30-asis „Banchetto musicale“: pirmasis tarptautinis klavesinininkų konkursas Vilniuje (dienoraštis)

Publikuota: 2020-09-17 Autorius: Tomas Bakučionis
30-asis „Banchetto musicale“: pirmasis tarptautinis klavesinininkų konkursas Vilniuje (dienoraštis)

Trisdešimtasis „Banchetto musicale“ senosios muzikos gerbėjams pasiūlė absoliučią naujovę – tarptautinį klavesinininkų konkursą, kuriam suteikė Vilniaus universiteto profesoriaus, žymaus teologo ir muzikologo Žygimanto Liauksmino vardą.

Klavesino muzika ir atlikimo menas Lietuvoje, deja, yra kol kas tarsi terra incognita. Nors apie 1990 metus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) buvo įsteigta Vargonų ir klavesino katedra, per pastaruosius 20-25 metus baigusius klavesino specialybės studijas LMTA galima būtų suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Šiuo aspektu mus ženkliai aplenkė absoliučiai visos kaimyninės šalys (nebent išskyrus Baltarusiją). Antai Lenkijoje klavesino studijos yra visose devyniose aukštosiose muzikos mokyklose nuo Gdansko iki Katovicų, daugelyje jų yra istorinių instrumentų katedros ar skyriai, kur studijuojama ne tik klavesinas, bet ir istorinių styginių, pučiamųjų instrumentų grojimo praktika. Ko gero lyderis šioje srityje yra Krokuvos muzikos akademija, kur Senosios muzikos katedra buvo įkurta dar 1981-ais, nepaisant prasidėjusios politinės ir ekonominės krizės, kai dviem metams visoje Lenkijoje buvo paskelbta dar ir karinė padėtis.

Tad nebus netikslu konstatuoti, kad laiko perspektyvos prasme senosios muzikos ir klavesino studijų srityje Lietuva nuo savo kaimynių atsilieka kokiais dviem dešimtmečiais....

Estijoje, Taline nuo 1999 metų kas dveji metai rengiami klavesino festivaliai, tik šių metų pavasarinis festivalis dėl pandemijos yra nukeltas į 2021-ųjų pavasarį. Talino klavesino festivalio vadovė yra Imbi Tarum, kurią regime ir tarp pirmojo Vilniaus konkurso žiuri.

Tad „Banchetto musicale“ organizatorių sprendimas surengti Vilniuje tarptautinį klavesinininkų konkursą pandemijos sąlygomis buvo šiek tiek avantiūristiškas, bet tikrai drąsus žingsnis (įvertinant klavesino ir senosios muzikos padėtį Lietuvoje), kuris pasiteisino. Konkurso rengėjai sulaukė 21 muziko paraiškos, tame tarpe iš tokių šalių – kaip Meksika ir Japonija. Dalyvių amžius nuo 16-os iki 34-erių. Kaip beapgailestautų festivalio meno vadovas Darius Stabinskas, tačiau ta aplinkybė, kad iš Lietuvos nėra nė vieno dalyvio yra labai simptomiška ir pasekmė tos švietimo bei kultūros politikos, kuri Lietuvoje egzistuoja daugiau kaip 30 metų (Įtariu, kad Lietuvoje tiesiog fiziškai nebeliko 16-34 metų amžiaus klavesinininkų....). Tai - tik bendro pobūdžio pastebėjimas, o situacijos priežastis reikėtų analizuoti plačiau ir giliau, tačiau tai būtų ne šio rašinio tema.

Taigi Vilniaus konkurse tarptautinis žiuri iš 21 pareiškusio norą dalyvauti atrinko 15 muzikantų. Konkursas transliuojamas YouTube kanalu, visi dalyviai atsiuntė savo vaizdo įrašus. Pirmajame ture, kuris įvyko rugsėjo 16-ąją, pasirodė visi 15 atrinktų dalyvių iš Lenkijos (6), Ukrainos (3), Belgijos (2), Prancūzijos (2), po vieną iš Vengrijos ir Rusijos, kurie atliko iki 20 minučių trukmės programą iš renesanso ir ankstyvojo baroko laikotarpio kūrinių. Programoje privalomai turėjo būti įtraukti du kūriniai iš Lenkijos ir Lietuvos senosios muzikos paveldo. Sąžiningai išklausiau visus 15 I-o turo pasirodymų ir galiu tik pasidžiaugti, kad dauguma dalyvių yra savo „amatui“ atsidavę jauni žmonės, puikūs profesionalai (su kai kuriomis išimtimis), įdomiai ir raiškiai interpretuojantys renesanso muziką, jaučiantys šį specifinį stilių. Daugelis dalyvių pasirinko labiau žinomus kūrinius - G. Frescobaldi tokatas, G. Gabrieli ričerkarus, tačiau tikrai įdomu buvo paklausyti mažiau žinomų renesanso epochos prancūzų ir italų kompozitorių, tad konkursas atliko ir savitą edukacinę misiją senosios muzikos mėgėjams. Suprantama II-e ture pasirodymus tęs ne visi, o ir nereikėtų visiems: yra geri ir yra geresni, pagaliau - tokios taisyklės. Kartu su mažumų ir moterų teisių gynėjais galime taip pat pasidžiaugti, kad net 12 iš 15 dalyvių yra damos. Nelauktai nustačiau dar vieną įdomią detalę ir sykiu privalumą, kuris skiria virtualų konkursą nuo fizinio. Jei konkurso perklausos vyktų fiziniu būdu (tikėtina, kad Valdovų rūmuose), visi dalyviai skambintų veikiausiai vienu ir tuo pačiu klavesinu, gi virtualiame konkurse visi 15 dalyvių grojo skirtingais (jų dispozicijoje turimais) klavesinais. Dauguma skambino vieno manualo instrumentais, būdingais renesanso epochai, tačiau klavesinų įvairovė buvo tikrai įdomi – nuo artikuliuotai „kalbančių“ įvairių itališkų modelių iki sodriai „bosuojančių“ flamandiškų modelių (pastaraisiais kaip tik skambino abu atlikėjai iš Belgijos).

Tad galime pasidžiaugti, kad pirmasis Baltijos šalyse klavesinininkų konkursas vyksta būtent Vilniuje ir kad taip populiarinama Lietuvos kultūros istorija bei muzikos paveldas, konkursui suteikus Žygimanto Liauksmino vardą. Jo 1667 m. išleistas „Ars et praxis musica“ laikomas pirmuoju muzikos vadovėliu Lietuvoje. Pasak muzikologo Vytauto Povilo Jurkšto (1928-1992), Ž. Liauksminas buvo pagarsėjęs Lietuvoje muzikas-kompozitorius, chorų organizatorius ir apskritai daug rūpinosi muzikos veikalais. Literatūros istorikas Jurgis Lebedys (1913-1970) spėja, kad Ž. Liauksminas galėjo prisidėti prie Saliamono Mozerkos Slavočinskio giesmyno sudarymo. Konkursu minimos ir Ž Liauksmino mirties 350-osios metinės (1670-09-11).

Konkurso II-ajame ture varžysis septyni dalyviai iš 15 dalyvavusių pirmajame ture, tad belieka paakinti senosios muzikos mylėtojus prisijungti prie „Banchetto musicale“ YouTube kanale.

 

(Bus tęsinys)

Komentarai