BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJA 2016
Birštono vasaros menų akademija kviečia aukštųjų mokyklų, universitetų, gimnazijų, meno mokyklų moksleivius, studentus ir studijas baigusius atlikėjus, muzikos, meno ir bendrojo ugdymo mokyklų muzikos pedagogus į sparčiai ir harmoningai augantį vidurio Lietuvos kurortą Birštoną (www.visitbirstonas.lt).
Dešimt dienų truksiančiuose meistriškumo kursuose vyks:
Meistriškumo pamokos
Paskaitos meno, scenos judesio, viešųjų ryšių ir kt. temomis
BVMA pedagogų ir kviestinių atlikėjų koncertai
BVMA aktyviųjų dalyvių koncertai
Susitikimai ir diskusijos
Scenos judesio užsiėmimai
Kviečiame registruotis:
Aktyviuosius dalyvius:
15 – 35 metų amžiaus jaunuosius muzikus (fortepijono, akompanavimo ar dainavimo besimokantys moksleiviai, studentai, tokių studijų absolventai). Kaina – 150 EUR. Registracija iki gegužės 15 d.
Aktyviųjų dalyvių vietų skaičius ribotas (40). Dalyvių atranka vyks pagal gyvenimo aprašymus ir anketas (pildyti anketą čia >>>). Atrinktieji kandidatai bus informuoti iki birželio 1 d.
Dalyvio registracija užfiksuojama sumokėjus dalyvio mokestį. Dalyvio mokestis turi būti sumokėtas iki birželio 10 d.
Pasyviuosius dalyvius:
Jaunuosius muzikus, muzikos, meno ir bendrojo ugdymo mokyklų muzikos pedagogus, muzikos meno specialistus ir mėgėjus (bet kokio amžiaus ir specializacijos). Kaina – 5 EUR už dieną. Pasyviųjų dalyvių (stebėtojų) ** skaičius neribojamas. (Pildyti anketą čia >>>)
Ir pasyvieji, ir aktyvieji dalyviai gaus papildomas kvalifikacijas liudijančius dokumentus (sertifikatus).
Kontaktinė informacija:
Lietuvos muzikų sąjunga
Gedimino pr. 32-2, LT-01104 Vilnius, Lietuva
Tel. +370 5 212 16 15; +370 614 48314
El. paštas: info@muzikusajunga.lt
www.muzikusajunga.lt
SWEDBANK, AB, kodas 73000
Banko sąskaitos nr.: LT517300010002450037
SWIFT (BIC) kodas: HABALT22
Liepos 30 – rugpjūčio 8 d. jau ketvirtą kartą vyks Birštono vasaros menų akademijos meistriškumo kursai „Interpretacijos paslaptys ir subtilybės XXI a. atlikimo mene ir pedagogikoje“.
Džiaugiamės sulaukę didelio susidomėjimo intensyviais meistriškumo kursais. Aktyvieji dalyviai turės galimybę tobulintis pianistų Andriaus Žlabio (JAV), Gintaro Januševičiaus (Vokietija), Nijolės Ralytės (Lietuva), vokalistų Astos Krikščiūnaitės (Lietuva), Vladimiro Prudnikovo (Lietuva) ir Tamaros Novičenko (Rusija) meistriškumo pamokose, konsultuotis su Vytautu Juozapaičiu, dalyvauti viešuose koncertuose Birštono kurhauze ir Kultūros centre, klausytis paskaitų muzikos interpretacijos, viešųjų ryšių, muzikos terapijos bei kitomis temomis.
Šiais metais sulauksime svečių iš Vokietijos – į Birštoną pasidalinti scenos menų patirtimi atvyks klarnetininkas Macdara Ó Seireadáinas ir muzikos renginių vadybininkas Martinas Keilas.
Be abejo, visus sudomins ir susitikimas su Sankt Peterburgo konservatorijos dainavimo profesore Tamara Novičenko – juk ji pasaulio dainininkų reitingų viršūnių jau ne vienus metus nepaliekančios dainininkės Anos Netrebko pedagogė.
Kompozitorius Giedrius Kuprevičius vėl kvies mąstyti apie muzikos santykį su mus supančiu pasauliu, dvi dienas klausysimės jo paskaitų tema „Tarp klausymo ir girdėjimo – du smegenų šturmo seansai apie tai, kaip muzikos menas lokaliai ir globaliai veikia aplinką“.
Tarp svečių matysime instrumentinio teatro meistrus – ansamblį „Giunter Percussion“ (Pavelas Giunteris, Guntars Freibergs iš Latvijos, Tomas Kulikauskas ir Sigitas Gailius), Lietuvos kariuomenės pučiamųjų orkestrą, vadovaujamą majoro Egidijaus Ališausko, kitus Lietuvos muzikų sąjungos narius.
Sulauksime ir išskirtinio svečio – liepos 28-ąją aštuoniasdešimtmetį švęsiančio Lietuvos nacionalinės premijos laureato dirigento Juozo Domarko, tad visa Birštono vasaros menų akademijos pirmosios dienos (liepos 30) programa dedikuojama iškiliam maestro jubiliejui.
Birštono kurhauze numatoma netikėta paroda.
Kauno menininkės Jūratė Armonavičiūtė, Virginija Ligeikienė, Lolita Grabauskienė, Relita Mielė, Gražina Kuprevičienė ir Ramutė Toliušytė ruošia „muzikalią“ odos dirbinių ekspoziciją „Muzikinės improvizacijos – odiniai objektai“.
Speciali programa pasyviesiems BVMA dalyviams – doc. Eglės Juozapaitienės užsiėmimai dainavimo mokytojams. Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto docentė E. Juozapaitienė, turinti operos dainininkės ir dėstytojos bei choro dirigentės išsilavinimą, nuolat koncertuoja ir aktyviai dalyvauja Lietuvos muzikiniame gyvenime, daug metų ugdo muzikinio teatro programos studentus, klasikinio dainavimo pagrindus perteikia jauniems ir vyresniems VšĮ Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro dainavimo mokyklos „Bel canto“ klausytojams.
Eglės Juozapaitienės siūloma metodinė programa padės dainavimo mokytojams susipažinti su įvairesnėmis vaikų ir jaunuolių muzikinio ugdymo galimybėmis, motyvacijos ir kūrybiškumo skatinimu naudojant, atrodytų, paprasčiausias žaidimo formas ir fizinius pratimus, kuriais lavinamas dainavimo aparatas, dikcija, artikuliacija, komandinio darbo bei psichologinių įgūdžių ugdymu siekiant ne tik vokalo pagrindų, bet ir profesinio meistriškumo.
Programa aktuali ankstyvojo, pradinio ir pagrindinio ugdymo dainavimo mokytojams, bet ji turėtų būti įdomi ir dainininkams.
Mokytojai, pageidaujantys atvežti savo mokinukus (priimami vaikai ir moksleiviai), turi pasirūpinti jų globa Birštone.
2016 m. Birštono vasaros menų akademijos renginiai
Liepos 30 d., šeštadienis
9 - 13 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4)
DALYVIŲ REGISTRACIJA
11 - 12 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4)
Susitikimas su pedagogais
12 val. Savivaldybės aikštė
SU GIMTADIENIU, MAESTRO!
Lietuvos kariuomenės orkestro koncertas (meno vadovas ir vyr. dirigentas mjr. E. Ališauskas), skirtas dirigento, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Juozo Domarko 80-mečiui.
15.30 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Susitikimas su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Juozu Domarku.
Vedėja Audronė Žigaitytė
Įėjimas laisvas
19 val. Birštono kultūros centras (Jaunimo g. 4)
Birštono vasaros menų akademijos atidarymo koncertas RITMO UŽBURTI
Ansamblis GIUNTER PERCUSSION (Pavel Giunter, Guntars Freibergs (Latvija), Tomas Kulikauskas, Sigitas Gailius)
Programoje: S. Reich, N. J. Zivkovich, A. Beall, M. Savage, J. B. Smith ir kt.
Bilieto kaina 5 Eur
Liepos 31 d., sekmadienis
15.30 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus paskaita „Tarp klausymo ir girdėjimo“ – du smegenų šturmo seansai apie tai, kaip muzikos menas lokaliai ir globaliai veikia aplinką“ (I dalis)
Įėjimas laisvas
18 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
Odos dirbinių parodos „Muzikinės improvizacijos – odiniai objektai“ atidarymas
Dalyvauja dailininkės
Jūratė Armonavičiūtė,
Virginija Ligeikienė,
Lolita Grabauskienė,
Relita Mielė,
Gražina Kuprevičienė
Ramutė Toliušytė
Paroda veiks iki rugpjūčio 12 d.
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
ĮSIMYLĖJĘS KLARNETAS
Gintaras Januševičius (fortepijonas, Lietuva, Vokietija) ir Macdara Ó Seireadáin (klarnetas, Airija)
Programoje: C. Debussy, G. Gershwin, R. Schumann, D. Lovreglio ir kt.
Bilieto kaina 5 Eur
Rugpjūčio 1 d., pirmadienis
15.30 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Pianisto Gintaro Januševičiaus paskaita
„Pasiruošimas koncertiniam gyvenimui ir vadybos pagrindai“
Dalyvauja Macdara Ó Seireadáin
Įėjimas laisvas
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
ROMANSŲ VAKARAS
Dalyvauja Asta Krikščiūnaitė (sopranas), Vladimiras Prudnikovas (bosas), Vytautas Juozapaitis (baritonas), Nijolė Ralytė (fortepijonas), Justas Čeponis (fortepijonas)
Programoje: G. Sviridov, S. Šimkus, S. Rachmaninov ir kt.
Bilieto kaina 5 Eur
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 2 d., antradienis
15 val. 30 min. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus paskaita „Tarp klausymo ir girdėjimo“ – du smegenų šturmo seansai apie tai, kaip muzikos menas lokaliai ir globaliai veikia aplinką“ (II dalis)
Įėjimas laisvas
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
VISI ŠOPENO VALSAI
Gintaras Januševičius (fortepijonas, Lietuva, Vokietija)
Bilieto kaina 5 Eur
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 3 d., trečiadienis
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 4 d., ketvirtadienis
15 val. 30 min. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Susitikimas su Sankt Peterburgo Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatorijos vokalo pedagoge
prof. Tamara Novičenko (Rusija).
Vedėja Audronė Žigaitytė
Įėjimas laisvas
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
FORTEPIJONO GARSAI BIRŠTONUI
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 5 d., penktadienis
15.30 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
Kultūros renginių prodiuserio Martino Keilio (Vokietija) paskaita
„Nė savaitės be koncerto: TangoBrücke Einbeke ir koncertų tradicijos Vokietijoje“
Įėjimas laisvas
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
DAINUOJAME BIRŠTONUI
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS: BIRŠTONO MERĖS TAURĖ
Improvizuotos BVMA dalyvių pianistų varžybos Birštono merės Nijolės Dirginčienės taurei laimėti
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 6 d., šeštadienis
19 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
KLAJONIŲ METAI
Belvederio (Pietų Afrika) konkurso finalininkė Jomantė Šležaitė (sopranas) ir Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė (fortepijonas)
Programoje: C. Debussy, P. Čaikovskij, S. Rachmaninov, G. Puccini, G. Verdi ir kt.
Bilieto kaina 5 eur
21 val. Sanatorija EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas)
VAKARO SERENADOS
Koncertuoja BVMA dalyviai
Įėjimas laisvas
Rugpjūčio 7 d., sekmadienis
18 val. Birštono kurhauzas (B. Sruogos g. 2)
BIRŠTONO VASAROS MENŲ AKADEMIJOS UŽDARYMO KONCERTAS
Koncertuoja BVMA dėstytojai ir dalyviai
Bilieto kaina 5 Eur
Birštono vasaros menų akademijos paskaitos
Liepos 31 – rugpjūčio 8 d. Birštono kultūros centre (Jaunimo g. 4)
9.00–13.30 val. Pianistų ir vokalistų meistriškumo pamokos
Liepos 31 – rugpjūčio 8 d. Birštono kurhauze (B. Sruogos g. 2)
9.00–13.30 val. Pianistų meistriškumo pamokos
Liepos 30 – rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 4–5 d. sanatorijoje EGLĖ (Algirdo g. 14, A korpusas, konferencijų salė)
15.30–17.30 val. Susitikimai, paskaitos
Bilietus į mokamus koncertus platina BILIETAI.LT
Bilietus taip pat galima įsigyti renginio vietoje likus 1 val. iki koncerto pradžios
Su koncerto bilietu renginio dieną taikoma 15% nuolaida sąskaitai Birštono kultūros centro kavinėje!
2016 metų Birštono vasaros menų akademijos pedagogai ir svečiai
Gintaras JANUŠEVIČIUS, fortepijonas (Vokietija) po studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tęsti mokslų išvyko į Hanoverio aukštąją muzikos ir teatro mokyklą, pas žymius pedagogus profesorius Vladimirą Krainevą ir Bernd Goetzke. Dabar G. Januševičius gyvena šiame Vokietijos mieste, yra koncertų ciklo „Plathner´s Eleven“ įkūrėjas bei garbės meno vadovas, o taip pat vadovauja dviem koncertų salėms.
Pirmą kartą su orkestru pianistas skambino būdamas 15 metų, po savaitės įvyko jo debiutas Maskvos konservatorijos Didžiojoje salėje. Nuo tada skirtingas solines bei kamerines programas jis pristatė visuose Lietuvos bei daugelyje Vokietijos miestų, o taip pat Niujorke (2015), Vašingtone (2015), Monrealyje (2004, 2008), Hamamatsu (2009), Rio de Žaneire (2016), Šenženyje (2011), Londone (2012), Paryžiuje (2008), Maskvoje (2001, 2002), Berlyne (2009, 2016), Madride (2008), Romoje (2015), Vienoje (2015), Barselonoje (2008), Stokholme (2015), Tel Avive (2011), Varšuvoje (2002), Prahoje (2015), Budapešte (2015), Kijeve (2015), Kišiniove (2010, 2014, 2016) etc.
Jis bendradarbiavo su dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, Pavelu Bermanu, Jacques´u Lacombe´u, Fuatu Mansurovu, Dmitry Lissu ir kt. Pianistas nuolat koncertuoja įvairiuose festivaliuose. Didžiąją jo repertuaro dalį sudaro Sergejaus Rachmaninovo, Liudvigo van Beethoveno, Modesto Musorgskio, Ferenco Liszto fortepijoniniai opusai. Taip pat pianistas garsėja Frédérico Chopino ir Johanneso Brahmso kūrinių interpretacijomis.
Andrius ŽLABYS (fortepijonas, JAV) studijavo Interlocheno Menų Centre, Michigane (JAV), mokėsi Curtis muzikos institute Filadelfijoje (JAV) bei studijavo Klivlendo muzikos institute (JAV). Pianistas koncertavo Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, JAV valstijose. Surengė rečitalius Interlochene, Pietų Karolinoje (jubiliejinis koncertas G. Gouldo atminimui), Filadelfijoje.
A. Žlabys koncertavo su įvairiais Lietuvos ir pasaulio orkestrais: M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestrais, New York Filharmonijos, Bostono, Klyvlendo, Roterdamo simfoniniais orkestrais, de Buenos Aires filharmonijos orkestru ir kt. Pianisto koncertinė patirtis siejasi su tokiomis garsiomis atlikėjų pavardėmis kaip Yuri Bashmet (altas), Hilary Hahn (smuikas), Gidon Kremer (smuikas) ir kt.
Pianisto “rafinuotas meniškumas” (The New York Sun) atvėrė duris į prestižines pasaulio sales, kaip antai Avery Fisher Hall (Lincoln Center, Niujorkas), Concertgebouw (Amsterdamas), Carnegie Hall (Niujorkas), Teatro Colón (Buenos Aires), Wigmore Hall (Londonas), The Musikverein (Viena) ir Suntory Hall (Tokijas).
Pianistas A. Žlabys publikos atpažįstamas iš savito interpratacijos braižo, kupino subtilaus nuoširdumo ir kilnaus atsidavimo, leidžiančio klausytojui susilieti su intymiausiomis kompozitorių muzikinėmis užmačiomis. Lietuvos, Vokietijos, JAV ir kitų šalių spaudoje išspausdinta nemažai teigiamų atsiliepimų ir straipsnių apie atliktus kūrinius, atskirus koncertus, improvizavimo meną.
Asta KRIKŠČIŪNAITĖ (vokalas, Lietuva) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, doc. Aldonos Vilčinskaitės solinio dainavimo klasę. Karjerą pradėjusi Klaipėdos muzikiniame teatre (1987 m.), dainininkė sukūrė Ritos vaidmenį Gaetano Donizetti operoje „Rita“ bei Monikos vaidmenį Gian Carlo Menotti operoje „Mediumas“. Solistės interpretacijos iš karto patraukė klausytojų ir kritikų dėmesį. Solistė stažavosi Niujorke (JAV) pas Clair Alexander, Yvesą Abelį bei Jane Bakken Klaviter. 2004 m. ji apdovanota Baltosios žvaigždės ordinu už nuopelnus Estijos kultūrai, o 2005 m. tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate. 2012 m. jai įteiktas Lenkijos Respublikos kultūros ministro garbės apdovanojimas „Už nuopelnus lenkų kultūrai“.
A. Krikščiūnaitės repertuare svarbūs tiek operos, tiek oratorijos, kantatos ar dainos žanrai. Ji dainuoja įvairių stambios formos kūrinių solo partijas. Lietuvos kompozitorių kūriniuose yra specialiai šiai atlikėjai skirtų partijų: tai Marija A. Žigaitytės operoje-misterijoje „Praregėjimas“, soprano partija A. Martinaičio oratorijoje „Mūsų laisvė: septynios invokacijos“, Kristina G. Kuprevičiaus operoje „Prūsai”, Valerija A. Martinaičio operoje „Pasaulio dangoraižis”.
Solistė yra mielai kviečiama į įvairius festivalius, aktyviai koncertuoja tiek Lietuvos žymiausiose koncertų salėse, tiek užsienyje – Lenkijoje, Airijoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Suomijoje, Izraelyje, Vokietijoje, Olandijoje, Baltarusijoje, Danijoje. Atlikėja parengė daug naujų stambios formos, sceninių, kamerinės bei nacionalinės muzikos programų. Dainininkė neretai pasirenka ar yra kviečiama atlikti kūrinių, kurie anksčiau Lietuvos koncertų salėse nebuvo skambėję.
A. Krikščiūnaitės kūrybinis kelias neapsiriboja vien tik koncertine veikla – siekdama populiarinti nacionalinį muzikinį paveldą, atlikėja įkūrė viešąją įstaigą „Cantus firmus“ ir tapo šios įstaigos rengiamų projektų idėjų autorė ir meno vadove. Atlikėjos iniciatyva po 100 metų Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje pristatyta pirmoji nacionalinė M. Petrausko opera „Birutė“, parengtas skaitmeninis operos garso įrašas, surengtas festivalis „Vivat 1000“, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo 1000-mečiui, surengti V. Kudirkos, kompozitoriaus A. Mikulskio minėjimo koncertai, organizuoti vokalinių rečitalių ciklas „Dainų ratas“ bei autorinis kalėdinių koncertų ciklas „Po angelo sparnu“ ir kt.
Nuo 2005 metų Asta Krikščiūnaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vokalo katedros docentė, LMTA Senato narė. Solistė kviečiama vesti meistriškumo pamokas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Taip pat dalyvauja įvairių konkursų vertinimo komisijų darbe.
Tamara NOVIČENKO, vokalas (Rusija, Sankt Peterburgas) baigusi Leningrado valstybinę Nikolajaus Rimskio-Korsakovo konservatoriją (1964), dainavo Lvovo (Ukraina) valstybiniame akademiniame Ivano Franko operos ir baleto teatre. Jos repertuare buvo žymiausios lyrinio koloratūrinio soprano partijos.
Nuo 1969 m. ji dėsto Leningrado (vėliau – Sankt Peterburgo) N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje dainavimą ir muzikos mokykloje prie konservatorijos. Nemažai dainuoja Rusijos ir pasaulio koncertų salėse.
Nuo 1992 metų – profesorė, nuolatos kviečiama vesti meistriškumo kursus Rusijoje ir užsienyje.
Per pedagoginio darbo metus išugdė eilę puikių dainininkų, kurie pelnytai atstovauja gimtąją Alma Mater garsiausiose pasaulio scenose. Tai Jelena Mirtova, Tatjana Pavlovskaja, Jelena Ustinova, Irina Matajeva, Marina Šaguč, Veronika Džiojeva, Galina Šojdagbajeva – daugiau nei 50 garsių absolvenčių. Jų tarpe ir žymiausia T. Novičenko mokinė, jau eilę metų neapleidžianti dainininkių reitingų aukščiausių vertinimų – Ana Netrebko.
T. Novičenko yra pelniusi Rusijos nusipelniusios artistės vardą (1990) ir Rusijos nusipelniusios meno veikėjos vardą (2011)
Vladimiras PPRUDNIKOVAS, vokalas (Lietuva) – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos profesorius, Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Įvairiose Lietuvos ir pasaulio operos teatrų scenose yra sukūręs daugiau nei 50 vaidmenų, tarp kurių žymiausi – Borisas Godunovas ir Pimenas (M. Musorgskio „Borisas Godunovas“), Mefistofelis (Ch. Gounod „Faustas“), Leporelas (W. A. Mozarto „Don Žuanas“), Karalius Pilypas (G. Verdi „Don Karlas“), Kasparas (C. M. Weberio „Laisvasis šaulys“), Hermanas, Dalandas ir Votanas (R. Wagnerio „Tanhoizeris“, „Skrajojantis Olandas“ ir „Valkirija“), Končakas (A. Borodino „Kunigaikštis Igoris“), Timūras (G. Puccini „Turandot“), Sparafučilė (G. Verdi „Rigoletas“), Donelaitis (A. Bražinsko „Kristijonas“), Mažvydas ir Andrius (A. Žigaitytės „Mažvydas“ ir „Praregėjimas“).
V. Prudnikovas – pagrindinis didžiųjų koncertinių kūrinių boso partijų atlikėjas Lietuvoje, kviečiamas dainuoti Europos, JAV, Japonijos teatruose ir koncertų salėse. Dalyvavo daugelyje tarptautinių muzikos festivalių, tarp jų Echternacho (Liuksemburgas), G. Rossini (Vildbadas, Vokietija), „Berliner Festwochen“ (Vokietija), G. Verdi (Italija), „Castell de Perlada“ ir „Sagra Musicale Malatestiana“ (Ispanija), „International Festival and Events“ (JAV), „Prahos pavasario“ (Čekija), Savonlinos operos (Suomija) ir kituose.
Tarptautinį pripažinimą dainininkas pelnė atlikdamas Boriso vaidmenį M. Musorgskio operoje „Borisas Godunovas“ Sankt Peterburgo operos teatre, Niujorko „City Opera“, Paryžiaus „Théâtre des Champs-Élysées“, Japonijoje bei Italijoje. Solistas dainavo diriguojant pasaulinio garso dirigentams, tarp kurių buvo lordas Yehudi Menuhinas, Justusas Frantzas, Cyrilas Diederichas, Vladimiras Spivakovas, Dmitrijus Kitajenka, Vladimiras Fedosejevas, Jonas Aleksa, Saulius Sondeckis, Juozas Domarkas, Gintaras Rinkevičius. Kamerinės muzikos koncertuose solistą lydi nuolatinė jo partnerė pianistė Nijolė Ralytė.
V. Prudnikovas garsėja ir kaip puikus vokalo pedagogas, jis paruošė ne vieną dešimtį puikių dainininkų.
Nijolė RALYTĖ, koncertmeisterio praktika (Lietuva) – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), profesoriaus J. Karnavičiaus fortepijono klasės, absolventė. Jau nuo antro kurso pradėjo dirbti koncertmeistere Operos studijoje, baigusi konservatoriją – Dainavimo katedroje. Šiuo metu N. Ralytė – LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė.
Su jaunaisiais dainininkais dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, kuriuose ne kartą buvo apdovanota diplomais kaip geriausia koncertmeisterė. N. Ralytė bendradarbiauja su žymiais Lietuvos solistais – E. Kaniava, V. Prudnikovu, V. Noreika, V. Juozapaičiu, J. Leitaite, J. Adamonyte, K. Smoriginu, I. Prudnikovaite ir kitais. Paruošė daugybę vokalinės muzikos programų, jos įrašytos televizijoje, radijuje, plokštelėse, kompaktiniuose diskuose. Grojo Lenkijoje, Estijoje, JAV, Anglijoje, Vokietijoje, Japonijoje, Graikijoje ir kt. Daugelis prof. N. Ralytės studentų sėkmingai dirba, dalyvauja įvairiuose kultūros renginiuose, yra tapę šalies ir tarptautinių konkursų laureatais.
Eglė JUOZAPAITIENĖ – Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto lektorė, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro dainavimo mokyklos „Bel canto“ vadovė.
Dainavimo studijas E. Juozapaitienė baigė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Vaclovo Daunoro klasėje (1989 m.). Prieš tai buvo įgijusi choro dirigentės diplomą Vilniaus kultūros mokykloje. Dar studijuodama E. Juozapaitienė pradėjo vadovauti Vilniaus kultūros, pramogų ir sporto rūmų moterų vokaliniam ansambliui „Eglė“, su kuriuo sėkmingai koncertuoja iki šių dienų.
Po studijų E. Juozapaitienė pradėjo pedagoginį darbą: dėstė dainavimą Vilniaus kultūros mokykloje, Vilniaus konservatorijoje bei Vilniaus kolegijos Menų fakultete. „Žinau, kiek daug reikia paaukoti, kad solistas puikiai atliktų savo darbą. Paprastam klausytojui sunku suprasti įvairias vokalo subtilybes, jis mato ir girdi visumą. Dainavimas – tai ne vien puikus balsas, idealiai išmokti techniniai dalykai. Tai ir protas, valia, intuicija“, – teigia dėstytoja.
E. Juozapaitienė ne sykį stažavosi Europos operinio ir vokalinio meno centre Belgijoje, aktyviai reiškiasi koncertinėje veikloje tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Jos įrašų gausu Lietuvos televizijose ir radijuje.
Giedrius KUPREVIČIUS – kompozitorius, pedagogas, eseistas ir polemistas, įvairiapusė asmenybė. Didžioji jo gyvenimo ir veiklos dalis susijusi su Kaunu. Kūrybinėje kompozitoriaus biografijoje yra nemažai įdomių posūkių: 1980 m. jis įkūrė Kauno muzikinio teatro elektroninės muzikos grupę „Argo“ (gyvavo iki 1987 m.), nuo 1957 m. nuolat skambina Kauno karilionu, 1998 m. paskirtas vyriausiuoju Kauno miesto varpininku. Kompozitorius yra sukūręs vieną populiariausių Lietuvoje miuziklų „Ugnies medžioklė su varovais“ (1975), ypač didelės sėkmės sulaukė šio miuziklo daina „Kregždutės“.
Kompozitorius rašo įvairių žanrų muziką: operas, simfonijas, kamerinius kūrinius, oratorijas, vokalinius ciklus. G. Kuprevičiaus muzika – saikingai moderni, daugelyje kūrinių pastebimas improvizacinio prado dominavimas, ryškios sąsajos su literatūra ar vaizduojamuoju menu. Kompozitorius taip pat kuria muziką dramos spektakliams (jų jau per 50) ir filmams. 2014 m. G. Kuprevičius apdovanotas „Auksiniu scenos kryžiumi“ už muzikinės kūrybos teatrui visumą ir žanrinę įvairovę.
Audronė ŽIGAITYTĖ, kompozicija (Lietuva). Kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Audronė Žigaitytė sukūrė keturias operas (libretus ir muziką) ir inicijavo jų pastatymus. Tai „Mažvydas“ (1988, pagal to paties pavadinimo Justino Marcinkevičiaus dramą), „Žilvinas ir Eglė“ (2002, pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino poemą), „Praregėjimas, arba puota maro metu“ (2005) ir „Frank‘Einstainas – XXI amžius“ (2010).
A. Žigaitytė baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. E. Balsio kompozicijos klasę, ir dvejų metų asistentūrą-stažuotę Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos prof. N. Sidelnikovo kompozicijos klasėje. Nuo 1983 m. dirba LMTA, dėsto originalius kursus „Orkestro stilių istorija“ ir „Operos dramaturgija“.
A. Žigaitytė parengė metodinės literatūros (vadovėlių, audio- ir videoįrašų antologijų), parašė daugiau nei 700 straipsnių muzikos istorijos bei interpretacijos temomis. Nuo 1998 m. – muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ leidėja ir vyr. redaktorė (nuo 2000 m. žurnalas leidžiamas su CD). Sukūrė ir išleido per 100 Lietuvos atlikėjų CD, tarp jų lietuviškosios interpretacijos antologijų (G. Verdi „Kaukių balius“, „Traviata“, P. Čaikovskio „Pikų dama“, J. Strausso muzika), dainininkų E. Čiudakovos, V. Noreikos, G. Kaukaitės, I. Milkevičiūtės, V. Urmanavičiūtės-Urmanos ir kt. retrospektyvinių apžvalgų (iš įrašų archyvų).
2005–2010 m. vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui. Tarp svarbiausių to meto darbų – pirmą kartą Lietuvoje pastatytos C. Monteverdi operos „Orfėjas“ ir „Popėjos karūnavimas“ bei C. Debussy „Pelėjas ir Melisanda“, kasmetiniai gala koncertai, skirti R. Wagnerio gimtadieniui, Baroko operos savaitės, pasaulinio lygio dainininkų V. Urmanos, M. Svetlovo-Krutikovo, V. Prudnikovo, V. Juozapaičio, N. Kazlauskaitės-Kazlaus, A. Švilpos, O. Marino ir kitų pasirodymai. A. Žigaitytė organizavo videofilmo ir kompaktinės plokštelės „G. Verdi „Rigoletas“ sukūrimą. Ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse konferencijose, simpoziumuose. Nuo 2010 m. – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė.
Juozas DOMARKAS yra vienas žymiausių lietuvių dirigentų, išpuoselėjęs pirmąjį Lietuvoje aukšto profesinio lygio simfoninį orkestrą. Nuo 1964 m. jis yra šio orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas.
J. Domarkas studijavo dirigavimą Leningrade (dab. Sankt Peterburgas), N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje, 1965 m. baigė profesoriaus Iljos Musino simfoninio orkestro ir operos dirigavimo klasę. 1963 m. stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje garsaus prancūzų dirigento, pedagogo ir kompozitoriaus Igorio Markevičiaus meistriškumo kursuose.
Gausaus J. Domarko diriguojamo repertuaro paletė įvairi – nuo klasikų, romantikų šedevrų iki šiuolaikinės muzikos, nuo stambių simfoninių-oratorinių žanrų iki nedidelių pradedančiųjų kompozitorių opusų. Maestro dažnai kviečiamas diriguoti geriausiems Rusijos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Čekijos, Slovakijos, Vokietijos, Estijos ir netgi egzotiškų kraštų – Turkijos, Venesuelos, Argentinos, Čilės orkestrams, dirigentas yra vadovavęs operų ir baletų pastatymams Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos muzikiniame teatre.
Nuo 1968 m. J. Domarkas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, čia jo rūpesčiu buvo įsteigta Simfoninio dirigavimo katedra (nuo 1995 m. – katedros vedėjas ir profesorius). J. Domarkas pelnė tarptautinį pripažinimą ir kaip aukščiausio lygio dirigavimo pedagogas. Tarp jo mokinių – prestižinio Grzegorzo Fitelbergo dirigentų konkurso I premijos ir aukso medalio laimėtojas Modestas Pitrėnas, laureatas Dainius Pavilionis, talentingi jaunosios kartos dirigentai Modestas Barkauskas, Juozas Mantas Jauniškis ir kt. Maestro ir pats kviečiamas į tarptautinių G. Fitelbergo, S. Prokofjevo bei kitų dirigentų konkursų žiuri.
J. Domarkas apdovanotas Lietuvos valstybine premija (1974), Lietuvos Vyriausybės meno premija (1998), Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1994) bei Didžiuoju kryžiumi (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2000), Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu (2006), jam įteiktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2011).
Macdara Ó SEIREADAIN (klarnetas, Vokietija) gimė Dubline, Airijoje. Muzikas baigė Hanoverio aukštąją muzikos ir teatro mokyklą (Johannes Peitz klasė) bei Karališkąją Airijos muzikos akademiją (John Finucane klasė). 2010 m. klarnetininkas laimėjo Airijos masonų jaunojo metų muzikanto konkursą ir 2011-aisiais pasirodė Nacionalinėje koncertų salėje Dubline. M. Ó Seireadáin yra grojęs RTÉ Nacionalinio simfoninio orkestro, RTÉ koncertinio orkestro, Bremeno filharmonijos kamerinio orkestro (Deutsche Kammerphilharmonie Bremen), Staatsoper operos teatro Hanoveryje orkestro bei Hanoverio kamerinio orkestro sudėtyse. Kaip entuziastingo kamerinės muzikos atlikėjo, M. Ó Seireadáin scenos partnerių sąraše tokie atlikėjai, kaip pianistas John O'Conor, sopranas Ailish Tynan, klarnetininkai Johannes Peitz ir Sharon Kam, smuikininkė Solenne Paidassi ir daugelis kitų.
Martin KEIL (vadyba, Vokietija) gimė 1974 m. Einbeke, Vokietijoje. Studijavo ekonomiką ir germanistiką, taip pat įgijo verslo administravimo magistro laipsnį. 2007 m. įsteigė „TangoBrücke“ – koncertų bei kultūros centrą Einbeko senamiestyje. Nuo tada buvo suorganizuota per 600 koncertų bei kitų kultūros renginių Einbeke bei kituose Vokietijos miestuose. Nuo 2015 m. M. Keil nuolat steigia ir plėtoja kultūrinius bei socialinius centrus tiek Einbeke, tiek už jo ribų. Vadybininkas taip pat yra aistringas argentinietiško tango šokėjas bei žinovas.
Vytautas JUOZAPAITIS – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Kauno muzikinio teatro solistas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius bei Vilniaus kolegijos docentas, Vytauto Juozapaičio edukacinio kultūros ir meno centro steigėjas ir vadovas, Lietuvos nacionalinės premijos (2003) ir visų svarbiausių muzikos ir teatro apdovanojimų laureatas, Lietuvos Respublikos Seimo narys. 2010 m. V. Juozapaitis tapo Žmogaus teisių stebėjimo instituto geros valios ambasadoriumi.
1992–1993 m. dainininkas stažavosi Europos operinio ir vokalinio meno centre Belgijoje (ECOV), taip pat pas Marleną Malas (JAV) ir Tomą Krause (Suomija). 2005 m. V. Juozapaitis pagal tarptautinę Leonardo da Vinci programą stažavosi Barselonos „Gran Teatro del Liceu“ (Ispanija) kaip operos vadybininkas.
Solistas yra sukūręs beveik 50 pagrindinių baritono vaidmenų operose, operetėse ir miuzikluose, atlikęs daugybę partijų oratoriniuose veikaluose. Su spektakliais V. Juozapaitis yra apkeliavęs beveik visą pasaulį, dalyvavęs daugybėje Lietuvos bei užsienio festivalių, buvo pirmasis lietuvių operos solistas, pakviestas į vieną prestižiškiausių pasaulio muzikos forumų – Pekino tarptautinį muzikos festivalį. Dainininkas nuolat koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje, gastroliavo Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Olandijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Ispanijoje, Indijoje, JAV, Japonijoje, Kanadoje ir kitose šalyse.
Lietuvos kompozitoriai specialiai V. Juozapaičiui yra parašę grafo Šemetos (B. Kutavičiaus opera „Lokys“), karaliaus Mindaugo (B. Kutavičiaus opera „Ugnis ir tikėjimas“), Žygimanto Augusto (G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona“), Žilvino (A. Žigaitytės opera „Žilvinas ir Eglė“) partijas.
2009 m. dainininkas įsteigė Vytauto Juozapaičio edukacinį kultūros ir meno centrą, kuris rengia dainavimo ir šokio pamokas vaikams, jaunimui ir suaugusiesiems, organizuoja muzikinius renginius ir kt.
"Birštono vasaros menų akademijos 2016" aktyvieji dalyviai
PIANISTAI
Kristina Annamukhamedova (1992)
W. A. Mozart. Sonata fortepijonui C-dur, K279
J. Sibelius. Impromptu, op. 5, Nr. 5
J. Sibelius. Kapričas, op. 24, Nr. 3
J. Sibelius. Pjesė Nr. 5 iš 6 pjesių fortepijonui, op. 75
N. Medtner. Sonata „Nakties vėjas“, op. 25, Nr. 2
Kristina Annamukhamedova mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, D. Berulytės, E. Žarskaus ir I. Baikštytės klasėse. 2015 m. pianistė įgijo menų bakalauro laipsnį Suomijoje, Sibeliaus muzikos akademijoje, prof. Eriko T. Tawaststjernos klasėje, šiuo metu siekia magistro laipsnio. Dalyvavo įvairiuose muzikos festivaliuose, įskaitant Mūzos Rubackytės organizuotus I, II ir IV Vilniaus fortepijono muzikos festivalius ir XVII tarptautinį jaunųjų atlikėjų festivalį Kaune. 2014 m. festivalio ir Paulono Säätiö fondo (Suomija) paremta, Kristina dalyvavo „Chautauqua“ vasaros muzikos festivalyje JAV. Tais pačiais metais ji koncertavo Čikagoje ir Mičigane. Atlikėja – prestižinių apdovanojimų laimėtoja, tarp kurių vieni svarbiausių yra M. Rostropovičiaus paramos ir labdaros fondo bei Vilniaus „Rotary“ klubo apdovanojimai. Pianistė aštuntajame Bistrampolio festivalyje pasirodė su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, yra koncertavusi su Lietuvos nacionaliniu kameriniu ir Kauno miesto simfoniniu orkestrais. Atlikimo įgūdžius tobulino M. Rubackytės, D. Baškirovo, D. Petralios, D. Merlet ir kitų meistriškumo pamokose.
Julija Bagdonavičiūtė (1996)
R. Schumann. „Fantastinės pjesės“, op. 12
S. Prokofjev. Sonata, op. 14, Nr. 2, d-moll
F. Chopin. Etiudai, op. 25, Nr. 10 ir Nr. 11
F. Chopin. Noktiurnas, op. 15, Nr. 1, F-dur
Julija Bagdonavičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė. Ji yra dalyvavusi daugelyje festivalių ir konkursų, pelniusi nemažai apdovanojimų: tapo Respublikinio jaunųjų pianistų konkurso „Garsų vaivorykštė“ laureate, laimėjo pirmąsias vietas VI respublikiniame stygininkų ir kamerinių ansamblių konkurse Trakuose, VI tarptautiniame konkurse „Jaunasis koncertmeisteris“, XXIII tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse „Flame” Paryžiuje, II vietą VI tarptautiniame W. A. Mozarto pianistų konkurse Romoje ir kt. Pianistė yra gavusi Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Kauno miesto mero padėkas už šalies ir Kauno garsinimą. Tobulinosi Z. Ibelgaupto, R. Zubovo, G. Kondrotaitės, A. Žvirblytės, D. Račio, J. Aleknavičius, A. Kayserio, P. Stravinsko, M. Laforet, Huy-ing Liu-Tawaststjernos meistriškumo pamokose.
Benediktas Bartulis (1998)
F. Liszt. Etiudas „Lengvumas“ („La leggierezza“)
A. Skriabin. Etiudas, op. 8, Nr. 12
B. Bartók. Siuita „Rumunų liaudies šokiai“, I d.
F. Chopin. Scherzo Nr. 1, op. 30
F. Chopin. Noktiurnas, op. 27, Nr. 2
J. Haydn. Sonata Nr. 62, Es-dur, Hob. XVI:52, I d.
F. Liszt. „Petrarkos sonetas“ Nr. 123 („Sonetto 123 del Petrarca“)
Benediktas Bartulis šiemet baigė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnaziją, mokytojos ekspertės Birutės Kumpikienės fortepijono klasę. Pianistas yra keturiolikos šalies ir tarptautinių konkursų laureatas bei diplomantas – pelnė penkias pirmąsias vietas bei vieną Grand prix. B. Bartulis yra koncertavęs su Lietuvos kameriniu, Kauno simfoniniu ir Juozo Naujalio muzikos gimnazijos simfoniniu orkestrais. Tobulinosi L. Muižarajos, G. Puliajevo, G. Aleknos, T. Ostrovskio, A. Žlabio, J. Dvariono meistriškumo pamokose.
Jurga Budrevičiūtė (1990)
L. van Beethoven. Sonata Nr. 28, A-dur, op. 101
R. Schumann. Fantazija C-dur, op. 17
C. Franck. Preliudas, choralas ir fuga
D. Šostakovič. Sonata Nr. 1, op. 12
Jurga Budrevičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė. Pagal Erasmus mainų programą pusmetį studijavo Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Vokietijoje. Tobulinosi E. Leonskajos (Šlėzvigo–Holšteino festivalio vasaros muzikos akademija), A. Sandlerio, N. Serioginos, M. Rubackytės, O. Kern, A. Žlabio, H. Pålssono, F. Pavri, K. Kennerio meistriškumo pamokose.
Elzė Fedorcovaitė (2001)
M. Ravel. ,,Liūdni paukščiai“ iš ciklo ,, Atspindžiai“
L. Beethoven. Sonata c-moll, Nr. 8, I d.
J. P. Rameau. „Višta“ („La poule“)
F. Chopin. Polonezas A-dur, op. 40, Nr. 1
F. Chopin. Mazurka h-moll, op. 33, Nr. 4
C. Nielsen. Humoreskos-bagatelės, op. 11
B. Bartók. Rumunų liaudies šokiai
F. Chopin. Fantazija-impromptu cis-moll, op. 66
Elzė Fedorcovaitė – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos 8 klasės moksleivė (prof. Aleksandros Žvirblytės fortepijono klasė). Jaunoji pianistė tapo Tarptautinio lenkų fortepijoninės muzikos festivalio-konkurso, skirto F. Chopinui, I vietos laimėtoja ir buvo pripažinta konkurso geriausia Lietuvos atlikėja (2015), du sykius pasižymėjo Tarptautiniame konkurse „Muzika be sienų“ – 2011 m. pelnė I vietą solo kategorijoje, 2014 m. pelnė Grand prix solo kategorijoje ir I vietą fortepijono su orkestru kategorijoje. Dukart nacionalinio J. S. Bacho konkurso diplomantė, tarptautinių jaunųjų atlikėjų konkursų Brno (Čekija) ir Taline (Estija) dalyvė. Koncertavo įvairiuose renginiuose Lietuvoje (Palangoje, Panevėžyje, Kaune, Alytuje, Vilniuje) bei užsienyje – Lenkijoje, Danijoje. Jaunoji pianistė turi sukaupusi nemažą patirtį koncertuodama su orkestrais: grojo su Šv. Kristoforo kameriniu, Lvovo kameriniu, LMTA kameriniu bei M. K. Čiurlionio menų mokyklos simfoniniu orkestrais. Muzikinio meistriškumo ir patirties sėmėsi pas A. Žlabį, G. Gedvilaitę, V. Nosiną, A. Jasinskį, S. Džerveckį, D. Joffe, N. Serioginą, A. Ivanovą, E. Indjicą, A. Tatarskį, M. Rubackytę.
Lukas Gedvilas (1996)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga D-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
F. Chopin. Etiudai, op. 10
F. Chopin. Baladė, op. 38, Nr. 2, F-dur
R. Schumann. Sonata, op. 22, Nr. 2, g-moll
A. Skriabin. Preliudai, op. 37
Lukas Gedvilas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas (prof. A. Žvirblytės klasė). Jis yra dalyvavęs daugelyje pianistų ir kamerinių ansamblių konkursų bei festivalių Lietuvoje ir užsienyje: Tarptautiniame jaunųjų muzikantų konkurse „Le strade d´Europa“ (Grand prix, 2014), Tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Pavasario sonata“ (I vieta, 2014), Tarptautiniame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“ (Grand prix, 2013), Tarptautiniame jaunųjų pianistų konkurse „Musica pianoforte“ (Grand prix, 2012) ir kt. 2013 ir 2014 m. surengė rečitalius Suomijoje, Tarptautiniame pianistų festivalyje „Lempäälä soi“, 2015 m. – Nidoje, Thomo Manno muziejuje. Pianistas yra gavęs Lietuvos Respublikos Prezidentės ir Kauno miesto mero padėkas už šalies ir Kauno garsinimą.
Matas Kaženauskas (2000)
J. Haydn. Sonata cis-moll
S. Rachmaninov. Preliudas, op. 3, Nr. 2
R. Ščedrin. „Sekant Albenizu“ („A la Albeniz“)
F. Liszt. Etiudas, op. 1, Nr. 12
F. Liszt. „Paguoda“ Nr. 3, Des-dur
Matas Kaženauskas – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivis (Redos Stabinskienės fortepijono klasė). 2015 m. pelnė pirmąsias vietas II respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse „Skambioji klaviatūra“ (Kaišiadorys) ir XII respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse „Linksmos natos“ (Alytus). M. Kaženauskas tobulinosi K. Uinsko, G. Januševičiaus, J. Kalnciemo meistriškumo pamokose. Šiuo metu ruošiasi dalyvauti V tarptautiniame Rygos jaunųjų pianistų konkurse.
Gabrielė Kisieliūtė (1992)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga E-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
J. S. Bach. Preliudas ir fuga g-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
L. van Beethoven. Sonata Nr. 14
F. Chopin. Etiudas, op. 25, Nr. 12
F. Liszt. Transcendentinis etiudas Nr. 9
C. Debussy. Bergamo siuitos fortepijonui III d. „Mėnesiena“ („Claire de lune“)
Gabrielė Kisieliūtė – Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos auklėtinė, Vilniaus universitete įgijo psichologijos bakalauro laipsnį. Grodama laisvu nuo studijų laiku nusprendė stoti į fortepijono specialybę.
Karolina Kubalkova (1994)
J. Brahms. Sonata, op. 1, Nr. 1
S. Prokofjev. Sonata, op. 14, Nr. 2
F. Liszt. „Obermano slėnis“ iš ciklo „Klajonių metai. Pirmieji metai. Šveicarija“
B. Smetana. „Čekų šokiai“
Karolina Kubalkova – čekų kilmės Londono karališkosios muzikos akademijos studentė, žymaus čekų ir kanadiečių pianisto Antonino Kubáleko duktė. Nuo vaikystės ji mokėsi griežti smuiku ir skambinti fortepijonu, daugelyje konkursų buvo gerai įvertinta ir kaip smuikininkė, ir kaip pianistė. Gavusi stipendiją mokėsi Karališkojoje konservatorijoje Toronte. Atlikėja rengia daugybę pasirodymų įvairiose pasaulio šalyse.
Živilė Kudirkaitė (1994)
D. Šostakovič. Preliudas ir fuga D-dur
F. Liszt. Vengriškoji rapsodija Nr. 13
F. Liszt. Koncertinis etiudas „Atodūsis“ („Un Sospiro“), Nr. 3, Des-dur, iš „Trijų koncertinių etiudų“
N. Kapustin. Etiudas, op. 40, Nr. 6 „Pastoralė“
C. Debussy. Bergamo siuita
Živilė Kudirkaitė studijuoja Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje (lekt. Donaldo Račio klasė). Prieš tai baigė Kauno 1-ąją muzikos mokyklą, mokytojos Leokadijos Kepežinskienės klasę. Ž. Kudirkaitė yra pianistų ir kamerinių ansamblių konkursų Lietuvoje, Lenkijoje, Italijoje, Vokietijoje laureatė. Tobulinosi P. Geniušo, M. Leforêt, A. Puliajevo, G. Gruzmano, T. Ostrovskio, J. Lowenthalio, G. Aleknos, R. Bekionio meistriškumo pamokose, trečius metus dalyvauja Birštono vasaros menų akademijoje.
Lauryna Lankutytė (1995)
P. Hindemith. „Ludus tonalis“: 23. Interliudija, valsas; 24. Fuga duodecima in Fis
L. van Beethoven. Sonata, op. 26, Nr. 12, As-dur
S. Prokofjev. Pjesės, op. 12: 1. Maršas; 3. Rigodonas; 7. Preliudas; 10. Skerco
C. Debussy. Preliudas Nr. 24 „Fejerverkas“ (iš II sąs.)
Lauryna Lankutytė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Aleksandros Žvirblytės klasėje. Nuo septynerių metų pradėjo dalyvauti įvairiuose konkursuose, koncertavo Lenkijoje, Slovakijoje, Portugalijoje, grojo su Klaipėdos kameriniu orkestru. Be solinės veiklos, L. Lankutytė groja ir kamerinę muziką. Jaunoji pianistė yra devynių šalies ir tarptautinių konkursų laureatė, pastaraisiais metais laimėjo II vietą V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių ir koncertmeisterių konkurse, I vietą XV Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkurse, Grand prix XV tarptautiniame konkurse ,,Muzika be sienų“. Tobulinosi J. Lowenthalio, A. Jasiński, D. Joffe, Ph. Giusiano, N. Serioginos, A. Žlabio, G. Aleknos, M. Rubackytės meistriškumo pamokose. 2015 m. dalyvavo tarptautiniame pianistų forume Sanoke, Lenkijoje, kur turėjo pamokų pas žymius pedagogus, grojo solo koncertus su styginių kvartetu iš Lvovo.
Dainora Laukžemytė (1995)
L. van Beethoven. Sonata Nr. 17, d-moll
J. Haydn. Sonata Nr. 49, Es-dur
R. Schumann. „Vaikų scenos“, op. 15
J. Brahms. Pjesės, op. 118
S. Prokofjev. Tokata, op. 11
Dainora Laukžemytė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė. Pianistė buvo įvertinta ne viename konkurse tiek Lietuvoje, tiek užsienyje: laimėjo I vietą Tarptautiniame Valetos pianistų konkurse (Malta, 2014) ir Tarptautiniame konkurse-festivalyje „Muzika be sienų“ (2014), tapo Tarptautinio Rygos pianistų konkurso diplomante (2015). Yra grojusi Vilniaus mokytojų namuose, Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje, Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje, Klaipėdos koncertų salėje bei Vilniaus rotušėje. Tobulinosi A. Katzo, A. Paley, A. Žlabio meistriškumo pamokose.
Evita Lohu (1997)
S. Rachmaninov. Etiudas-paveikslas, op. 39, Nr. 1
J. S. Bach. Preliudas ir fuga Fis-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ II t.
F. Liszt. Transcendentinis etiudas Nr. 12
L. van Beethoven. Sonata Nr. 17, II ir III d.
F. Chopin. Etiudas, op. 10, Nr. 1
S. Prokofjev. Tokata
Evita Lohu – Talino vidurinės muzikos mokyklos moksleivė. Pianistė yra gausybės konkursų laureatė: Nacionaliniame konkurse „Eesti kõla“ („Estijos garsas“) laimėjo III (2013) ir II (2015) vietas, Tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Siguldoje (Latvija) – II vietą (2013), kelis kartus pasižymėjo Rudolfo Tobiaso pianistų konkurse gimtojoje Estijoje – 2012 ir 2014 m. pelnė Grand prix, 2010 ir 2014 m. įvertinta specialiuoju prizu už geriausią R. Tobiaso kūrinio atlikimą, Tarptautiniame Janio Norvilio pianistų konkurse Maduonoje (Latvija) laimėjo III vietą (2014), IV tarptautiniame Rygos jaunųjų pianistų konkurse – III vietą ir du specialiuosius prizus.
Alina Markova (1997)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga b-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
J. S. Bach. Prancūziška siuita Nr. 2, c-moll
L. van Beethoven. Sonata Nr. 9, E-dur
J. Brahms. Rapsodijos, op. 79, Nr. 1, h-moll, Nr. 2, g-moll
Alina Markova baigė penkias Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos klases (mokytoja E. Urlovienė), šiuo metu mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje. Iš pradžių mokėsi chorinio dirigavimo paslapčių, tačiau netrukus perėjo į fortepijono specialybę (mokytoja ekspertė J. Liutkienė). Yra dalyvavusi tarptautiniame jaunųjų menininkų seminare „Gintarinė svetainė“, vasaros akademijoje „Muzikos horizontai“, II tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje Palangoje, Respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse, skirtame P. Čaikovskiui (pelnė II vietą). Jaunoji pianistė tobulinosi A. Øland, A. Strukovo, M. Švinkos, J. Dvariono, A. Puodžiuko, D. Kirilausko, V. Slobodiano, G. Januševičiaus meistriškumo pamokose.
Medeinė Mickevičiūtė (1997)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga g-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
J. Haydn. Sonata E-dur, Hob XVI:22
F. Chopin. Noktiurnas, op. 62, Nr. 1, H-dur
S. Prokofjev. 4 pjesės (Maršas, Legenda, Preliudas ir Sarabanda) iš ciklo „10 pjesių fortepijonui“, op. 12
Medeinė Mickevičiūtė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė. XVII ir XVIII nacionaliniame Balio Dvariono stygininkų ir pianistų konkurse tapo diplomante, XI tarptautiniame Nikolajaus Rubinšteino pianistų konkurse Paryžiuje pelnė II vietą (2012), Respublikiniame pianistų konkurse Klaipėdoje, skirtame kompozitoriui C. Debussy, laimėjo III vietą bei specialųjį prizą už geriausiai atliktą etiudą (2013), IV tarptautiniame Sauliaus Sondeckio jaunųjų stygininkų ir pianistų konkurse (2013) ir III tarptautiniame pianistų konkurse Valetoje (Malta, 2015) buvo įvertinta II vieta. Koncertavo Kauno, Šiaulių filharmonijose, Biržų pilyje, Stasio Vainiūno namuose Vilniuje. M. Mickevičiūtė yra dalyvavusi R. Charadžaniano, Z. Ibelgaupto, A. Žlabio, R. Lampsatytės, J. Karnavičiaus, R. Zubovo, D. Kirilausko, A. Šikšniūtės, D. Račio, A. Puodžiuko meistriškumo pamokose.
Karolina Pancernaitė (1995)
F. Liszt. Sonata-fantazija „Perskaičius Dantę“ („Aprés une lecture du Dante“)
S. Rachmaninov. Muzikiniai momentai Nr. 1, 2, 3 ir 4
G. Sviridov. Partita Nr. 1
N. Kapustin. Etiudas, op. 40, Nr. 6 „Pastoralė“
S. Rachmaninov. Etiudas, op. 39, Nr. 5
D. Šostakovič. Preliudas ir fuga Nr. 20
C. Debussy. „Džiaugsmo sala“
O. Knussen. „Prayer Bell Sketch“
Karolina Pancernaitė – Londono karališkosios muzikos akademijos (prof. Christopherio Eltono klasė) trečio kurso studentė. Pianistė – dvylikos tarptautinių konkursų laureatė solistų bei kamerinių ansamblių kategorijose, yra pasirodžiusi su Brno filharmonijos orkestru (Čekija) ir Kauno simfoniniu orkestru, koncertavusi Danijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Portugalijoje, Anglijoje. Tobulinosi pianistų P. Geniušo, G. Scotto, V. Vitaitės, G. Aleknos, F. Pavri, V. Berman, M. Dusseko, Y. Sudbino, P. Donohoe, K. Stott, P. Nersesiano, F. Pinto-Ribeiro, E. Minkštimo, N. Fitenko, C. Stone´o, G. Januševičiaus, A. Gryniuko, E. Bozhanovo, D. Ketler, L. Zilberstein meistriškumo pamokose. Už muzikinius pasiekimus K. Pancernaitei buvo įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštas.
Augustė Petkūnaitė (1998)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga C-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
L. Beethoven. Sonata, op. 31, Nr. 1, G-dur
F. Liszt. Koncertinis etiudas „Atodūsis“ („Un Sospiro“), Nr. 3, Des-dur, iš „Trijų koncertinių etiudų"
F. Chopin. Etiudas, op. 10, Nr. 5
F. Chopin. Polonezas, op. 26, Nr. 1
F. Chopin. Impromptu As-dur, op. 29
Augustė Petkūnaitė – Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos moksleivė. Jaunoji pianistė 2010, 2012 ir 2014 m. pelnė laureato vardą Nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse, 2014 m. – I vietą III tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje-konkurse ,,Su muzika per Europą“, II vietą VIII tarptautiniame Mozarto pianistų konkurse Italijoje, 2015 m. – III vietą XXII tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Siguldoje (Latvija). Kartu su seserimi Ieva groja fortepijoniniame duete, 2015 m. V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių konkurse laimėjo I vietą. A. Petkūnaitė yra dalyvavusi P. Baduros-Skodos, P. Geniušo, V. Slobodiano, K. Knorre, A. Šikšniūtės, G. Kondrotaitės bei A. Jurgelionio meistriškumo pamokose.
Ieva Petkūnaitė (1998)
J. S. Bach. Preliudas ir Fuga A-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I tomo
L. van Beethoven. Sonata, op. 22, Nr. 11
F. Chopin. Briliantinis valsas As-dur, op. 34, Nr. 1
F. Chopin. Mazurka, op. 17, Nr. 4
F. Chopin. Polonezas, op. 40, Nr. 1
F. Chopin. Etiudas f-moll, op. 25, Nr. 2
S. Rachmaninov. Etiudas-paveikslas d-moll, op. 33, Nr. 4
Ieva Petkūnaitė – Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos moksleivė. Jaunoji pianistė 2010, 2012 ir 2014 m. ji pelnė laureato vardą Nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse, 2014 m. – I vietą III tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje-konkurse ,,Su muzika per Europą“, II vietą VIII tarptautiniame Mozarto pianistų konkurse Italijoje, 2015 m. tapo diplomante XXII tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse Siguldoje (Latvija). Kartu su seserimi Auguste groja fortepijoniniame duete, dalyvauja konkursuose, 2015 m. V tarptautiniame studentų ir moksleivių kamerinių ansamblių konkurse laimėjo I vietą. I. Petkūnaitė yra dalyvavusi P. Geniušo, V. Slobodiano, K. Knorre, A. Šikšniūtės, G. Kondrotaitės, A. Jurgelionio meistriškumo pamokose.
Viktoras Orestas Vagusevičius (1997)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga a-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ II t.
S. Rachmaninov. Muzikinis momentas Nr. 1, b-moll
S. Vainiūnas. „Vabzdžių siuita“
J. Gruodis. Sonata fortepijonui Nr. 1, cis-moll, I d.
Viktoras Orestas Vagusevičius – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos moksleivis (Laimos Aksamitauskienės fortepijono klasė). Jaunasis pianistas yra surengęs rečitalių, dalyvavo daugelyje festivalių bei konkursų, ne viename jų tapo laureatu. Atlikėją lydėjo sėkmė X respublikiniame jaunųjų pianistų konkurse, skirtame P. Čaikovskio 175-osioms gimimo metinėms (III vieta ir nominacija už geriausiai atliktą koncertinį etiudą, 2015), XIX nacionaliniame Balio Dvariono pianistų ir stygininkų konkurse (laureato diplomas ir specialusis prizas už geriausiai atliktą B. Dvariono pjesę, 2016) ir kt. V. O. Vagusevičius dalyvavo J. Dvariono, G. Januševičiaus, B. Goetzke, R. Krügerio, G. Aleknos, R. Zubovo, P. Geniušo, T. Ostrovskio, D. Račio, R. Lampsatytės, A. Šikšniūtės, P. Stravinsko meistriškumo pamokose. Jaunasis muzikas užsiima ir kompozicija.
Kamilė Zaveckaitė (1996)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga F-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ II t.
L. van Beethoven. Sonata, op. 10, Nr. 3, D-dur
F. Chopin. Etiudai, op. 25, Nr. 7, cis-moll, Nr. 12, c-moll
S. Prokofjev. Sonata Nr. 7, op. 83
Kamilė Zaveckaitė – Veimaro F. Liszto aukštosios muzikos mokyklos studentė (prof. Grigory Gruzmano klasė). Pianistė yra laimėjusi nemažai šalies ir tarptautinių pianistų bei kamerinių ansamblių konkursų apdovanojimų. Koncertavo Lietuvoje, Danijoje, Italijoje, Vokietijoje, Čekijoje ir Estijoje, grojo su Klaipėdos kameriniu orkestru. Šiuo metu aktyviai koncertuoja Lietuvoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse, ruošiasi įvairiems tarptautiniams konkursams ir festivaliams. K. Zaveckaitė yra dalyvavusi K. Uinsko, G. Aleknos, G. Wainberg-Tatz, M. Rubackytės, A. Žlabio, A. Coeno, L. Dorfmano, N. Serioginos, J. Lowenthalio, J. Martino, M. Kultyševo, I. Lazko, A. Gavrilovo, B. Szokolay, R. Bekionio, P. Geniušo meistriškumo pamokose. Už 2012 ir 2013 metų pasiekimus pianistė apdovanota Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės padėkos raštu.
Saulė Augustina Žostautaitė (1999)
F. Chopin. Etiudas, op. 25, Nr. 9
J. S. Bach. Preliudas ir fuga E-dur iš „Gerai temperuoto klavyro“ I t.
L. van Beethoven. Sonata, op. 14, Nr. 1, I d.
F. Chopin. Noktiurnas, op. 9, Nr. 2
S. Rachmaninov. Muzikiniai momentai, op. 16, Nr. 3 ir Nr. 4
Saulė Augustina Žostautaitė – Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos 10 klasės moksleivė. Jaunoji pianistė aktyviai dalyvauja koncertuose ir festivaliuose, tarp kurių M. K. Čiurlionio, E. Griego festivaliai Kaune, Juozo Naujalio muzikos gimnazijos mokinių koncertas Kauno valstybinėje filharmonijoje ir kt. 2016 m. Respublikiniame J. S. Bacho jaunųjų pianistų konkurse S. Žostautaitė tapo diplomante, o Tarptautiniame kamerinių ansamblių konkurse „Muzikinė akvarelė“ pelnė III vietą. Tobulinosi G. Vainbergo, E. Minkštimo, G. Januševičiaus, N. Fitenko, A. Puliajevo, A. Žvirblytės, I. Baikštytės meistriškumo pamokose.
Lina Žutautaitė (1998)
J. S. Bach. Preliudas ir fuga fis-moll iš „Gerai temperuoto klavyro“ II t.
S. Prokofjev. Sonata, op. 28, Nr. 3, a-moll
F. Liszt. Tarantela
F. Chopin. Etiudas, op. 10, Nr. 5, Ges-dur
Lina Žutautaitė 2013 m. baigė Kretingos meno mokyklą, šiuo metu mokosi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje (mokytojos ekspertės Virginijos Ruzgienės fortepijono klasė). Dalyvavo „Didžiuosiuose jaunųjų muzikų paraduose“ Vilniaus rotušėje, Tarptautiniame M. K. Čiurlionio muzikos festivalyje. Jaunoji pianistė tobulinosi V. Slobodiano, J. Karnavičiaus, A. Žvirblytės, A. Šikšniūtės, A. Jurgelionio, P. Geniušo, J. Dvariono, G. Kondrotaitės, A. Paley meistriškumo pamokose.
DAINININKAI
Estela Aleknavičiūtė (2001)
A. Scarlatti. Arija „Žibuoklės“ („Le Violette“)
V. Bellini. Arijetė „Gražus mėnuo, išmargintas sidabru“ („Vaga luna che inargenti“)
G. Kuprevičius. Skalno daina „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“
A. Vivaldi. Arija „Ateik, ateik, mano mylimasis“ („Vieni, vieni o mio diletto“)
Lietuvių liaudies daina „Oi tu ieva, ievuže“ (aranž. G. Kalino)
G. Pergolesi. Daina „Jei tu mane myli“ („Se tu m´ami“)
J. Krylatovas. Daina „Sparnuotosios sūpynės“
G. Paškevičius. Daina „Mano kraštas“
V. Ganelinas. Jurgos arija iš miuziklo „Velnio nuotaka“
A. L. Webber. Arija „Atsiminimai“ („Memory“) iš miuziklo „Katės“
Prancūzų liaudies daina „Ne, aš neisiu į mišką“ („Non, je n´irai plus au bois)
F. Marchetti. Serenada iš operos „Riui Blazas“
M. Novikas. Daina „Plaštakių ugnis“
Lietuvių liaudies daina „Oi, neklauski“ (harm. P. Balevičiaus)
Estela Aleknavičiūtė mokosi Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokykloje. Jaunoji dainininkė dalyvauja įvairiuose konkursuose ir festivaliuose, ne kartą buvo įvertinta apdovanojimais: Tarptautiniame jaunųjų talentų konkurse „Eurokids“ Italijoje operos kategorijoje pelnė II vietą, konkurse „Sankirtos. Minskas“ tapo diplomante, festivalyje „Baltijos Kalėdų banga“ („Christmas wave of Baltic“) – laureate, „Dainų dainelės“ konkurse – III etapo laureate. Jaunoji dainininkė koncertuoja Lietuvos mistuose ir miesteliuose.
Kamilė Balabonaitė (1995)
F. Lehár. Daina apie Vilją iš operetės „Linksmoji našlė“
F. Moreno Torroba. „La Petenera“
P. Cimara. „Ondina“
J. Strolia. „Ilgesys“
V. Bellini. Elvyros arija iš operos „Puritonai“
Kamilė Balabonaitė – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos dainavimo specialybės studentė, įvairių konkursų ir festivalių dalyvė bei laureatė. Ji pelnė diplomus Respublikiniame vaikų ir jaunimo dainavimo konkurse „Rudens spalvos“ ir Respublikiniame jaunųjų dainininkų konkurse, skirtame kompozitoriaus Juozo Gruodžio 130-osioms gimimo metinėms, laureato diplomus Tarptautiniame jaunųjų atlikėjų konkurse „Kaunas Sonorum 2013“ (II vieta) bei Respublikiniame vaikų ir jaunimo dainavimo konkurse-festivalyje „Garsų sūkury“ (III vieta). K. Balabonaitė yra koncertavusi Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Jonavos kultūros centre, Žeimių Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje ir kitur.
Emilė Elena Dačinskaitė (1998)
G. Bizet. Habanera iš operos „Karmen“
G. Bizet. Segidilija iš operos „Karmen“
W. A. Mozart. Kerubino arija iš operos „Figaro vedybos“
A. Vivaldi. Arija „Ateik, ateik, mano mylimasis“ („Vieni, vieni o mio diletto“)
A. Scarlatti. Arija „Jaučiu savo širdyje“ („Sento nel core“)
G. Puccini. Lauretos arija „O, mano mylimas tėve“ („O mio babbino caro“) iš operos „Džanis Skikis“
S. Rachmaninov. Romansas „Čia gera“
G. F. Händel. Obero arija iš operos „Alčina“
P. Viardot. Daina „Hai luli“
G. F Händel. Almiros arija „Leiskite man verkti“ iš operos „Rinaldo“ („Lascia ch´io pianga“)
Emilė Elena Dačinskaitė – Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientė (prof. V. Noreikos klasė). 2015 m. rudenį kartu su prof. V. Noreika dainavo Paberžės festivalyje, skirtame Tėvo Stanislovo atminimui (Kėdainių r.), ir Pažaislio vienuolyno profesionaliosios vokalinės muzikos koncertų cikle. Tais pačiais metais dalyvavo M. K. Oginskio festivalyje Plungėje bei tarptautiniuose muzikos ir meno kursuose Italijoje, Modenoje. 2016 m. liepą tobulinosi tarptautiniuose dainavimo kursuose „Muzikos garsai“ („The Sound of Music“) Austrijoje. 2016 m. tradicinėje naujametinėje Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos abiturientų operoje „Peras Giuntas“ atliko Ingridos vaidmenį.
Elena Daunytė (1992)
A. Scarlatti. Arija „Esu kupina sielvarto“ („Son tutta duolo“)
A. Scarlatti. Arija „Žibuoklės“ („Le Violette“)
H. Purcell. „Music for a While“
M. Glinka. „Prisimink, mano meile“ („Mio ben Ricordati“)
G. Giordani. Arija „Mano meile“ („Caro mio ben“)
E. Gailevičius. Daina „Močiute, širdele“
G. Kuprevičius. Skalno daina „Skriski, skriski Lietuvėlėn“ iš miuziklo „Devynbėdžiai“
Elena Daunytė yra šeimyninio ansamblio „Regnum musicale“ narė. Šiuo metu Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuoja violončelės specialybę. Ji aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio muzikiniame gyvenime, yra daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Nuo 2015 m. lapkričio E. Daunytė pas LMTA profesorių Vladimirą Prudnikovą mokosi dainavimo pagrindų.
Line Gaubert-Verrier (1995)
W. A. Mozart. Siuzanos arija iš operos „Figaro vedybos“ II v. („Venite inginocchiatevi“)
J. S. Bach. „Et exultavit“
G. Fauré. Daina „Prie kranto“ („Au bord de l´eau“), op. 8
A. Campara. „Žavus drugelis“ („Charmant papillon“)
F. Schubert. Serenada iš dainų rinkinio „Gulbės giesmė“
Line Gaubert-Verrier – Paryžiaus konservatorijos II kurso studentė (Claudine Le Coz klasė). 2013–2015 m. pagal mainų programą mokėsi Talino Georgo Otso vidurinėje muzikos mokykloje (Heli Veskus ir Kädy Plaas klasės). Neseniai dainininkė papildomai pradėjo tobulintis Geneviève Martinet klasėje Paryžiaus „La Schola Cantorum“. Ji yra dalyvavusi gausybėje konservatorijos organizuojamų koncertų bei kitų renginių.
Polina Glušniova (1995)
M. Glinka. Vanios arija iš operos „Ivanas Susaninas“
S. Rachmaninov. „Jau laikas“
S. Rachmaninov. „Mes ilsimės“
M. Musorgskij. Marfos daina iš operos „Chovanščina“
G. Pergolesi. Alto arija „Quae moerebat et dolebat“ iš „Stabat Mater“
P. Čaikovskij. „Čigonės daina“
A. Dargomyžskij. „Aš jį tebemyliu“
G. Donizetti. Orsini arija iš operos „Lukrecija Bordžija“ („Il segreto per esser felici“)
Polina Glušniova – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros studentė. Ji yra dalyvavusi ir sėkmingai pasirodžiusi respublikiniuose konkursuose, kaip pasyvi klausytoja dalyvavo Violetos Urmanos ir Konrado Jarnoto meistriškumo pamokose. Dainavo su Sankt Peterburgo N. Rimskio Korsakovo konservatorijos orkestru - atliko G. B. Pergolesi "Stabat Mater" alto partiją (dirigentas Aleksėjus Vasiljevas).
Valerija Iljinaitė (1995)
Valerija Iljinaitė – Vilniaus kolegijos muzikinio teatro specialybės studentė. Dainavimo mokėsi gimtajame Panevėžyje. 2010 m. tapo televizijos konkurso „Dainų dainelė“ diplomante, konkurso-festivalio „Mes – pasaulis“ finalininke, dalyvavo TV projekte „Talentų ringas“ bei dainų festivalyje Panevėžyje, skirtame Lietuvos nepriklausomybės 20-osioms metinėms. 2011 m. konkurse „Skambėk, Dzūkija“ pelnė II vietą, tarptautiniame konkurse „Pavasario fiesta“ – I vietą, tarptautiniame džiazo muzikos konkurse „Jazz fontanas“ – taip pat I vietą. Tais pačiais metais gavo pagrindinį vaidmenį miuziklo „Merė Popins“ pastatyme Panevėžio bendruomenių rūmuose.
2014 m. V. Iljinaitė pristatė pirmąsias savo kūrybos dainas „Eternity“, „Liar“ ir „Prisijunk“. Šiuo metu atlikėja gilinasi į klasikinio vokalo meno subtilybes ir teigia, kad jos didžiausia svajonė yra tapti operos soliste.
Justė Jankauskaitė (1990)
G. Rossini. Tankredo arija „Di tanti palpiti“ iš operos „Tankredas“
H. Purcell. Didonės rauda iš operos „Didonė ir Enėjas“
P. Mascagni. Suzelės arija „Son pochi fiori“ iš operos „Draugas Fricas“
R. Schumann. „Atsidavimas“ („Widmung“)
G. Verdi. Dainos „In solitaria stanza“, „Perduta ho la pace“, „Deh, pietoso, oh Addolorata“
Justė Jankauskaitė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos klasikinio dainavimo studentė (prof. V. Prudnikovo klasė). 2013–2015 m. prof. Reginos Maciūtės klasėje mokėsi kamerinio dainavimo. Kaip solistė dalyvavo M. K. Čiurlionio fondo projekte „M. K. Čiurlionio 136-osioms metinėms“, koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, dainavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, LMTA akordeonistų orkestru, LMTA liaudies instrumentų orkestru. Kita J. Jankauskaitės veiklos sritis – klasikinės muzikos koncertų, festivalių, konkursų vedimas. Dainininkė dalyvauja LMTA rengiamuose meistriškumo kursuose, 2013 m. tobulinosi pirmoje Birštono vasaros menų akademijoje.
Ieva Barbora Juozapaitytė (1992)
K. V. Banaitis. „Obelų žiedai“
G. Verdi. Džildos arija iš operos „Rigoletas“ („Tutte le feste a tempio...“)
G. Kuprevičius. Veronikos romansas iš miuziklo „Veronika“
G. Puccini. Miuzetės valsas iš operos „Bohema“ („Quando me´n vo...“)
M. Marques. Margaritos arija „Ašaros mano“ („Lagrimas mias“) iš sarsuelos „Geležinis žiedas“
F. A. Barbieri. Katalinos arija iš sarsuelos „Deimantų karūna“ III v.
P. Čaikovskij. Tatjanos laiško scena iš operos „Eugenijus Oneginas“
Ieva Barbora Juozapaitytė 2016 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos klasikinio dainavimo bakalauro studijas (prof. V. Prudnikovo klasė). Tatjanos vaidmeniu (P. Čaikovskio opera „Eugenijus Oneginas“) debiutavo LMTA operos studijos meno projekte „One G in“ kultūros festivalyje „PIN Diena 2016: Kultūros maratonas“. Yra dainavusi su LMTA liaudies instrumentų orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“ bei Lietuvos kameriniu orkestru. Solistė dainuoja Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, jame 2012 m. debiutavo Grizetės vaidmeniu F. Leháro operetėje „Linksmoji našlė“. I. Juozapaitytė dalyvauja koncertinėse programose drauge su pianistais prof. Nijole Ralyte, Justu Čeponiu, Aleksandru Vizbaru, vargonininke Renata Marcinkute-Lesieur. Nuolat dalyvauja įvairiuose televizijos labdaros koncertuose ir muzikiniuose projektuose.
Giedrė Kelpšaitė (1989)
V. Bellini. Elvyros arija iš operos „Puritonai“
G. Puccini. Mimi arija iš operos „Bohema“
N. Rimskij-Korsakov. Snieguolės arija ir Snieguolės mirties scena iš operos „Snieguolė“
F. Lehár. Džuditos arija iš operetės „Džudita“
L. Delibes. „Kadiso merginos“
R. Chapi. Kalėjimo prižiūrėtojos daina
G. Fauré. „Mėnesiena“
B. Dvarionas. „Pušys“
Giedrė Kelpšaitė 2014 m. baigė dainavimo bakalauro studijas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, prof. V. Prudnikovo dainavimo klasėje. Nuo 2014 m. aktyviai dalyvauja jaunųjų atlikėjų muzikinėje veikloje – dainavo Lietuvos kultūros festivalyje „Kultūros naktis“ su Lietuvos valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, Lietuvos muzikų sąjungos organizuojamame koncerte-maratone „Didysis muzikų paradas“, prof. V. Prudnikovo jubiliejinių koncertų cikle „Mano kelias“, festivalyje „Primavera en español“ bei kituose VDU Muzikos akademijos renginiuose, koncertavo Kauno valstybinėje filharmonijoje ir Kauno muzikiniame teatre. Nuolat dainuoja klasikinės ir religinės muzikos koncertuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Šiuo metu jaunoji solistė intensyviai ruošiasi naujiems muzikiniams projektams. Birštono vasaros menų akademijoje dalyvauja trečius metus.
Greta Keraitė (1993)
A. Kačanauskas. „Tykiai, tykiai“
Lietuvių liaudies daina „Oi, ant kalno“ (harm. J. Gruodžio)
G. Pergolesi. Daina „Jei tu mane myli“ („Se tu m´ami“)
S. de Luca. „Aš negaliu nusivilti“ („Non posso disperar“)
G. Paisiello. „Mano širdyje nebėra jausmų“ („Nel cor più non mi sento“)
F. Loewe. Daina „Per naktį šokčiau aš“ („I could have danced all night“) iš miuziklo „Mano puikioji ledi“
B. Gorbulskis. „Nerimas“
V. Bellini. Arijetė „Gražus mėnuo, išmargintas sidabru“ („Vaga luna che inargenti“)
A. L. Webber. Arija „Atsiminimai“ („Memory“) iš miuziklo „Katės“
J. S. Bach. „Quia respexit“ iš „Magnificat“ Nr. 3
Greta Keraitė muzikuoja, šoka ir dainuoja nuo pat vaikystės. Tapo VI ir VII vaikų ir moksleivių dainavimo konkurso „Vyturiai ir vyturėliai“ I ir III laipsnio diplomante, 2010 ir 2012 m. dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurse „Dainų dainelė“, yra Tarptautinio jaunimo muzikos festivalio-konkurso „Su muzika per Europą 2012“ diplomantė. Baigusi mokyklą pasirinko tiksliųjų mokslų studijas, tačiau nuo 2012 m. mokosi klasikinio dainavimo pagrindų Vytauto Juozapaičio edukaciniame kultūros ir meno centre pas E. Juozapaitienę. Tobulinti solinio dainavimo įgūdžius G. Keraitei padėjo sopranas Sylwia Olszyńska (Krokuva). Dainininkė mielai dalyvauja įvairiuose labdaros bei proginiuose renginiuose.
Julius Kmitas (1989)
L. Abarius. Daina „Augau aš pas tėvelį“
Lietuvių liaudies daina „Jau saulutė leidos“ (harm. L. Abariaus)
W. A. Mozart. Motetas „Ave verum corpus“, K. 618
W. A. Mozart. Don Žuano arija „O, prieik prie lango“ („Deh vieni alla finestra“) iš operos „Don Žuanas“
W. A. Mozart. Figaro arija iš operos „Figaro vedybos“ I v. („Non più andrai“)
P. Čaikovskij. Tomskio daina „Jeigu mielosios merginos“ iš operos „Pikų dama“
А. Rubinštein. „Aš tas, kuris klausė“
Julius Kmitas – Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos studentas (prof. V. Prudnikovo klasė). Anksčiau mokėsi Kauno 1-ojoje muzikos mokykloje (choro specialybė), 2008–2014 m. plėtojo vadybininko kompetencijas dirbdamas įvairiose Lietuvos įmonėse („Bitė Lietuva“, „Teo LT“, „Lintel“ ir kt.). Dainininkui taip pat nesvetima garso įrašų sritis.
Paulius Matulis (1993)
G. Gershwin. Porgio daina iš operos „Porgis ir Besė” II v. („Oh I Got Plenty O´ Nuttin´“)
Ch. Gounod. Arija „Tu, kuri dabar sapnuoji“ iš operos „Faustas“
G. G. Carissimi. „Vittoria, mio core“
Neapolietiška daina „Tu Ca Nun Chiagne“
Paulius Matulis Vilniaus kolegijoje baigė muzikinio teatro specialybę. Du kartus jam teko dalyvauti dirigento, kompozitoriaus ir vokalo specialisto prof. Dereko Barneso meistriškumo kursuose. Birštono vasaros menų akademijoje P. Matulis dalyvauja antrą kartą.
Kristina Petrauskas (1985)
G. Puccini. Toskos arija iš operos „Toska“ („Vissi d´arte, vissi d´amore“)
J. Massenet. Manon arija iš operos „Manon“ („Allons! il le faut... Adieu, notre petite tabale“)
W. A. Mozart. Grafienės arija iš operos „Figaro vedybos“ („E Susanna non vien!...Dove sono i bei momenti“)
F. Halévy. Bolero iš operos „Žydė“
R. Hahn. „Kloris“ („A Chloris“)
Kristina Petrauskas gimė Detroite (JAV). Studijavo muzikos pedagogikos ir obojaus specialybes Rytų Mičigano universitete (prof. Kristy Merettos klasėje). Aktyviai dalyvavo Detroito lietuvių bendruomenės veikloje. Nuo 2010 m. studijuoja dainavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Astos Krikščiūnaitės klasėje). 2014 ir 2016 m. K. Petrauskas dalyvavo LMTA Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkurse, III tarptautiniame jaunimo muzikos festivalyje-konkurse „Su muzika per Europą“ laimėjo II vietą (2014). Yra surengusi koncertų Lietuvoje ir JAV.
Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė (1989)
N. Rimskij-Korsakov. Operos „Caro sužadėtinė“ Liubašos partija
G. Bizet. Operos „Karmen“ Karmen partija
X. Montsalvatge. Ciklas „Penkios juodaodžių dainos“ („Cinco canciones negras“)
P. Lieberson. Ciklas „Nerudos dainos“ („Neruda songs“)
Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje įgijo ir fortepijono (R. Rikterės klasė), ir dainavimo (V. Prudnikovo klasė) bakalauro laipsnius. Dirba VDU Muzikos akademijos koncertmeistere. Kaip pianistė tobulinosi G. Aleknos, E. Minkštimo, F. Pavri, B. Vainiūnaitės, G. Bandzinaitės, J. Fisher, N. Ralytės meistriškumo pamokose, vokalo techniką tobulino V. Rein, R. Lampsatytės, S. Skjervoldo meistriškumo kursuose.
Laura Purena (1991)
G. Verdi. Džildos arija iš operos „Rigoletas“ I v. 2 scenos („Caro nome“)
G. Donizetti. Lindos di Šamuni arija iš operos „Linda di Šamuni“
Ch. Gounod. Džuljetos valsas „Je veux vivre“ iš operos „Romeo ir Džuljeta“
J. Strauss. Adelės arija „Mein Herr Marquis“ iš operetės „Šikšnosparnis“
V. Bellini. Džuljetos arija iš operos „Kapulečiai ir Montekiai“ („Eccomi in lieta vesta... Oh! quante volte“)
J. Haydn. Arija iš oratorijos „Pasaulio sutvėrimas“ („Nun beut die Flur das frische Grün“)
S. Rachmaninov. Romansai
Laura Purena – Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademijos III kurso studentė (prof. Andžellos Gobos klasė). Dainininkė yra laimėjusi I vietą Latvijos konkurse „Inesės Galantės talentai“ („Ineses Galantes talanti“).
Pāvels Trofimiks (1985)
G. Verdi. Karaliaus Pilypo arija iš operos „Don Karlas“
G. Verdi. Fiesko arija iš operos „Simonas Bokanegra“
P. Čaikovskij. Gremino arija iš operos „Eugenijus Oneginas“
G. Donizetti. „Šmeižtas“ („La Calunnia“)
G. Puccini. Kolino arija iš operos „Bohema“
M. Glinka. Susanino arija iš operos „Gyvybė už carą“
Pāvels Trofimiks šiais metais baigė Latvijos Jāzepo Vītolo muzikos akademiją. Dalyvavo daugelyje meistriškumo kursų, rengtų šioje akademijoje, o 2014–2015 m. pagal Erasmus mainų programą studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. V. Prudnikovo klasėje.
Rusnė Tušlaitė (1998)
G. Pergolesi. Daina „Jei tu mane myli“ („Se tu m´ami“)
M. K. Oginskis. Romansas „Leisk man tikėti“ („Fallait – il me guerir“)
V. Paketūras. Daina „Vai žydėk, žydėk“
M. K. Oginskis. Romansas „Paskutinė graži rudens diena“ („Le dernier beau d´Automne“)
Rusnė Tušlaitė – Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos moksleivė. Pastarieji metai jaunajai dainininkei kupini apdovanojimų: 2016 m. Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“ tapo laureate, 2015 m. Aukštaitijos regiono jaunųjų dainininkų konkurse pelnė I vietą, Respublikiniame jaunųjų dainininkų konkurse, skirtame Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos 75-mečiui, – I laipsnio diplomą, II respublikiniame vaikų ir jaunimo dainavimo konkurse-festivalyje „Garsų sūkury“ – Grand prix ir diplomą už geriausiai atliktą lietuvių liaudies dainą, Tarptautiniame vokalinės muzikos konkurse-festivalyje „Lėkime dainų sparnais“ – I vietą, 2014 m. Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos lietuvių liaudies dainos konkurse laimėjo laureato diplomą, 2013 m. konkurse-festivalyje „Lėkime dainų sparnais“ taip pat pelnė laureato diplomą. R. Tušlaitė ne pirmus metus aktyviai dalyvauja Birštono vasaros menų akademijoje.
DAINUOJANTYS BIRŠTONO PERLIUKAI
Adrija ir Austėja Suchockaitės (2007, 2004)
M. W. Smith – „Agnus Dei“
T. Leiburas – „Skrydis“ (G. Zdebskio ž.)
Seserys Adrija ir Austėja – aktyvios Birštono meno mokyklos bei miesto kultūrinio gyvenimo dalyvės. Šįmet jaunosios dainininkės atstovavo Birštono meno mokyklą Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“.
Emilija Radvilavičiūtė (2002)
Lietuvių liaudies daina „Pūtė vėjas“
M. W. Smith – „Agnus Dei“
Emilija Radvilavičiūtė – Birštono meno mokyklos moksleivė. Jaunoji dainininkė dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“ (2010, 2014, 2016), respublikinėje Lietuvos evangeliškų bažnyčių vaikų ir jaunimo giesmių šventėje „Giesmių giesmelė“ (2012), respublikiniame jaunųjų talentų konkurse „Skambėk, Dzūkija“ (2015). 2014 m. Emilija dalyvavo ir „Birštono vasaros menų akademijoje“, tad šįmet grįžta jau antrąjį kartą.
Meida Mikailaitė (2008)
Lietuvių liaudies daina „Lėk, gervi“
M. W. Smith – „Agnus Dei“
Meida Mikailaitė – Birštono meno mokyklos moksleivė. Jaunoji dainininkė dalyvavo Lietuvos vaikų ir moksleivių dainų konkurse „Dainų dainelė“ (2014, 2016).
Gustas Grigaras (2006)
M. W. Smith – „Agnus Dei“
Gustas Grigaras - Birštono meno mokyklos moksleivis. Jaunasis dainininkas aktyviai dalyvauja Birštono meno mokyklos bei miesto kultūriniame gyvenime.
KONCERTMEISTERIAI
Justas Čeponis (1992)
Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje įgijo fortepijono (mokytojos ekspertės I. Vaičienės klasė) ir chorinio dirigavimo specialybes. 2012–2016 m. studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof. Z. Ibelgaupto fortepijono klasėje. 2014 m. rudenį stažavosi Berlyno menų universitete, prof. S. Enachescu fortepijono bei prof. A. Bauni Lied klasėse. Šį rudenį pianistas fortepijono studijas tęs Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje, prof. D. Pascalio klasėje. J. Čeponis yra VII tarptautinio Stasio Vainiūno pianistų konkurso II premijos bei V tarptautinio studentų ir moksleivių koncertmeisterių konkurso I vietos laureatas, nuolat tobulinasi K. Knorre, D. Pascalio, K. Kennerio, K.-A. Kolly, P. Geniušo, A. Žlabio, G. Januševičiaus, K. Papadakio, J. Maleckio, J. Kalnciemo meistriškumo kursuose.
Paulė Galinienė (1990)
Bakalauro studijas baigė Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje (doc. D. Račio kl.), magistro laipsnį įgijo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. P. Geniušo kl.). Šiuo metu dirba Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje ir Kauno Aleksandro Kačanausko muzikos mokykloje. P. Galinienė akompanuoja daugeliui solistų ir kolektyvų, tarp jų Kauno valstybiniam chorui, įvairiuose koncertuose bei konkursuose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Pianistė yra dalyvavusi J. Martino, A. Gavrilovo, A. Puliajevo, G. Gruzmano, L. Dorfmanno, K. Kennerio ir kitų meistriškumo pamokose.
Evelina Pilipavičiūtė-Juraškienė (1989)
Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje įgijo ir fortepijono (R. Rikterės klasė), ir dainavimo (V. Prudnikovo klasė) bakalauro laipsnius. Dirba VDU Muzikos akademijos koncertmeistere. Kaip pianistė tobulinosi G. Aleknos, E. Minkštimo, F. Pavri, B. Vainiūnaitės, G. Bandzinaitės, J. Fisher ir N. Ralytės meistriškumo pamokose, vokalo techniką tobulino V. Rein, R. Lampsatytės, S. Skjervoldo meistriškumo kursuose.