Aksominiai Andrejaus Baranovo stryko užmojai
2020 m. turėję įvykti Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio koncertai, skirti kompozitoriaus ir dailininko 145-osioms gimimo metinėms, dėl pandemijos sąlygoto karantino buvo nukelti į 2021-uosius metus. Lapkričio 13 dienos vakarą Valdovų rūmuose įvyko trečiasis festivalio koncertas, kuriame pasirodė du išskirtiniai menininkai - smuikininkas Andrejus Baranovas (Šveicarija) ir pianistas Darius Mažintas (Lietuva).
Andrejus Baranovas – vienas sėkmingiausių savo kartos smuikininkų, padariusių išskirtinę karjerą kaip puikus solistas ir ansamblio partneris. Jis aktyviai koncertuoja pagrindinėse koncertų salėse ir festivaliuose Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje bei yra daugybės tarptautinių konkursų laureatas ir prizininkas. Jo scenos partneris Darius Mažintas – tai šiuolaikinis lietuvių pianistas, kurio interpretacijos pasižymi ypatingu subtilumu ir išskirtinėmis ekspresijos formomis. Darius Mažintas koncertavo JAV, Vokietijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Rusijoje, Švedijoje, Olandijoje ir kitose šalyse. Pianistas yra daugelio tarptautinių festivalių dalyvis. Taip pat jis yra Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos „Jaunojo kūrėjo“ premijos laureatas.
Vakaro koncerto programa – tai romantizmo ir impresionizmo muzikos stilių kūrėjų-genijų kūrybos retrospektyva. Pirmojoje koncerto dalyje klausėmės čekų romantizmo atstovo Antoníno Dvořáko Sonatinos smuikui ir fortepijonui, op. 100 G-dur. Keturių dalių sonatiną kompozitorius dedikavo savo vaikams, viename laiške bičiuliui teigdamas, jog ši sonatina yra skirta jaunimui, bet netgi suaugusieji turėtų sugebėti su ja „susikalbėti“. Muzikų „susikalbėjimas“ su kūriniu įvyko puikiai, lengvos, žaisme pasižyminčios sonatinos skambesys įtikino su kiekvienu, tiek pianisto, tiek smuikininko subtiliu piano ir veržliu presto. Kamerinis duetas atvėrė daugiau kūrinio skambesio spalvų nei tikėtasi.
Kitas koncerto programos kūrinys – Ludwigo van Beethoveno Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 9, op. 47 A-dur kitaip dar žinomą „Kreutzerio“ vardu. Ji buvo dedikuota smuikininkui Rodolphe Kreutzeriui, kuriam, tarp kitko, istorikų teigimu, šis kūrinys nepatiko ir jis atsisakė jį atlikti. Visgi Sonata išsiskyrė savo techniniu sudėtingumu, emociniu gyliu ir neįprasta trukme – ji truko net 40 minučių. Atlikimo metu atrodė, kad atlikėjai tarytum susivienijo tiek su instrumentais, tiek tarpusavyje, sukurdami nenutrūkstamą kūrinio dramaturgijos skambesį.
Antrojoje koncerto dalyje skambėjo impressionizmo atstovo Maurice Ravelio kūriniai. Pirmiausia buvo atlikta kompozitoriaus Sonata Nr. 2 smuikui ir fortepijonui. Kurdamas šią sonatą Ravelis buvo inspiruotas džiazo ir bliuzo muzikos stilių. Šioje sonatoje ypač išryškėjo Andrejaus Baranovo smuiko grakštumas ir skamebsio rafinuotumas, sukūręs aksominio garso įspūdį. Atrodė, kad abu atlikėjai žaismingai pasinėrė į džiazo ir bliuzo muzikos tėkmę, sukurdami lengvumu pasižyminčią interpretaciją. Vėliau skambėjęs Ravelio „Kaddisch“ – tai dvi hebrajiškos melodijos, originaliai sukurtos balsui ir fortepijonui. Kompozitorius šį kūrinį apibūdina tarytum maldą už mirusiuosius. Ją atliekant mediatyvūs maldos skambsesiai kartu su žydų muzikos intonacijomis panėrė klausytojus į rimtį ir susikaupiną. Panašios nuotaikos atsispindėjo ir kituose atliktuose kompozitoriaus kūriniuose – „Pavane pour une infante défunte“ bei „Piece en forme de habanera“.
Publika atlikėjams negailėjo ovacijų, kurių lydimi muzikai atliko gaivališką, žydiška aistra ir kūrybine energija trykštantį bisą – Pablo de Sarasate „Zigeunerweisen", op. 20. Koncertas išsiskyrė profesionalia kokybe ir tikrai nepaliko abejingų kokybiškai, puikiai išpildytai programai. Telieka tikėtis, jog šis duetas dar ne kartą praturtins Lietuvos muzikinį gyvenimą naujomis interpretacijomis ir kūrybiniais užmojais.