mia stella“ videoįrašo; aš šios muzikos negaliu atsiklausyti. Tiems, kas dievina detales: įsiklausykite į polifoniją, skirtingus balsus, kuriuos atlikėja ekspresyviai išryškina. Nors klavesinas neturi fortepijonui būdingos dinamikos (garsiai – tyliai), tačiau kuo puikiausiai perteikiama artikuliacija ir agogika, atrodo, tarsi girdėtume tekstą tariančius dainininkus.
​​​​​​​https://www.youtube.com/watch?v=GmgeQzqspP4

Beje, visai neseniai, 2018 metais, ir Lietuva sulaukė pirmojo istorinio neapolietiško klavesino kopijos pagal Guarancino (Christiano Rothe dirbtuvės), jį galima pamatyti ir per koncertus išgirsti Valdovų rūmuose.

Sausio 9 d. 19 val. kviečiame į susitikimą su Vilimu Norkūnu „Muzikos svetainėje“ (Gedimino pr. 32-2)
Atgimusi skambanti istorija: klavišiniai muzikos instrumentai

Programoje – pažintis su senaisiais klavišiniais instrumentais ir vaizdo įrašų peržiūra

Įėjimas nemokamas
Būtina registracija: info@muzikusajunga.lt, tel. +370 68614066

Susiję nariai

Vilimas Norkūnas

Vilimas Norkūnas

Choro dirigentas, vargonininkas, klavesinistas

Komentarai

Renginių kategorijos

Kalendorius