DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ 2025
Rugsėjo 30 d., antradienį, Valdovų rūmuose rengiama DIDŽIOJI MUZIKŲ ŠVENTĖ. Pasaulinę muzikos dieną kartu švęsti kviečianti Lietuvos muzikų sąjunga šventinio vakaro metu apdovanos 2025 metų AUKSINIO DISKO laureatus. Šiemet jais tapo Tomas Pavilionis (tenoras), Vytautas Kiminius (birbynė), Kauno styginių kvartetas (meno vadovė Karolina Beinarytė- Palekauskienė, Aistė Mikutytė, Eglė Lapinskė, Kasparas Šerpytis), Janas Maksimovičius (saksofonas) ir už viso gyvenimo nuopelnus apdovanojamas pianistas prof. Kęstutis Grybauskas.
Nuo 2001 m. Lietuvos muzikų sąjungos įsteigtas apdovanojimas kiekvienais metais skiriamas keturiems skirtingų žanrų ar sričių muzikos atstovams. Tarp „Auksinio disko“ laureatų Violeta Urmana, Davidas Geringas, šviesios atminties Virgilijus Noreika, Antanas Smolskus, Saulius Sondeckis, Petras Bingelis. Pastaraisiais metais LMS prizu apdovanoti dainininkai Justina Gringytė, Aušrinė Stundytė, Liudas Mikalauskas, Rita Petrauskaitė, instrumentalistai Rūta Lipinaitytė, Renata Marcinkutė-Lesieur, Paulius Anderssonas, Berniukų ir jaunuolių choras Ąžuoliukas, vadovas Vytautas Miškinis, Kauno miesto simfoninis orkestras, vadovas Algimantas Treikauskas, vyriausias dirigentas Constantine Orbelian (JAV), Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos choras, vadovas Romualdas Gražinis, Vilniaus sakralinės muzikos choras „Adoramus“, vadovas dr. Imantas Jonas Šimkus, Saulius Petreikis, folkroko grupė Žalvarinis, Sostinės vaikų ir jaunimo centro choras KIVI, vadovė Danguolė Aukselienė, Neda Malūnavičiūtė (vokalas, fleita), 2024 m. pirmą kartą prizas už viso gyvenimo nuopelnus buvo įteiktas džiazo pianistui Povilui Jaraminui.
Šių metų šventėje Valdovų rūmų scenoje šalia „Auksinio disko“ laureatų pasirodys „Neišskiriamųjų pianistų“ kvartetas (Lukas Gedvilas, Kamilė Zaveckaitė, Lauryna Lankutytė-Levickė, Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė), pianistai Lina Giedraitytė, Vincenzo De Martino ir Richardas Banys, bei Alytaus muzikos mokyklos simfoninio orkestro SVAJONĖ kamerinė grupė (vadovė Daiva Martikonytė, dirigentas Vytautas Kiminius).
Skambės daug puikios įvairių epochų muzikos. Tad kviečiame maloniai praleisti vakarą, pasveikinti laureatus ir prisiminti, kokia svarbi mūsų gyvenime yra muzika.
PROGRAMA
1. Kęstutis Grybauskas (fortepijonas)
„Neišskiriamųjų pianistų“ kvartetas (Lukas Gedvilas, Kamilė Zaveckaitė, Lauryna Lankutytė-Levickė, Gabija Maknavičiūtė-Janavičienė)
Mikis Theodorakis / Kęstutis Grybauskas. Koncertinė siuita iš baleto Graikas Zorba (f-nui 8 rankoms):
Moterų šokis;
Madam Hortenzija;
Zorbos šokis
2. Janas Maksimovičius (saksofonas) ir Richardas Banys (fortepijonas)
Džiazo improvizacija
3. Kauno styginių kvartetas (Meno vadovė Karolina Beinarytė-Palekauskienė, Aistė Mikutytė, Eglė Lapinskė, Kasparas Šerpytis)
Vidmantas Bartulis
Styginių kvartetas „O, brangioji“
4. Tomas Pavilionis (tenoras), pianistė Lina Giedraitytė
G. Puccini Pinkertono arija iš operos "Madam Baterflai"
J. Strausas Barinkajaus kupletai iš operetės "Čigonų baronas"
5. Vytautas Kiminius (birbynė), Vincenzo De Martino
Amilcare Ponchielli. „Capriccio“
Ennio Morricone „Gabrieliaus obojus“
atlieka Vytautas Kiminius ir Alytaus MM orkestras SVAJONĖ kamerinė grupė
***
Profesorius Kęstutis Grybauskas
Kęstutis Grybauskas (g. 1932 m. Kaune) – pianistas, pedagogas, ansamblių kūrėjas, profesorius, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys. Pirmoji jo mokytoja buvo mama Eugenija Grybauskienė, vėliau studijavo pas Aldoną Dvarionienę, Elzę Herbek-Hansen, Mariją Alšlebėnaitę. 1956 m. baigė Lietuvos konservatoriją (prof. S. Vainiūno klasę).
1956–1960 m. dirbo koncertmeisteriu Lietuvos operos ir baleto teatre, nuo 1962 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje (LMTA). Buvo Fortepijono katedros vedėjas (1973–1987), prorektorius (1983–1994), Senato pirmininkas (1998–2003), LMTA Kauno fakulteto vedėjas (1997–2005). 1983 m. jam suteiktas profesoriaus vardas.
1961 m. su žmona Liuda sukūrė pirmąjį Lietuvoje fortepijoninį duetą, koncertavusį Lietuvoje ir užsienyje. Vėliau įkūrė pianistų trio ir kvartetą, pasirodžiusius prestižinėse Europos scenose. Profesoriaus klasę baigė per 100 pianistų – tarp jų tarptautinių konkursų laureatai ir pedagogai.
Pastaraisiais metais Kęstutis Grybauskas ėmėsi ir kūrybos – kuria muziką šešioms rankoms, rašo fantazijas, transkribuoja įvairių kompozitorių kūrinius, kurie atliekami festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
Už nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai 2006 m. jis apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.
Janas Maksimovičius
Saksofonininkas, kompozitorius, improvizatorius
Janas Maksimovičius (g. 1975 m. Vilniuje) – vienas ryškiausių Lietuvos džiazo saksofonininkų, kurio kūrybinis kelias pasižymi stiliaus įvairove ir nuolatiniu eksperimentavimu.
Džiazo scenoje debiutavęs 1996 m., jis grojo su A. Anusausko, P. Vyšniausko, V. Labučio, O. Molokojedovo, A. Šlausto ansambliais, D. Praspaliauskio diksilendu, dalyvavo V. Nivinsko projekte Coltrane Impressions (2000), bendradarbiavo su V. Čekasinu, D. Pulausku, L. Mockūnu, S. Sasnausku, T. Kutavičiumi, E. Kanevičiumi.
Tarptautinėje erdvėje Maksimovičius dalyvavo projektuose Mirror Of Memory (A. Vapirov, 2002), Baltic Asteroids (2004), grojo su Šveicarijos trio Vein (2012), Vokietijos ir Lietuvos džiazo kvartetu (2019), bendradarbiavo su Timu Daisy, Byronu Wallenu, Jaroslawu Besteru, Grażyna Auguścik, Manfredu Lubowitzu, Piotru Baronu.
Kaip lyderis ir kompozitorius debiutavo 2002 m., pristatęs autorines programas su trio, kvartetu ir grupe Riot. Vėliau tapo vienu grupių Infiltrators Duo (su D. Golovanovu, nuo 2011), Trio Infiltrators (su D. Golovanovu ir A. Gotesmanu, nuo 2015) lyderių. Nuo 2015 m. groja L. Šinkarenko kvartete Jazz 4N.
Maksimovičius aktyviai reiškiasi ir šiuolaikinės akademinės muzikos scenoje – atliko A. Martinaičio, D. Rotaru, L. Paulauskio kūrinius, grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Čiurlionio kvartetu, choru „Jauna muzika“. Dalyvavo nanooperų pristatyme (2012), audiovizualiniame projekte Skambantys kūriniai (2015).
Jo bendradarbiavimas apima platų spektrą – nuo ansamblio 4Tango ir Brigitos Bublytės iki grupės Biplan (albumas Chuligan, 2015). Nuo 2018 m. yra Folk Trio narys (su I. Meduneckyte-Tamošiūniene, N. Bakula).
Su įvairiais kolektyvais koncertavo Moldovoje, Suomijoje, Graikijoje, JAV, Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Japonijoje.
Janas Maksimovičius – polistilistinės raiškos meistras, jungiantis džiazo improvizaciją, akademinės muzikos discipliną ir savitą kompozitoriaus balsą.
Kauno styginių kvartetas
Meno vadovė – Karolina Beinarytė-Palekauskienė
Sudėtis: Karolina Beinarytė-Palekauskienė (I smuikas), Aistė Mikutytė (II smuikas), Eglė Lapinskė (altas), Kasparas Šerpytis (violončelė).
Įkurtas 1981 m., Kauno styginių kvartetas yra vienas ryškiausių Lietuvos kamerinės muzikos ansamblių. Per daugiau nei keturis dešimtmečius kvartetas surengė per 2700 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, sukaupė per 500 kūrinių repertuarą – nuo klasikos iki šiuolaikinių opusų, ypač daug dėmesio skirdamas lietuvių kompozitorių kūrybai.
Ansamblis yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas, išleidęs 14 kompaktinių plokštelių bei įrašęs muziką kino filmams ir teatro spektakliams.
Tomas Pavilionis
Tenoras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas
Tomas Pavilionis (g. 1983 m. Kaune) – vienas ryškiausių Lietuvos lyrinių tenorų. Dainavimo studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Vytauto Juozapaičio klasėje (2002–2010). Nuo 2014 m. yra Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas.
Operos scenoje Tomas Pavilionis sukūrė ryškiausių klasikinių ir šiuolaikinių operų partijų: Belmonte (W. A. Mozarto Pagrobimas iš seralio), Don Ottavio (Don Žuanas), Fentonas (G. Verdi Falstafas), Alfredo (G. Verdi Traviata), Pinkertonas (G. Puccini Madam Baterflai), Vaudémont (P. Čaikovskio Iolanta), Princas (Pasaka apie carą Saltaną) ir daugelį kitų. Jo repertuarą papildo kamerinė muzika, sakralinės programos, koncertai su simfoniniais ir kameriniais orkestrais.
Pavilionis dažnai pasirodo ne tik LNOBT scenoje, bet ir tarptautiniuose festivaliuose, koncertuoja su žymiais dirigentais bei kamerinės muzikos ansambliais. Kritikai išskiria jo šviesaus tembro lyrinį balsą, subtilų frazavimą ir sceninę charizmą.
Vytautas Kiminius
Birbynės virtuozas, dirigentas, Lietuvos nacionalinio instrumento ambasadorius
Vytautas Kiminius – vienas ryškiausių Lietuvos birbynininkų, taip pat operos ir simfoninio orkestro dirigentas. Nuo 2022 m. jis yra Alytaus jaunimo simfoninio orkestro „Svajonė“ dirigentas, nuo 2021 m. – Tarptautinio Veliuonos muzikos festivalio meno vadovas.
Muzikos kelią pradėjęs Šilutės meno mokykloje, vėliau baigė Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją (mokytojas Vytautas Zelenis), 2014 m. įgijo birbynės atlikimo bakalauro diplomą LMTA (lekt. Kęstučio Lipeikos klasė). 2016 m. baigė dirigavimo magistrantūrą prof. Juozo Domarko klasėje, o 2018 m. – obojaus magistrantūrą prof. Roberto Beinario klasėje, taip pat studijavo Italijoje, „Conservatorio di Verona“ (prof. Alessandro Baccini).
Vytautas Kiminius yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas: laimėjo Grand Prix Armėnijoje vykusiame konkurse „Renaissance“, tris kartus tapo Jono Švedo konkurso nugalėtoju, pelnė pirmąją vietą tarptautinės asociacijos „Menas ir švietimas XXI amžiuje“ konkurse. 2013 m. jis apdovanotas Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Švietimo ir mokslo ministerijos padėkos raštais.
Kaip solistas ir dirigentas pasirodė su Lietuvos nacionaliniu ir kameriniais orkestrais, Čiurlionio, Kauno, „Archi“ styginiais kvartetais, „Musica Humana“, Estijos kameriniu orkestru, Olandijos jaunimo simfoniniu orkestru. Grojo su tokiais solistais kaip David Geringas, Robertas Beinaris, Olev Ainomäe, Borowsky šeimos ansamblis.
2015 m. Vytautas pirmasis birbynei atvėrė tarptautinę sceną projekte „The Sound of Europe“, tiesiogiai transliuotame per „Deutsche Welle“. Jis pristato nacionalinį instrumentą ne tik tradicinėje, bet ir akademinėje muzikoje, inspiruodamas kompozitorius kurti naujus kūrinius: Algirdo Klovos koncertą birbynei ir simfoniniam orkestrui (2017), Peeter Vähi koncertą birbynei, kameriniam orkestrui ir mušamiesiems (2020, Vilniaus festivalis, tiesioginė EBU transliacija), Klovos kvintetą „Ramus rytas“ (2022).
Šiandien Vytautas Kiminius aktyviai plėtoja birbynės atlikimo galimybes, modernias pedagogikos metodikas ir savo kūrybiniais sumanymais įrodo, kad nacionalinis instrumentas gali skambėti didžiųjų scenų kontekste kartu su pasaulinio lygio muzika.