30-asis „Banchetto musicale“: pirmasis tarptautinis klavesinininkų konkursas Vilniuje (dienoraštis. II d.)

Publikuota: 2020-09-24 Autorius: Tomas Bakučionis
30-asis „Banchetto musicale“: pirmasis tarptautinis klavesinininkų konkursas Vilniuje  (dienoraštis. II d.)

Bendrai vertinant, beveik visi antrojo turo dalyviai skambino labai stabiliai ir pagal pasirodymą antrajame ture galėjo pretenduoti į finalinį laureatų pasirodymą. Atsižvelgiant į repertuarą, visi dalyviai II-o turo programas atliko savo turimais dviejų manualų klavesinais, išskyrus ukrainietę Paolą Prokopenko, kuri antrojo turo programą skambino tuo pačiu vieno manualo instrumentu, kaip pirmajame ture. Nors tai - ne esminė aplinkybė, tačiau gali būti, kad tai iš dalies apribojo jos galimybes įtikinamiau pasirodyti, nors meninio potencialo ši atlikėja tikrai turi. Man asmeniškai ryškiausią įspūdį antrajame ture paliko belgo P. van Verhoyen‘o, prancūzės C. de Guillebon, Lenkijos atstovų M. Raczynski ir W. Klosiewicz-Paine pasirodymai, tačiau kaip taisyklė, žiuri vertina atlikėjų skambinimą tiek I-e, tiek II-e ture.

Kalbant bendriau apie bet kurio klavesinininko interpretaciją, reikia pažymėti, kad skirtingai nei kiti „klavišininkai“, klavesinininkas naudoja specifines išraiškos priemones, kurių pagrindinės veikiausiai yra pauzės, cezūros ir artikuliacija. Tačiau šalia to kiekvieno klavesinininko skambinime galima atsekti daug specifinių niuansų, per kuriuos atsiskleidžia atlikėjo individualybė, atliekamo kūrinio stiliaus pojūtis, kompozitoriaus laikmečio dvasia. Pauzes paminėjau ne atsitiktinai, nes per pauzes atsiskleidžia atlikėjo gebėjimas (kurio toli gražu neišugdys pedagogai) jausti, išgyventi ir perteikti klausytojui kūrinio laiko tėkmę ir pulsaciją, turint omeny, kad muzika apskritai yra laiko menas. Be kita ko, konkursuose labai svarbus ir atlikėjo techninis pasirengimas, virtuoziškumas. Baroko repertuaras, ypač šio laikotarpio prancūzų muzika išsiskiria smulkios ornamentikos ir melizmų gausa, puošnumu ir rafinuotumu, todėl šiai specifikai perteikti yra būtina atlikėjo techninė laisvė. Tad ir šiame konkurse be abejo tai buvo atidžiai vertinama tiek žiuri, tiek įgudusių klausytojų.

Plačiau kalbant apie antrojo turo repertuarą, atkreipčiau dėmesį į specifinį, ankstyvajam prancūzų barokui būdingą žanrą – „Prélude non mesuré“. Būtent šiame žanre labai ryškiai atsiskleidžia atlikėjo kūrybiškumas, improvizacinis talentas ir gebėjimas valdyti pauzes ir cezūras (t.y. „valdyti laiką“). „Prélude non mesuré“, tai - Preliudas be taktų, o dažnai ir be pažymėtų aiškių ritminių verčių, tad kompozitorius atlikėjui palikdavo daug laisvės pačiam nuspręsti, kaip išdėstyti visą muzikinį audinį. Dažniaus preliudai būdavo pirmoji šokių siuitos dalis, tarsi įvadas į siuitą. Ryškiausi šio žanro atstovai buvo kaip tik ankstyvojo baroko laikotarpio kompozitoriai Louis Couperin, Jean-Henri d’Anglebert, Nicolas Antoine Lebègue (arba „Le Bègue“), Élisabeth Jacquet de La Guerre. Antrajame konkurso ture išgirdome bent keletą tokių pavyzdžių. Prancūzė Chloé de Guillebon skambino visą Jean-Henri d’Anglebert (1629-1691) Siuitą g-moll su preliudu, o Lenkijos atstovė Weronika Klosewicz-Paine skambino Louis Couperin‘o (1626-1661) Preliudą iš Siuitos g-moll. Abi atlikėjos pasižymėjo puikia technika, muzikalumu („valdė laiką“), tačiau laisviau jautėsi būtent prancūzė, ši ir tapo konkurso nugalėtoja. Be to Chloé de Guillebon pelnė ir du specialius prizus – festivalio „Banchetto Musicale“ prizą už išskirtinį LDK muzikinio paveldo atlikimą bei Rygos senosios muzikos centro prizą. II-ąją premiją ir specialų Talino klavesino festivalio prizą žiuri paskyrė Lenkijos atstovei Weronika‘i Janyst, o trečiąją – Belgijos atstovui Pieter van Verhoyen‘ui.

Rugsėjo 18-ąją transliuotame konkurso laureatų koncerte skambėjo tiek I-ojo, tiek II-ojo turo kūriniai (paklausyti galima čia: https://www.youtube.com/watch?v=qxq3MN1mawM&ab_channel=SigismundusLauxminHarpsichordContest )

Konkurso dalyvių pasirodymus vertino tarptautinis žiuri: Alina Rotaru (Vilnius/Brėmenas), jau pirmiau minėta Imbi Tarum (Talinas), Maris Kupčis (Ryga), Marcinas Szelestas (Krokuva), Marekas Toporowskis (Krokuva) ir Balys Vaitkus (Vilnius).

Konkurso meno vadovės Alinos Rotaru palinkėjimas dalyviams ir klausytojams susitikti antrajame Žygimanto Liauksmino konkurse nuskambėjo viltingai. Ateitis parodys, ar konkursai apsigyvens tik virtualioje erdvėje, ar atžygiuos ir į LDK valdovų rūmų menes. Tokiu atveju reikėtų rimtai pagalvoti apie naujų muzikos instrumentų įsigijimą LDK valdovų rūmams. Tai jau yra mūsų valstybės garbės ir prestižo reikalas.

Komentarai