MEDIJŲ OPEROS TEATRO ATIDARYMAS
Populiariai pateikti operą tiems, kas ja nesidomi – labai sudėtinga. Pirmosios medijų operos TRAVIATA sėkmė subrandino medijų operos teatro idėją. Bendraudami su įvairaus amžiaus publika supratome, kad sukūrėme naują edukacinį meno žanrą – MEDIJŲ OPERĄ. Ne vietoj teatre rodomos operos, bet pakeliui į ją, patrauklia ir provokuojama forma žadinant žiūrovų smalsumą ir norą pažinti šį labai patrauklų, tačiau sudėtingą žanrą.
Kurdami savo teatro infrastruktūrą užtrukome – nors tai, ko gero, pats mažiausias pasaulyje operos teatras, tačiau su visa jam būtina įranga. Ir dabar jau drąsiai skelbiame antrą premjerą: Medijų operos teatras pristato Giuseppe Verdi RIGOLETĄ.
PROGRAMA
Įžangos žodis – 15 min
Spektaklis – 50 min
Diskusija, pasidalinimas įspūdžiais
Numatoma viso renginio trukmė – 90 min.
***
Analogų Lietuvoje, o gal ir pasaulyje neturintis medijų operos spektaklis žavi netikėtais technologiniais sprendimais. Čia nematysite gyvų solistų, dramatiška Rigoleto, Džildos, Hercogo ir Monteronės istorija per valandą papasakojama spektaklyje, kuriame susilieja muzika ir virtuali realybė, operos archyvų aukso fondas ir šiuolaikinės vaizdo išraiškos priemonės, atgaivindami šį klasikos šedevrą XXI amžiuje!
Tik šiame „Rigoleto“ pastatyme išgirsite Lietuvos šimtmečio balsus – operos garso takelyje įamžinti legendiniai dainininkai Kipras Petrauskas, Antanas Sodeika, Virgilijus Noreika, Elena Čiudakova, Henrikas Zabulėnas, Arvydas Daunoras ir mūsų amžininkai Ramutė Tumuliauskaitė, Gražina Miliauskaitė, Dalia Kužmarskytė, Vytautas Juozapaitis, Algirdas Janutas ir Artūras Kozlovskis. Įdomu klausytis ir per šimtmetį įrašytų Lietuvos operos orkestrų, kuriems diriguoja Leiba Hofmekleris (1924), Algimantas Kalinauskas (1957), Vytautas Viržonis (1976), Jonas Aleksa (1982), taip pat Juozas Domarkas (1973, Lietuvos valstybinės filharmonijos simfoninis orkestras), Stasys Domarkas (2005, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras). Garsųjį chorą „Tyliai, tyliai“ atlieka legendinis vyrų choras „Varpas“, diriguojamas Adolfo Krogerto (1964).
Medijų operos „Rigoletas“ kūrėjai:
koncepcijos ir garso įrašų montažo autorė Audronė Žigaitytė
režisierė ir choreografė Marija Simona Šimulynaitė
vaizdo projekcijų ir animacijos autorius Matas Nakrošis
dailininkas Arvydas Nekrošius
šviesų dailininkas Mantas Bartusevičius
garso režisierius Andrius Bernatonis
vaidmenų ir šokių atlikėjai Baltijos baleto teatro artistai Audronė Stelionė, Igoris Abromavičis, Pijus Ožalas ir Erlandas Smolskas
***
Giuseppe Verdi operoje RIGOLETAS susipina meilė, aistra, išdavystė, prakeiksmas ir mirtis. Tai tarsi įspūdinga kelionė per žmogaus sielos gelmes, paliekanti neišdildomą įspūdį kiekvienam žiūrovui. Nepakartojamą operos magiją kuriančiame spektaklyje pajausite kiekvienos natos, kiekvieno akordo poveikį, smarkiai plakančios širdies įtampą!
Pagrindinis operos personažas Rigoletas – iš visų besityčiojantis Hercogo rūmų juokdarys. Besaikis mergišius Hercogas suvilioja grafo Monteronės dukterį, o kai šis ateina į rūmus ginti jos garbės, Rigoletas ir iš jo pasityčioja. Monteronė prakeikia Rigoletą.
Užvėręs rūmų vartus, Rigoletas virsta mylinčiu tėvu – namuose jo laukia gražuolė dukra Džilda, kruopščiai slepiama nuo aistringų vyrų žvilgsnių. Rigoletas įsitikinęs, kad gali ją apsaugoti nuo visų pavojų.
Džildą bažnyčioje pamato Hercogas – dar viena mergaitė neatsispirs jo meilės kerams. Ir čia jam puikiai pasitarnaus Rigoleto nekenčiantys dvariškiai. Manydami, kad luošys slepia savo meilužę, jie pagrobia Džildą ir ją atgabena Hercogui tiesiai į rūmų miegamąjį.
Nevilties apimtas Rigoletas supranta, kad jo paties elgesys prisidėjo prie tragedijos. Stovėdamas prie Hercogo miegamojo durų prašo sugrąžinti dukrą. Prakeikia ją pagrobusius dvariškius ir čia pat nusižeminęs apgailestauja dėl savo klaidų ir pokštų. Rigoletas maldauja grąžinti jam vienintelį turtą, bet nė neįtaria, kad Džilda yra įsimylėjusi Hercogą...
Rigoletas nusprendžia atkeršyti Hercogui ir ryžtasi pasamdyti banditą Sparafučilę. Tačiau žudiko atneštame maiše pamato ne Hercogo kūną, bet mirštančią Džilda – ji pasiaukojo gelbėdama mylimąjį.
Spektaklio pabaiga – skausmingai įtaigus epizodas, iškeliantis daugybę klausimų apie meilę, išdavystę ir kaltės atpirkimo galimybę.
Susiję nariai
Elena Čiudakova
Dainininkė
Juozas Domarkas
Dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos bei vyriausybės meno premijos laureatas, LNSO meno vadovas ir vyr. dirigentas, LMTA profesorius
Stanislavas Domarkas
Dirigentas
Algirdas Janutas
Dainininkas
Vytautas Juozapaitis
Dainininkas, LNOBT solistas, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, LMTA profesorius, LR Seimo narys
Dalia Kužmarskytė
Dainininkė, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė
Virgilijus Noreika
Dainininkas
Kipras Petrauskas
Dainininkas
Antanas Sodeika
Dainininkas
Vytautas Viržonis
Dirigentas, profesorius