Algirdo Januševičiaus 60-mečiui

Publikuota: 2021-11-28 Autorius: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė
Algirdo Januševičiaus 60-mečiui

Lapkričio 12 d. Valdovų rūmuose įvyko geras koncertas, skirtas trimitininko Algirdo Januševičiaus 60-mečiui. Pagirtinas, į kultūros istoriją įrašytinas faktas, kad pagerbtas orkestro muzikantas. Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui dirigavo Karolis Variakojis.

Januškevičius trimitu groja jau 50 metų. Ir vėl jubiliejus? 30 metų yra šio orkestro trimitų grupės koncertmeisteris.

Vaikystėje pradėjęs groti akordeonu susigundė kitu instrumentu. Tas buvo mažiausias iš jo matytų – trimitas. Stasio Šimkaus konservatorijoje mokslai sekėsi neblogai. Knietėjo tapti kompozitoriumi, bet... Triūba pasiglemžė. Jaunųjų atlikėjų konkurse tarp visų pučiamųjų užėmė pirmąją vietą ir iš karto gavo siuntimą studijuoti Maskvoje. Aišku, norėjo mokytis Timofėjaus Dokšicerio klasėje. Tačiau Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje jis nedirbo. Įdomu, kad ne vienerius metus jis gyveno Vilniuje. Pas jį važiuodavo iš Europos mokytis. Tačiau neužtikau lietuvio, kuris lankytųsi pas jį, apart Algio Radzevičiaus ir prof. S. Sondeckio, kuriems, aišku, rūpėjo pati asmenybė, bet ne triūba. Todėl Januševičius Maskvos konservatorijoje studijavo pas prof. dr. Jurijų Usovą.

Nebaigęs konservatorijos išėjo tarnauti į sovietinę armiją: du metus grojo Maskvos reprezentaciniame pučiamųjų orkestre. Susipažino su būsima žmona, kompozitore Nailia Galiamova ir grįžo į Lietuvą, į Klaipėdą – nors buvo kviestas likti Maskvoje.

Pakvietė būti koncertmeisteriu Klaipėdos muzikinis teatras. Tačiau reikėjo kurti buitį, algos mažos. Ir šalia koncertmeisterio pareigų Januševičius grodavo net laidotuvėse...

1991 m. pakvietė G. Rinkevičius. Ir nors trimitininkui amžius solidus, bet Januševičius orkestre dar groja ir dabar. Kaip girdėjome koncerte – netgi puikiai groja. Sportiškas, užsispyręs, A. Januševičius negreit dar sulauks profesinės pabaigos. Lengvai valdo instrumentą, išgauna plačią spalvų paletę, skambios, muzikalios aukštos natos.

A. Januševičius puikiai pagrojo Aleksandro Arutuniano Koncertą trimitui su orkestru. Lietuvoje yra grojęs kadaise Kuskinas. Tačiau šį kartą girdėjome ne tik techniškai tvarkingai atliekamą muziką, bet ir kitos kultūros garsinę medžiagą, muzikalią interpretaciją.

Įdomus koncerte buvo edukacinis momentas, nes solistas grojo septyniomis įvairiomis triūbomis, atkreipdamas dėmesį ne tik į jų diapazono specifiką, bet ir į tembrų įvairovę. Tai kiek modifikuotų formų, skirtingų dydžių instrumentai, turintys ir įvairių gylių pūstukus.

Kaip pasakojo pats A. Januševičius, „Visi instrumentai yra labai seni, praėjusio amžiaus, išskyrus piccolo trimitą. Seniausias trimitas yra prieškarinis, 1934 m. gamybos, toliau eitų „Bacho“ firmos 20 a. 7–8 deš. B derinimo trimitas ir 20 a. pabaigos taip pat „Bacho“ gamybos C derinimo trimitas – jis truputį mažesnis ir tonu aukštesnis.

Kuhlohornas – retas, 19 a. pabaigoje vokiečių trimitininko Johanneso Kuhlo sukurtas instrumentas, skirtas daugiau Balkanų šalių muzikai atlikti. Juo pagrosiu vieną Arutuniano kūrinio dalį. Fliugelhornas – vienas iš didžiausių trimitų šeimos instrumentų, jį panaudosiu dviejuose kūriniuose. Džiazinį kūrinį grosiu lenktu trimitu, kurių Lietuvoje daug nėra – tokiu instrumentu grojo legendinis džiazo trimitininkas Dizzy Gillespie.“

Grojant trimitu ypač vargsta lūpos. Tačiau nežiūrint to, A. Januševičius grojo beveik visą koncertą, demonstruodamas puikią formą, muzikalumą, skirtingos stilistikos suvokimą (W. A. Mozarto Nakties karalienės arija, H. L. Clarke. „Debutante“, aranž. N. Galiamovos, A. Latif-Zade. Fantazija).

Skambėjo ir gražūs duetai su trombonistu Remigijum Gumuliausku (G. Verdi. Operos „Nabukas“ uvertiūra).

Žavu buvo koncerte išgirsti tėvo koncertą vedantį sūnų pianistą Gintarą Januševičių. Hanoveryje gyvenantis plačiai pasaulyje koncertuojantis pianistas, vadybininkas, švietėjas jautėsi kaip žuvis vandeny. Tačiau jis puikiai skambino ir G. Gershvino „Žydriąją rapsodiją“ fortepijonui su orkestru: stilingai, gražiu, kompaktišku garsu, ne utriruodamas, ne žongliruodamas, bet taupiais judesiais siekdamas kokybiško garso, jo žaismės. Klausant rodėsi, kad kūrinį su orkestru groja tarsi laisvalaikio valandėlę, tarsi jam įprastą kasdienį nuotaikingą pasigrojimą.

Koncerte dalyvavo ir trimitininko dukra Donata Januševičiūtė, Vokietijoje žinoma kaip Donata Jan, džiazo pianistė, dainininkė. Nuteikė maloniai jos kompozicijos, ir mamos N. Galiamovos instrumentuotės.

Atsiribojantis nuo jaunesnių, ar tiesiog kitų dirigentų G. Rinkevičius prie orkestro prileido diriguoti su jokiais užsienio kolektyvais nedirbusį Karolį Variakojį. Nors visko buvo, bet man jis pasirodė perspektyviausias iš kitų girdimų ir matomų jaunuolių Filharmonijoje.

Komentarai